2013 m. Baltijos šalių NT rinka: butai labiausia brango Taline, biurų nuoma – Rygoje, gausiausia investicijų – Lietuvoje
2013 metais tarp trijų Baltijos šalių sostinių didžiausias biurų nuomos kainų augimas fiksuojamas Rygoje, Taline stebimas ryškiausias butų kainų šuolis, tuo tarpu Lietuva sulaukė gausiausių investicijų komercinių patalpų rinkoje. Skelbia didžiausia Baltijos šalyse veikianti NT paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos kasmetinėje NT konferencijoje, apžvelgdama regiono NT rinkos procesus 2013 m.
„Ober-Haus“ analitikai skaičiuoja, kad Latvijos sostinėje 2013 m., palyginus su 2012 m., biurų nuomos kainos vidutiniškai pakilo 15 proc. (Taline – 10 proc., Vilniuje – 5 proc.). Estijos sostinėje butai vidutiniškai brango 20 proc. (Rygoje – 4,1 proc., Vilniuje – 2,8 proc.). Lietuvoje investicijų į komercinį NT rodikliai pasistiebė net 3,7 karto (270 proc.) ir sudarė 540 mln. litų*.
Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas, kalbėdamas apie 2014 metų perspektyvas, prognozuoja panašius investicinių sandorių apimčių srautus bei tempus Lietuvos komercinio NT rinkoje. „Labai tikėtina, kad 2014 metais sudarytų investicinių sandorių vertė sieks apie 500 mln. litų. Tokios įžvalgos yra grindžiamos atsižvelgiant tiek į šiuometinius turto savininkų planus, tiek į dar 2013 metais užsimezgusius investicinius sandorius, tiek ir į šiuo metu aktyviai rinkoje siūlomų objektų kainas“, – LNTPA kasmetinėje konferencijoje kalbėjo S. Vagonis. NT ekspertas priduria, kad tokioms prognozėms išsipildyti gali sutrukdyti nebent turto pardavėjai pakeldami objekto kainą ar dedami perspektyvesnes viltis dar geresniems laikams.
Latvijoje investicinės apimtys 2013 m. pasiekė 359 mln. litų. Estijoje investicinių sandorių apimčių pokytis pernai, palyginus su 2012 m., yra neigiamas ir siekia 16 proc. Iš viso 2013 m. estų komercinio NT rinka sulaukė 422 mln. litų. Skaičiuojant investicinių sandorių apimtis 2010-2013 m. laikotarpiu, būtent Estijai teko investicijų liūto dalis iš trijų Baltijos šalių. Mūsų kaimynų komercinio NT rinka iš viso sulaukė 1,98 mlrd. litų. Vilniuje šis skaičius siekia 1,23 mlrd. litų. Mažiausios investicinių sandorių apimtys komercinių patalpų segmente per pastaruosius trejus metus fiksuojamos Latvijoje – 705 mln. litų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Baltijos šalių komercinio NT rinka bendrai sulaukė 3,93 mlrd. litų minėtuoju laikotarpiu.
Vertinant šalių pasiskirstymą pagal investicinių sandorių vertę Baltijos regione, dosniausi yra Estijos investuotojai. 2010-2013 m. jų investicinių sandorių apimtys sudarė 24 proc., Lietuvos – 22 proc. Toliau rikiuojasi Suomija (18 proc.), Švedija (11 proc.), Didžioji Britanija (9 proc.) ir kitos šalys sudaro likusius 16 proc. Lietuvoje 2013 m. daugiausia į komercinio NT segmentą investavo vietiniai investuotojai, kurie sudarė 45 proc. visų investuotojų. „Ober-Haus“ duomenimis, investicijos iš Suomijos siekė 40 proc., iš Estijos 12 proc. Rusijos investuotojų gretos sudarė 3 proc. tarp visų praeitais metais investavusių į Lietuvos komercinio NT sektorių.
2010-2013 m. didžiausią susidomėjimą tarp investuotojų kėlė Baltijos šalių prekybinių patalpų sektorius. „Ober-Haus“ duomenimis, per pastaruosius ketverius metus prekybinių patalpų rinkoje buvo sudaryta investicinių sandorių, kurių vertė siekė 2,04 mlrd. litų. Tai yra 52 proc. visų investicijų Pabaltijyje į komercinį NT. Baltijos šalių biurų rinkai teko 34 proc. visų investicijų ir tai sudarė 1,35 mlrd. litų. Sandėliavimo/gamybinių patalpų sektoriui sulaukė 14 proc. visų investicijų. Per pastaruosius trejus metais sandėlių rinkoje buvo sudaryta sandorių už 539 mln. litų.
*tiesioginis, netiesioginis ar priverstinis modernaus komercinio NT (biurai, prekyba, sandėliai) įsigijimas, kurio vertė virš 5 mln. litų.
Išsamią Baltijos šalių NT rinkų apžvalgą 2014 “Ober-Haus” savo internetinio puslapio lankytojams pristatys vasario viduryje.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos