2017 metais „Žvėryno žiedas“ taps antruoju pagal dydį verslo rajonu Vilniuje

Vertinant komercinio nekilnojamojo turto plėtros tendencijas Vilniuje, matyti, kad pastaraisiais metais sostinėje vis daugiau dėmesio sulaukia modernių biurų rinka: nuo 2000-ųjų metų Vilniaus mieste yra pastatyta daugiau nei 100 verslo centrų ar įvairios paskirties pastatų, kuriuose įrengtos modernios administracinės patalpos. 2016 metų pabaigoje bendras naudingasis biurų plotas sudarė 626.900 m². Nekilnojamojo turto bendrovė „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per 2017-2018 metus Vilniaus miestas galėtų pasipildyti dar 18-22 biuro pastatais arba biurų komplekso dalimis, kuriuose bus įrengta dar 110.000-150.000 m² nuomojamų biurų. Ilgainiui mieste susiformavo net keli stambūs verslo rajonai (angl. central business district – CBD), tokie rajonai užsienio didmiesčiuose dar vadinami „finansiniais centrais“, čia daugiausia erdvės skiriama biurų pastatams.

Pasak „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo Sauliaus Vagonio, galima teigti, kad Vilniuje šiuo metu yra susiformavę trys verslo rajonai, kuriuose modernių biuro pastatų koncentracija yra didesnė nei kitose miesto vietose. Tai Konstitucijos prospektas ir jo apylinkės, „Verslo trikampis“ šalia J. Jasinskio ir A. Goštauto gatvių bei šiaurinė Žvėryno dalis – verslo rajonas „Žvėryno žiedas“. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2016 metų pabaigoje šiuose trijuose verslo rajonuose iš viso buvo 202.450 m² nuomojamo biurų ploto. Tai net trečdalis visų Vilniaus A ir B klasės biuro pastatų ploto.

CBD_zemelapis

Įdomus faktas, kad visuose šiuose trijuose verslo rajonuose pirmuosius pastatus yra pastačiusi nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Hanner“. 1999 metais „Hanner“ A. Goštauto gatvėje pastatė apskritai pirmąjį naują modernų biurų pastatą Vilniaus mieste. Tai davė impulsą ir kitų pastatų, esančių šalia, statybai arba rekonstrukcijai, būtent tokiomis aplinkybėmis ir susiformavo pirmasis verslo rajonas (CBD) – „Verslo trikampis“. Kitas verslo rajonas įsikūręs šiaurinėje Žvėryno dalyje. Čia pirmasis verslo centras iškilo 2001 metais Geležinio Vilko gatvėje, šalia Geležinio Vilko žiedo – 16-os aukštų aštriabriaunis žalio stiklo „dangoraižis“. Šio objekto plėtotojas – taip pat bendrovė „Hanner“. O 2004-aisiais, bendrovei „Hanner“ užbaigus 33 aukštų prekybos ir verslo centro „Europa“ statybas, Konstitucijos prospekte užgimė dar vienas verslo rajonas, kuris ilgainiui tapo didžiausia biuro pastatų sankaupa Vilniaus mieste.

Iki 2007-ųjų metų „Verslo trikampis“ buvo didžiausias verslo rajonas Vilniuje. Šiandien čia yra 42.500 m² modernaus biurų ploto ir šis skaičius nekinta nuo 2006 metų, kai bendrovei „EIKA“ pastačius paskutinįjį biurų pastatą, dėl vietos stokos daugiau biurų čia tiesiog nebetilpo. Biurai šioje zonoje yra ir buvo atnaujinami, rekonstruojami, tačiau verslo rajono dydis ploto prasme nebekito, jo plėtra sustojo. Todėl 2008-aisiais Lvovo gatvėje, atidarius vieną didžiausių verslo centrų – „Vilniaus verslo uostą“ (šiuo metu jo pavadinimas yra „3 burės“), šio verslo centro dangoraižių „svoris“ nusvėrė svarstykles – didžiausiu sostinės CBD tapo Konstitucijos prospekto verslo rajonas. Šį titulą jis turi ir šiandien. Tad nors pradėtas statyti vėliausiai, Konstitucijos CBD šiuo metu yra didžiausias Vilniuje: net „Verslo trikampio“ (42.500 m²) ir „Žvėryno žiedo“ (37.850 m²) verslo centrų plotai kartu sudėjus neprilygsta Konstitucijos CBD, kurio biurų plotas 2016 metų pabaigoje siekė 122.100 m².

„Konstitucijos CBD ypatingas dar ir tuo, kad nemaža dalis modernių biurų pastatų čia pastatyti ir naudojami ne nuomai, bet paties jų statytojo poreikiams, t. y. jie nebuvo statomi nuomininkams. Pastatuose įsikūrė Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus apskrities viršininko administracija, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas bei vienas didžiausių bankų šalyje – „Swedbank““, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.

„Plečiantis Vilniuje veikiančioms įmonėms, ypatingai tarptautinių kompanijų paslaugų centrams, modernių biurų poreikis sostinėje per paskutiniuosius kelerius metus yra stipriai išaugęs, tad nekilnojamojo turto plėtotojų žvilgsnis krypsta į naujus projektus, ieškoma naujų sklypų ir erdvių. Tam tikslui galėtų būti išnaudota šiaurinė Žvėryno seniūnijos teritorija tarp T. Narbuto ir Ukmergės, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių“, – teigia S. Vagonis.

Lyginant su kitais Vilniaus CBD, „Žvėryno žiede“ iki šiol modernių biurų plotas buvo mažiausias ir 2016 metų pabaigoje sudarė 37.850 m². Tačiau jau 2017-ųjų pabaigoje, baigus statyti keturis naujus verslo centrus („Green Hall 2“, „Narbuto 5“, „Link“ ir UAB „M.M.M. projektai“ plėtojamą verslo centrą Saltoniškių g. 7), bendras biurų plotas šioje teritorijoje pasieks 68.250 m². Tuomet „Žvėryno žiedas“, aplenkęs „Verslo trikampį“, taps antruoju pagal dydį CBD sostinėje.

CBD_grafikas

Nagrinėdami plėtotojų ateities planus, „Ober-Haus“ ekspertai pastebi, kad 2017-2018 metais veržliai plėsis tiek „Žvėryno žiedas“, tiek ir Konstitucijos CBD. Šiuose dviejuose verslo rajonuose iki 2018 metų pabaigos iš viso galėtų būti pastatyti 8 biurų pastatai, kuriuose būtų įrengta 75.500 m² modernių biurų ploto. Tad pasirinkimo galimybės potencialiems nuomininkams, norintiems įsikurti būtent centriniame verslo rajone (CBD), tikrai augs.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.