2013 m. Baltijos šalių NT rinka: butai labiausia brango Taline, biurų nuoma – Rygoje, gausiausia investicijų – Lietuvoje

2013 metais tarp trijų Baltijos šalių sostinių didžiausias biurų nuomos kainų augimas fiksuojamas Rygoje, Taline stebimas ryškiausias butų kainų šuolis, tuo tarpu Lietuva sulaukė gausiausių investicijų komercinių patalpų rinkoje. Skelbia didžiausia Baltijos šalyse veikianti NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos kasmetinėje NT konferencijoje, apžvelgdama regiono NT rinkos procesus 2013 m.

OH_LNTPA_Vagonis_2014_first_draft (2) 6

„Ober-Haus“ analitikai skaičiuoja, kad Latvijos sostinėje 2013 m., palyginus su 2012 m., biurų nuomos kainos vidutiniškai pakilo 15 proc. (Taline – 10 proc., Vilniuje – 5 proc.). Estijos sostinėje butai vidutiniškai brango 20 proc. (Rygoje – 4,1 proc., Vilniuje – 2,8 proc.). Lietuvoje investicijų į komercinį NT rodikliai pasistiebė net 3,7 karto (270 proc.) ir sudarė 540 mln. litų*.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, kalbėdamas apie 2014 metų perspektyvas, prognozuoja panašius investicinių sandorių apimčių srautus bei tempus Lietuvos komercinio NT rinkoje. „Labai tikėtina, kad 2014 metais sudarytų investicinių sandorių vertė sieks apie 500 mln. litų. Tokios įžvalgos yra grindžiamos atsižvelgiant tiek į šiuometinius turto savininkų planus, tiek į dar 2013 metais užsimezgusius investicinius sandorius, tiek ir į šiuo metu aktyviai rinkoje siūlomų objektų kainas“, – LNTPA kasmetinėje konferencijoje kalbėjo S. Vagonis. NT ekspertas priduria, kad tokioms prognozėms išsipildyti gali sutrukdyti nebent turto pardavėjai pakeldami objekto kainą ar dedami perspektyvesnes viltis dar geresniems laikams.

OH_LNTPA_Vagonis_2014_first_draft (2) 11

Latvijoje investicinės apimtys 2013 m. pasiekė 359 mln. litų. Estijoje investicinių sandorių apimčių pokytis pernai, palyginus su 2012 m., yra neigiamas ir siekia 16 proc. Iš viso 2013 m. estų komercinio NT rinka sulaukė 422 mln. litų. Skaičiuojant investicinių sandorių apimtis 2010-2013 m. laikotarpiu, būtent Estijai teko investicijų liūto dalis iš trijų Baltijos šalių. Mūsų kaimynų komercinio NT rinka iš viso sulaukė 1,98 mlrd. litų. Vilniuje šis skaičius siekia 1,23 mlrd. litų. Mažiausios investicinių sandorių apimtys komercinių patalpų segmente per pastaruosius trejus metus fiksuojamos Latvijoje – 705 mln. litų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Baltijos šalių komercinio NT rinka bendrai sulaukė 3,93 mlrd. litų minėtuoju laikotarpiu.

OH_LNTPA_Vagonis_2014_first_draft (2) 10

Vertinant šalių pasiskirstymą pagal investicinių sandorių vertę Baltijos regione, dosniausi yra Estijos investuotojai. 2010-2013 m. jų investicinių sandorių apimtys sudarė 24 proc., Lietuvos – 22 proc. Toliau rikiuojasi Suomija (18 proc.), Švedija (11 proc.), Didžioji Britanija (9 proc.) ir kitos šalys sudaro likusius 16 proc. Lietuvoje 2013 m. daugiausia į komercinio NT segmentą investavo vietiniai investuotojai, kurie sudarė 45 proc. visų investuotojų. „Ober-Haus“ duomenimis, investicijos iš Suomijos siekė 40 proc., iš Estijos 12 proc. Rusijos investuotojų gretos sudarė 3 proc. tarp visų praeitais metais investavusių į Lietuvos komercinio NT sektorių.

OH_LNTPA_Vagonis_2014_first_draft (2) 14

2010-2013 m. didžiausią susidomėjimą tarp investuotojų kėlė Baltijos šalių prekybinių patalpų sektorius. „Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus prekybinių patalpų rinkoje buvo sudaryta investicinių sandorių, kurių vertė siekė 2,04 mlrd. litų. Tai yra 52 proc. visų investicijų Pabaltijyje į komercinį NT. Baltijos šalių biurų rinkai teko 34 proc. visų investicijų ir tai sudarė 1,35 mlrd. litų. Sandėliavimo/gamybinių patalpų sektoriui sulaukė 14 proc. visų investicijų. Per pastaruosius trejus metais sandėlių rinkoje buvo sudaryta sandorių už 539 mln. litų.

OH_LNTPA_Vagonis_2014_first_draft (2) 15

*tiesioginis, netiesioginis ar priverstinis modernaus komercinio NT (biurai, prekyba, sandėliai) įsigijimas, kurio vertė virš 5 mln. litų.

Išsamią Baltijos šalių NT rinkų apžvalgą 2014 “Ober-Haus” savo internetinio puslapio lankytojams pristatys vasario viduryje.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.