ABSL apžvalga: Lietuva pateko į 10-ies patraukliausių Europos šalių paslaugų centrams kurtis sąrašą

Lenkijos organizacija „ABSL“ apžvelgė 10-ies Europos valstybių verslo paslaugų centrų rinką ir parengė išsamią šio sektoriaus apžvalgą. Analitikai išnagrinėjo po du kiekvienos šalies miestus, tyrime dalyvavo: Lietuva, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Airija, Rumunija, Ispanija ir Portugalija.

Tyrimui pasirinkti Vilnius ir Kaunas, apžvelgti šių miestų žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio ir biurų rinkos rodikliai. Analizuojant šių Lietuvos miestų biurų rinką remtasi „Ober-Haus“ duomenimis.

Aukštas gyvenimo kokybės reitingas Vilniuje traukia jaunus ir išsilavinusius darbuotojus

Daugiakalbis ir pakankamą kvalifikuotų specialistų skaičių turintis Vilnius ir toliau tampa vis patrauklesnis verslo paslaugų centrams. Apžvalgoje skelbiama, kad Vilniuje jaunų gyventojų skaičius yra didžiausias Baltijos šalyse ir kad Lietuvos sostinė užima 4-ą vietą pagal gyvenimo kokybę Vidurio ir Rytų Europoje, kas gali būti itin reikšmingu privalumu, pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio.

Dėl pastaraisiais metais naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų aktyvios plėtros, Vilnius tapo biuro rinkos lyderiu šalyje.  Šiuo metu sostinėje biurų plotas siekia beveik 547 000 m² ir planuojama, kad iki 2016 metų pabaigos rinka pasipildys dar 70 000 m² ploto. Pastaruoju metu dėl naujų biurų trūkumo sostinės biurų nuomos rinka buvo kiek prislopinta, todėl laisvų modernių biuro patalpų lygis sostinėje sumažėjo iki 3,5%  (A klasė – 0,8%, B klasė – 5,0%) ir 2016 metų II ketvirčio pabaigoje sudarė 19 000 m² ploto. Prognozuojama, kad iki 2018 metų Vilniaus rinkai bus pasiūlyta daugiau nei 150 000 m² naudingo biurų ploto. Tokio biurų rinkos plėtros aktyvumo nebuvo nuo pat ekonominio sunkmečio 2008-2009 metais, pastebi „ABSL“.

„ABSL“ skelbia, kad biurų nuomos kainos Vilniuje beveik nekito nuo pat 2015 metų, o nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metais, kainos vidutiniškai yra išaugusios 40,0%. Sostinėje šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos svyruoja 13–16 Eur/kv. m, B klasės – 8,5-13,0 Eur/m². Tyrėjų nuomone, Vilniuje jau pasiektas biurų nuomos kainų pikas ir mažai tikėtina, kad per pastaruosius kelis metus jos smarkiai augs. Kompanija prognozuoja, kad Vilniaus biurų rinka artimiausiais metais keisis ir po truputį peraugs iš neutralios į nuomininkų rinką.

Vilnius

Kaunas – geriausias kylantis miestas paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje

Tuo metu Kaunas investuotojams pristatomas kaip vienas paskutinių dar neatrastų verslo paslaugų sektoriaus miestų Europoje, kuris dėl savo dydžio itin tinkamas smulkesniems centrams, pavyzdžiui, IT kompanijoms, bet ne stambiems paslaugų centrams. Dėl neišnaudoto miesto potencialo, progresyvios universitetų bendruomenės ir gerėjančios situacijos biurų rinkoje, Kaunas neseniai pelnė geriausio miesto kurtis paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje vardą, skelbiama apžvalgoje.

Kauno biurų rinka yra antra pagal dydį šalyje, čia biurų plotas sudaro daugiau nei 91 000 m² ir tai yra šešis kartus mažiau nei Vilniuje. Iki šiol plėtotojai Kaune fokusavosi į mažesnės apimties (1 000-2 000 m²) administracinius pastatus, tačiau po truputį ruošiasi imtis ir didesnių projektų. Šiuo metu Kaune yra tik 2,1% (2 000 m²) laisvo biurų ploto, tačiau skaičiuojama, kad iki 2018 metų biurų plotas Kaune bus papildytas 40 000 m². Tyrime rašoma, kad Kauno biurų rinka privalo išnaudoti savo potencialą, pritraukiant tarptautines kompanijas į Lietuvą ir ypač didelį dėmesį skirti konkuruojant su Vilniumi.

Pokyčiai biurų nuomos kainose taip pat prisideda prie aktyvesnio naujų projektų vystymo. Nors nuomos kainų padidėjimas nebuvo toks ryškus – pirmą pusmetį nuomos kainos Kaune augo 5%, tačiau net ir toks augimas plėtotojams tampa papildomu paskatinimu pradėti seniai planuotus projektus. Šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 10,5-13,0 Eur/kv. m, B klasės – 6,0-10,0 Eur/m². Artimiausius du metus biurų rinka Kaune turėtų išlikti neutrali, prognozuoja „ABSL“.

Kaunas

Pilną apžvalgą anglų kalba rasite ČIA

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.