Ar yra toks laikas, kada geriausiai pavyksta parduoti būstą?

Ar yra toks laikas, kada geriausiai pavyksta parduoti būstą? Kaip ieškoti pirkėjo ir kaip patraukliausiai pristatyti jam savo būstą? Lrytas.lt konsultuoja „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.

shutterstock_174371918Rinka aktyviausia dukart per metus

Nekilnojamojo turto rinka yra aktyviausia rudenį ir pavasarį. Tačiau ir ramesni žiemos bei vasaros mėnesiai taip pat turi savo privalumų, nes paprastai tada būsto ieško motyvuoti, rimtai nusiteikę pirkėjai. „O sumažėjus pasiūlai lengviau konkuruoti su kitais rinkoje esančiais objektais“, – teigė A.Šapoka.

Nekilnojamojo turto ekspertų teigimu, realiai nėra netinkamo meto pardavinėti butą: „Jei ieškant pirkėjų išnaudojami visi komunikacijos kanalai ir siūloma reali būsto vertę atitinkanti kaina, vadinasi parduoti nebus sudėtinga“.

Jog nėra netinkamo laikotarpio pardavimams, šiais metais įrodė ir būsto vertės augimas. Kainos nuosaikiai kilo 0,1–0,8 procento tiek žiemos mėnesiais, tiek birželį. Vadinasi, metų laikas nenulemia nei kainų augimo, nei mažėjimo.

Nors netinkamo meto parduoti nėra, tačiau specialistai vis dėl to išskiria lėtesnį šventinį laikotarpį: Velykas, Jonines ar Kalėdas.

Ar verta remontuoti prieš parduodant?

Pirmiausias žingsnis prieš ruošiantis parduoti būstą – įvertinti rinkoje esančius panašius objektus bei jų kainas.

Tiesa, ne visi pardavėjai yra linkę išleisti ir tą tūkstantį, mat galvoja, kad naujieji savininkai susitvarkys būstą kaip panorėję. Kita vertus, kosmetinis remontas gali ir neatsipirkti, jei nekilnojamojo turto būklė yra prasta, tuomet nedideli pagražinimai nepadės pakelti jo kainos.

Patrauklus pristatymas

Ruošiantis parduoti nekilnojamąjį turtą reikėtų pasirūpinti patraukliu jo pristatymu. Talpinant skelbimą internete reikėtų pridėti geros kokybės nuotraukas, kuriose atsispindėtų būsto privalumai, taip pat svarbu išsamiai aprašyti savo turtą.

„Mūsų turimais duomenimis, iš visų rinkoje esančių nekilnojamojo turto objektų parduodami vos 8 – 10 procentų. Vadinasi, reikia atidžiau galvoti apie pardavimo procesą“, – teigė A.Šapoka.

Specialistas patarė išnaudoti visus informacijos kanalus: skelbimus talpinti keliuose nekilnojamo turto portaluose, taip pat pritaikyti įvairias būsto pristatymo technikas.

„Viena tokių technikų – organizuoti būsto apžiūras ne kas keletą dienų, bet tą pačią dieną kas penkiolika minučių. Prasilenkdami potencialūs pirkėjai supras, jog būstu yra aktyviai domimasi ir jaus konkurenciją“, – patarė A.Šapoka.

Neskubėti parduoti pirmam

Parduodant ne visuomet verta reaguoti į patį pirmą susidomėjusio asmens pasiūlymą ir stengtis kuo greičiau parduoti būstą. Kartais siūloma luktelėti dėl per mažo susidomėjimo, kurį šiek tiek vėliau galima padidinti. Kai kuriais atvejais yra naudingiau palaukti motyvuotų pirkėjų ir konkurencingų kainų pasiūlymų.

Kita vertus, jei būstas pardavinėjamas ilgiau nei mėnesį, reikėtų žinoti, jog toks objektas praranda savo „karštumą“ ir patrauklumą. „Jokiu būdu internete neslėpkite skelbimo įkėlimo datos. Nes paprastai pirkėjai žino, kada skelbimas pasirodė, kada jis dingo bei kada buvo pridėtos naujos to paties objekto nuotraukos”, – patarė profesionalūs būsto pardavėjai.

Euras esminių pokyčių nenulems

Nuo naujųjų metų pasikeisianti valstybinė valiuta neabejotinai įneš šiek tiek chaoso ir nekilnojamojo turto rinkoje. “Manome, jog po naujųjų metų pardavimų apimtys nežymiai sumažės ir tai tęsis keletą mėnesių, kol pirkėjai ir pardavėjai psichologiškai prisitaikys prie naujos valiutos“, – prognozavo A.Šapoka.

Esminiai nekilnojamojo turto rinkos pokyčiai įvyksta, jei regione ar šalyje keičiasi ekonominė situacija arba kinta bankų paskolų finansavimo politika. Po naujųjų metų tokių pokyčių neturėtų būti, todėl tiek būsto pirkėjai, tiek pardavėjai neturėtų nerimauti.

Pilnas straipsnis lrytas.lt svetainėje

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.