2020 metais butų kainos atsilaikė, tačiau augimas pastebimai sulėtėjo

2020 metais butų kainos atsilaikė, tačiau augimas pastebimai sulėtėjo

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 0,9%. 2020 metų lapkritį buvo fiksuojamas 0,6% augimas. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,1%. 2020 metų spalį ir lapkritį metinis augimas sudarė taip pat 4,1%.

2020 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos sostinėje augo 1,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.693 Eur (+22 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,8% ir 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.188 Eur (+4 Eur/m²), 1.166 Eur (+9 Eur/m²) ir 771 Eur (+5 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 755 Eur.

Per metus (2020 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2019 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 4,8%, Kaune – 3,4%, Klaipėdoje – 2,6%, Šiauliuose – 3,9% ir Panevėžyje – 3,8%.

„Nors 2020 metų kovo–rugpjūčio mėnesiais pandemija iš esmės sustabdė butų pardavimo kainų kilimą šalies didmiesčiuose, tačiau metų pabaigoje vėl fiksuojamas spartesnis jų augimas. Tai lėmė pastebimai mažesnį metinį kainų augimą (4,1%) nei 2019 metais, kuomet šalies didmiesčiuose butų kainos vidutiniškai augo 7,2%“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2020 metų gruodį pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota metinė infliacija buvo neigiama ir sudarė -0,1%. Tad realiosios butų pardavimo kainos (eliminavus infliaciją) augo dar šiek tiek sparčiau – 4,2%.

Akivaizdu, kad dabartinės pandemijos metu išaugusi būsto svarba mūsų kasdieniniame gyvenime bei žmonių finansinės galimybės jį įsigyti apsaugojo būsto rinką nuo didesnių neigiamų pasekmių. VĮ Registrų centro duomenimis, 2020 metais Lietuvoje įsigyta beveik 33.000 butų – 8,4% mažiau nei jų buvo įsigyta 2019 metais. Tuo tarpu pinigų butams įsigyti 2020 metais išleista 2% daugiau nei 2019 metais. Butų rinkos aktyvumo sugrįžimas į anksčiau įprastas vėžes fiksuojamas 2020 metų antrąjį pusmetį, kuomet butų buvo įsigyta lygiai tiek pat kiek ir 2019 metų antrąjį pusmetį.

Nepaisant antrosios pandemijos bangos ir sugriežtinto karantino, bendri gyventojų lūkesčiai išlieka daug aukštesniame lygyje nei buvo fiksuoti pirmojo karantino metu. Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2020 metų lapkritį sumažėjo 5 procentiniais punktais iki minus 4, o gruodį ūgtelėjo 1 procentiniu punktu iki minus 3. Palyginimui, 2020 metų balandį ir gegužę vartotojų pasitikėjimo rodiklis buvo nukritęs atitinkamai iki minus 16 ir minus 11.

„Todėl nepaisant išliekančių pandemijos keliamų iššūkių šalies ekonomikai ir ypač tam tikriems ūkio sektoriams, tikrai geri 2020 metų rodikliai bei išliekančios teigiamos nuotaikos būsto rinkoje leidžia tikėtis, kad išvengsime didesnių neigiamų pasekmių būsto rinkoje artimiausiu metu. Tačiau mažėjantis bendras būsto rinkos aktyvumas ar lėtėjantis būsto kainų augimas šių metų pirmąjį pusmetį tikrai įmanomas“, – sako R. Reginis.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. gruodžio mėn.

 

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.