2017–2018 metais Vilniaus ir Kauno regionuose šiuolaikiškų sandėliavimo patalpų plotas išaugs 20%
Gerėjantys įmonių, kurios tiesiogiai susijusios su sandėliavimo patalpų sektoriumi, finansiniai rezultatai bei augantis poreikis šiuolaikiškoms patalpoms pastaruoju metu lėmė jau spartesnę šio nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrą, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2017 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) siekė 71,4 mln. eurų arba 15,7% ir 18,0% daugiau, atitinkamai palyginti su tuo pačiu 2016 ir 2015 metų laikotarpiu.
Per šių metų tris ketvirčius Vilniaus ir Kauno regionuose buvo pastatyti septyni įvairaus dydžio nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai. Vilniaus regione buvo baigti keturi nauji projektai, kuriuos įgyvendino „Ad Rem“, „Baltic Sea Properties“, „Arvydo paslaugos“ ir „Woodline“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po šių įmonių projektų įgyvendinimo sostinės rinka pasipildė 31.900 m² naujo sandėliavimo ploto ir 2017 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo iki 513.300 m². Kauno regione šiuo laikotarpiu buvo užbaigtos trijų naujų projektų statybos, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudaro apie 19.000 m². Visi Kauno regione įgyvendinti projektai – „Vetmarket“, „Analizė“, „Aibė“ – buvo skirti juos plėtojusių įmonių reikmėms. 2017 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kauno mieste ir jo apylinkėse modernių sandėliavimo patalpų plotas sudarė 298.700 m².
„Nors pastaraisiais metais aktyvesnė sandėliavimo patalpų plėtra stebima Vilniaus ir Kauno regionuose, tačiau jau planuojamos didesnės investicijos ir Klaipėdos regione. Tačiau Klaipėdos regione, taip pat kaip ir Kauno, dominuoja ne visai rinkai skirti projektai, bet savo poreikiams tinkančių projektų plėtra“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
2018 metų pradžioje šalia Klaipėdos SBA koncernas planuoja pradėti logistikos centro ir baldų komponentų gamyklos statybas. Pirmojo etapo metu planuojama pastatyti 28.000 m² ploto SBA baldų grupės centrinį sandėlį ir 12.000 m² ploto gamyklą. Planuojama, kad per ateinančius 10 metų palaipsniui bus plečiamas tiek logistikos centro, tiek gamybinių patalpų plotas. Logistikos centro paslaugomis galės naudotis ne tik SBA koncerno įmonės, bet ir kitos baldų sektoriuje dirbančios įmonės. Vakarų medienos grupė Klaipėdos rajone planuoja įkurti didelį industrinį parką, kuriame planuojamos gamyklų ir logistikos centro statybos. Logistikos centre bus sandėliuojama ir paskirstoma Vakarų medienos grupės gaminama produkcija.
„Žvelgiant į tolimesnę sandėliavimo patalpų sektoriaus plėtrą Vilniaus ir Kauno regionuose, matyti išties nemažas plėtojamų ir planuojamų projektų kiekis. Įvairios paskirties projektus šiuose regionuose suplanavusios įmonės žada tikrai stipriai išplėsti naujų ir šiuolaikiškų sandėliavimo patalpų sektorių“, – teigia S. Vagonis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iki 2017 metų pabaigos ir per 2018 metus Vilniaus ir Kauno regionuose planuojama įgyvendinti dar apie 12 projektų, kuriuose sandėliavimo patalpų plotas gali sudaryti apie 100.000 m², iš kurių net du trečdaliai ploto planuojama Vilniaus regione. Trečdalis šio ploto bus skirta šiuos projektus plėtojančių įmonių reikmėms ir pagal būsimų nuomininkų poreikius plėtojami projektai (angl. „build-to-suit“). Iš viso per 2017–2018 metus Vilniaus ir Kauno regionuose šiuolaikiškų sandėliavimo patalpų plotas išaugs 20%.
„Aukštus finansinius rodiklius fiksuojantis transporto ir sandėliavimo patalpų sektorius skatina tiek naujo turto plėtrą, tiek didina investicijas į senesnių patalpų atnaujinimą. Augantys statybos darbų kaštai taip pat prisideda prie nuosaikaus sandėliavimo patalpų nuomos ir pardavimo kainų augimo. Per 2017 metų tris ketvirčius Vilniaus regione naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo 3–4%, tuo tarpu Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos ūgtelėjo 1–2%“, – pasakoja S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,8–5,2 Eur/m², o senos – už 1,6–3,4 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,7–5,2 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,5–4,8 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m².
Komercinio NT rinkos komentaras su grafikais 2017 m. III ketv.
Gerėjantys įmonių, kurios tiesiogiai susijusios su sandėliavimo patalpų sektoriumi, finansiniai rezultatai bei augantis poreikis šiuolaikiškoms patalpoms pastaruoju metu lėmė jau spartesnę šio nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrą, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto apžvalgoje. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2017 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) siekė 71,4 mln. eurų arba 15,7% ir 18,0% daugiau, atitinkamai palyginti su tuo pačiu 2016 ir 2015 metų laikotarpiu.
Per šių metų tris ketvirčius Vilniaus ir Kauno regionuose buvo pastatyti septyni įvairaus dydžio nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai. Vilniaus regione buvo baigti keturi nauji projektai, kuriuos įgyvendino „Ad Rem“, „Baltic Sea Properties“, „Arvydo paslaugos“ ir „Woodline“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po šių įmonių projektų įgyvendinimo sostinės rinka pasipildė 31.900 m² naujo sandėliavimo ploto ir 2017 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo iki 513.300 m². Kauno regione šiuo laikotarpiu buvo užbaigtos trijų naujų projektų statybos, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudaro apie 19.000 m². Visi Kauno regione įgyvendinti projektai – „Vetmarket“, „Analizė“, „Aibė“ – buvo skirti juos plėtojusių įmonių reikmėms. 2017 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Kauno mieste ir jo apylinkėse modernių sandėliavimo patalpų plotas sudarė 298.700 m².
„Nors pastaraisiais metais aktyvesnė sandėliavimo patalpų plėtra stebima Vilniaus ir Kauno regionuose, tačiau jau planuojamos didesnės investicijos ir Klaipėdos regione. Tačiau Klaipėdos regione, taip pat kaip ir Kauno, dominuoja ne visai rinkai skirti projektai, bet savo poreikiams tinkančių projektų plėtra“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
2018 metų pradžioje šalia Klaipėdos SBA koncernas planuoja pradėti logistikos centro ir baldų komponentų gamyklos statybas. Pirmojo etapo metu planuojama pastatyti 28.000 m² ploto SBA baldų grupės centrinį sandėlį ir 12.000 m² ploto gamyklą. Planuojama, kad per ateinančius 10 metų palaipsniui bus plečiamas tiek logistikos centro, tiek gamybinių patalpų plotas. Logistikos centro paslaugomis galės naudotis ne tik SBA koncerno įmonės, bet ir kitos baldų sektoriuje dirbančios įmonės. Vakarų medienos grupė Klaipėdos rajone planuoja įkurti didelį industrinį parką, kuriame planuojamos gamyklų ir logistikos centro statybos. Logistikos centre bus sandėliuojama ir paskirstoma Vakarų medienos grupės gaminama produkcija.
„Žvelgiant į tolimesnę sandėliavimo patalpų sektoriaus plėtrą Vilniaus ir Kauno regionuose, matyti išties nemažas plėtojamų ir planuojamų projektų kiekis. Įvairios paskirties projektus šiuose regionuose suplanavusios įmonės žada tikrai stipriai išplėsti naujų ir šiuolaikiškų sandėliavimo patalpų sektorių“, – teigia S. Vagonis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iki 2017 metų pabaigos ir per 2018 metus Vilniaus ir Kauno regionuose planuojama įgyvendinti dar apie 12 projektų, kuriuose sandėliavimo patalpų plotas gali sudaryti apie 100.000 m², iš kurių net du trečdaliai ploto planuojama Vilniaus regione. Trečdalis šio ploto bus skirta šiuos projektus plėtojančių įmonių reikmėms ir pagal būsimų nuomininkų poreikius plėtojami projektai (angl. „build-to-suit“). Iš viso per 2017–2018 metus Vilniaus ir Kauno regionuose šiuolaikiškų sandėliavimo patalpų plotas išaugs 20%.
„Aukštus finansinius rodiklius fiksuojantis transporto ir sandėliavimo patalpų sektorius skatina tiek naujo turto plėtrą, tiek didina investicijas į senesnių patalpų atnaujinimą. Augantys statybos darbų kaštai taip pat prisideda prie nuosaikaus sandėliavimo patalpų nuomos ir pardavimo kainų augimo. Per 2017 metų tris ketvirčius Vilniaus regione naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo 3–4%, tuo tarpu Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos ūgtelėjo 1–2%“, – pasakoja S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,8–5,2 Eur/m², o senos – už 1,6–3,4 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,7–5,2 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,5–4,8 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m².
Komercinio NT rinkos komentaras su grafikais 2017 m. III ketv.
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…