ABSL apžvalga: Lietuva pateko į 10-ies patraukliausių Europos šalių paslaugų centrams kurtis sąrašą

Lenkijos organizacija „ABSL“ apžvelgė 10-ies Europos valstybių verslo paslaugų centrų rinką ir parengė išsamią šio sektoriaus apžvalgą. Analitikai išnagrinėjo po du kiekvienos šalies miestus, tyrime dalyvavo: Lietuva, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Airija, Rumunija, Ispanija ir Portugalija.

Tyrimui pasirinkti Vilnius ir Kaunas, apžvelgti šių miestų žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio ir biurų rinkos rodikliai. Analizuojant šių Lietuvos miestų biurų rinką remtasi „Ober-Haus“ duomenimis.

Aukštas gyvenimo kokybės reitingas Vilniuje traukia jaunus ir išsilavinusius darbuotojus

Daugiakalbis ir pakankamą kvalifikuotų specialistų skaičių turintis Vilnius ir toliau tampa vis patrauklesnis verslo paslaugų centrams. Apžvalgoje skelbiama, kad Vilniuje jaunų gyventojų skaičius yra didžiausias Baltijos šalyse ir kad Lietuvos sostinė užima 4-ą vietą pagal gyvenimo kokybę Vidurio ir Rytų Europoje, kas gali būti itin reikšmingu privalumu, pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio.

Dėl pastaraisiais metais naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų aktyvios plėtros, Vilnius tapo biuro rinkos lyderiu šalyje.  Šiuo metu sostinėje biurų plotas siekia beveik 547 000 m² ir planuojama, kad iki 2016 metų pabaigos rinka pasipildys dar 70 000 m² ploto. Pastaruoju metu dėl naujų biurų trūkumo sostinės biurų nuomos rinka buvo kiek prislopinta, todėl laisvų modernių biuro patalpų lygis sostinėje sumažėjo iki 3,5%  (A klasė – 0,8%, B klasė – 5,0%) ir 2016 metų II ketvirčio pabaigoje sudarė 19 000 m² ploto. Prognozuojama, kad iki 2018 metų Vilniaus rinkai bus pasiūlyta daugiau nei 150 000 m² naudingo biurų ploto. Tokio biurų rinkos plėtros aktyvumo nebuvo nuo pat ekonominio sunkmečio 2008-2009 metais, pastebi „ABSL“.

„ABSL“ skelbia, kad biurų nuomos kainos Vilniuje beveik nekito nuo pat 2015 metų, o nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metais, kainos vidutiniškai yra išaugusios 40,0%. Sostinėje šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos svyruoja 13–16 Eur/kv. m, B klasės – 8,5-13,0 Eur/m². Tyrėjų nuomone, Vilniuje jau pasiektas biurų nuomos kainų pikas ir mažai tikėtina, kad per pastaruosius kelis metus jos smarkiai augs. Kompanija prognozuoja, kad Vilniaus biurų rinka artimiausiais metais keisis ir po truputį peraugs iš neutralios į nuomininkų rinką.

Vilnius

Kaunas – geriausias kylantis miestas paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje

Tuo metu Kaunas investuotojams pristatomas kaip vienas paskutinių dar neatrastų verslo paslaugų sektoriaus miestų Europoje, kuris dėl savo dydžio itin tinkamas smulkesniems centrams, pavyzdžiui, IT kompanijoms, bet ne stambiems paslaugų centrams. Dėl neišnaudoto miesto potencialo, progresyvios universitetų bendruomenės ir gerėjančios situacijos biurų rinkoje, Kaunas neseniai pelnė geriausio miesto kurtis paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje vardą, skelbiama apžvalgoje.

Kauno biurų rinka yra antra pagal dydį šalyje, čia biurų plotas sudaro daugiau nei 91 000 m² ir tai yra šešis kartus mažiau nei Vilniuje. Iki šiol plėtotojai Kaune fokusavosi į mažesnės apimties (1 000-2 000 m²) administracinius pastatus, tačiau po truputį ruošiasi imtis ir didesnių projektų. Šiuo metu Kaune yra tik 2,1% (2 000 m²) laisvo biurų ploto, tačiau skaičiuojama, kad iki 2018 metų biurų plotas Kaune bus papildytas 40 000 m². Tyrime rašoma, kad Kauno biurų rinka privalo išnaudoti savo potencialą, pritraukiant tarptautines kompanijas į Lietuvą ir ypač didelį dėmesį skirti konkuruojant su Vilniumi.

Pokyčiai biurų nuomos kainose taip pat prisideda prie aktyvesnio naujų projektų vystymo. Nors nuomos kainų padidėjimas nebuvo toks ryškus – pirmą pusmetį nuomos kainos Kaune augo 5%, tačiau net ir toks augimas plėtotojams tampa papildomu paskatinimu pradėti seniai planuotus projektus. Šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 10,5-13,0 Eur/kv. m, B klasės – 6,0-10,0 Eur/m². Artimiausius du metus biurų rinka Kaune turėtų išlikti neutrali, prognozuoja „ABSL“.

Kaunas

Pilną apžvalgą anglų kalba rasite ČIA

Lenkijos organizacija „ABSL“ apžvelgė 10-ies Europos valstybių verslo paslaugų centrų rinką ir parengė išsamią šio sektoriaus apžvalgą. Analitikai išnagrinėjo po du kiekvienos šalies miestus, tyrime dalyvavo: Lietuva, Lenkija, Slovakija, Čekija, Vengrija, Jungtinė Karalystė, Airija, Rumunija, Ispanija ir Portugalija.

Tyrimui pasirinkti Vilnius ir Kaunas, apžvelgti šių miestų žmogiškųjų išteklių, darbo užmokesčio ir biurų rinkos rodikliai. Analizuojant šių Lietuvos miestų biurų rinką remtasi „Ober-Haus“ duomenimis.

Aukštas gyvenimo kokybės reitingas Vilniuje traukia jaunus ir išsilavinusius darbuotojus

Daugiakalbis ir pakankamą kvalifikuotų specialistų skaičių turintis Vilnius ir toliau tampa vis patrauklesnis verslo paslaugų centrams. Apžvalgoje skelbiama, kad Vilniuje jaunų gyventojų skaičius yra didžiausias Baltijos šalyse ir kad Lietuvos sostinė užima 4-ą vietą pagal gyvenimo kokybę Vidurio ir Rytų Europoje, kas gali būti itin reikšmingu privalumu, pritraukiant kvalifikuotus darbuotojus iš užsienio.

Dėl pastaraisiais metais naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų aktyvios plėtros, Vilnius tapo biuro rinkos lyderiu šalyje.  Šiuo metu sostinėje biurų plotas siekia beveik 547 000 m² ir planuojama, kad iki 2016 metų pabaigos rinka pasipildys dar 70 000 m² ploto. Pastaruoju metu dėl naujų biurų trūkumo sostinės biurų nuomos rinka buvo kiek prislopinta, todėl laisvų modernių biuro patalpų lygis sostinėje sumažėjo iki 3,5%  (A klasė – 0,8%, B klasė – 5,0%) ir 2016 metų II ketvirčio pabaigoje sudarė 19 000 m² ploto. Prognozuojama, kad iki 2018 metų Vilniaus rinkai bus pasiūlyta daugiau nei 150 000 m² naudingo biurų ploto. Tokio biurų rinkos plėtros aktyvumo nebuvo nuo pat ekonominio sunkmečio 2008-2009 metais, pastebi „ABSL“.

„ABSL“ skelbia, kad biurų nuomos kainos Vilniuje beveik nekito nuo pat 2015 metų, o nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metais, kainos vidutiniškai yra išaugusios 40,0%. Sostinėje šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos svyruoja 13–16 Eur/kv. m, B klasės – 8,5-13,0 Eur/m². Tyrėjų nuomone, Vilniuje jau pasiektas biurų nuomos kainų pikas ir mažai tikėtina, kad per pastaruosius kelis metus jos smarkiai augs. Kompanija prognozuoja, kad Vilniaus biurų rinka artimiausiais metais keisis ir po truputį peraugs iš neutralios į nuomininkų rinką.

Vilnius

Kaunas – geriausias kylantis miestas paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje

Tuo metu Kaunas investuotojams pristatomas kaip vienas paskutinių dar neatrastų verslo paslaugų sektoriaus miestų Europoje, kuris dėl savo dydžio itin tinkamas smulkesniems centrams, pavyzdžiui, IT kompanijoms, bet ne stambiems paslaugų centrams. Dėl neišnaudoto miesto potencialo, progresyvios universitetų bendruomenės ir gerėjančios situacijos biurų rinkoje, Kaunas neseniai pelnė geriausio miesto kurtis paslaugų centrams Vidurio ir Rytų Europoje vardą, skelbiama apžvalgoje.

Kauno biurų rinka yra antra pagal dydį šalyje, čia biurų plotas sudaro daugiau nei 91 000 m² ir tai yra šešis kartus mažiau nei Vilniuje. Iki šiol plėtotojai Kaune fokusavosi į mažesnės apimties (1 000-2 000 m²) administracinius pastatus, tačiau po truputį ruošiasi imtis ir didesnių projektų. Šiuo metu Kaune yra tik 2,1% (2 000 m²) laisvo biurų ploto, tačiau skaičiuojama, kad iki 2018 metų biurų plotas Kaune bus papildytas 40 000 m². Tyrime rašoma, kad Kauno biurų rinka privalo išnaudoti savo potencialą, pritraukiant tarptautines kompanijas į Lietuvą ir ypač didelį dėmesį skirti konkuruojant su Vilniumi.

Pokyčiai biurų nuomos kainose taip pat prisideda prie aktyvesnio naujų projektų vystymo. Nors nuomos kainų padidėjimas nebuvo toks ryškus – pirmą pusmetį nuomos kainos Kaune augo 5%, tačiau net ir toks augimas plėtotojams tampa papildomu paskatinimu pradėti seniai planuotus projektus. Šiuo metu A klasės pastatuose biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 10,5-13,0 Eur/kv. m, B klasės – 6,0-10,0 Eur/m². Artimiausius du metus biurų rinka Kaune turėtų išlikti neutrali, prognozuoja „ABSL“.

Kaunas

Pilną apžvalgą anglų kalba rasite ČIA

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.