Atsigavusioms Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkoms grasina ekonominės karo pasekmės

Atsigavusios po koronaviruso pandemijos šoko, 2021 metais Baltijos šalių ekonomikos žengė spartaus augimo keliu. Jeigu praėjusiais metais Latvijos ir Lietuvos ekonomikos augo po 4,8%, tai Estijos ekonomikos augimas siekė net 8,3%. Gerėjantys gyventojų lūkesčiai, augantis vartojimas bei išliekančios patrauklios finansavimo sąlygos, daugeliui sektorių suteikė daugiau optimizmo ir tuo pačiu papildomo stimulo nekilnojamojo turto rinkos augimui tiek Baltijos šalių sostinėse, tiek ir likusiuose šių šalių regionuose.

Situaciją nekilnojamojo turto rinkoje 2021 metais itin gerai iliustruoja pinigų sumos, kurios buvo išleistos būstui įsigyti. Lietuvoje, Estijoje ir Latvijoje bendras pinigų srautas per metus  atitinkamai išaugo net 41%, 38% ir 35% ir tuo pačiu Lietuvoje bei Estijoje būstui įsigyti išleistų pinigų suma pasiekė visų laikų aukštumas. „Žinoma, prie šio augimo prisidėjo ne tik aukštas būsto rinkos aktyvumas, bet ir sparčiai augančios būsto kainos. Lietuvos sostinėje 2021 metais buvo užfiksuotas daugiau nei 23% butų pardavimo kainų augimas, kuris yra didžiausias nuo pat 2007 metų. Taline taip pat užfiksuotas itin solidus 15% butų kainų augimas, kuris leido šiam miestui išlaikyti lyderio poziciją, jei lyginti vidutines butų pardavimo kainas. Rygoje praėjusiais metais būsto rinkoje optimizmo buvo šiek tiek mažiau nei Vilniuje ar Taline, tačiau ir šiame mieste visuose segmentuose buvo fiksuojamas spartus kainų augimas ir per praėjusius metus jos vidutiniškai ūgtelėjo 11%. Ryga ir toliau išlieka statistiškai pigiausia Baltijos šalių sostine, o atsižvelgiant į tai, kad 2021 metais Vilniuje ir Taline butų pardavimo kainų augimas buvo didesnis, tai atotrūkis tarp šių miestų dar labiau išaugo“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims..

Tačiau būtent Latvijos sostinė turi didžiausią būsto rinkos plėtros potencialą, kurį gali padėti realizuoti jau faktiškai vykstančios investicijos į biurų segmentą.  Ir nors šiame mieste 2021 metais šiuolaikiškų naujų biurų buvo pasiūlyta tik viename projekte („The Icon“ – rekonstruotas senos statybos administracinis pastatas centrinėje miesto dalyje), tačiau šiuo metu vykstančios naujų biurų projektų statybos suteikia gerokai daugiau optimizmo. Planuojama, kad 2022-2023 metais šiame mieste turėtų būti įgyvendintas reikšmingas naujų biurų projektų skaičius, kuriuose rinkai bus pasiūlytas virš 130,000 kv. m biurų ploto. „Toks pasiūlos šuolis atvers realias galimybes tiek vietinių, tiek užsienietiškų įmonių plėtrai šiame mieste. O naujos ir gerai apmokamos darbo vietos turėtų suteikti papildomo stimulo ir būsto segmentui. Kad Rygos nekilnojamojo turto rinkos potencialas yra neišnaudotas ir domina investuotojus, rodo į šio didžiausio Baltijos šalių miesto rinką žengiantis lietuvių valdomas kapitalas. Būtent biurų ir būsto rinkos sinergiją eilę metų stebime Vilniuje ir Taline, kuriuose biurų segmento plėtros apimtys daugiau nei įspūdingos ir pritraukia vis daugiau užsienio kapitalo įmonių ir tuo pačiu prisideda prie šių miestų gyventojų skaičiaus augimo. Vien per 2022 metus Talino ir Vilniaus rinkos pasipildys po 80,000-90,000 kv. m naujo biurų ploto“, – sako R. Reginis

2021 metais industrinių patalpų sektorius Baltijos šalyse turėjo visas sąlygas sparčiam augimui. Galėjome stebėti kaip buvo įgyvendinami įvairūs gamybinės paskirties projektai, logistikos centrai, „stock-office“ tipo projektai, ne tik Baltijos šalių sostinių regionuose, bet ir kituose didesniuose miestuose bei jų apylinkėse (Kaune, Klaipėdoje, Liepojoje ir kt.). „Augantis vartojimas ir besiplečianti elektroninė prekyba suteikė stimulo ne tik didesnių logistikos projektų statyboms, bet ir smulkesnių multifunkcinės paskirties projektų, orientuotų arčiau galutinio produkcijos vartotojo, plėtrai. Sandėliavimo patalpų paklausą gerai iliustruoja ir itin žemas laisvų patalpų lygis, kuris Baltijos šalių sostinėse 2021 metų pabaigoje sudarė nuo 1,5% iki 4,0%. Tačiau spartesnei sandėliavimo paskirties objektų plėtrai koją kiša vangus nuomos kainų augimas, kuris pastaruoju metu sparčiai atsilieka nuo statybos kaštų augimo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Kad 2021 metai buvo itin aktyvūs Baltijos šalių komercinio nekilnojamojo turto rinkoje, rodo ir bendros investicijų apimtys į tokio turto įsigijimą. Pavyzdžiui, per 2021 metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos) už 413 mln. eurų. Už 2021 metais įsigytą turtą sumokėta beveik 19% daugiau nei 2020 metais ir tai yra antras rezultatyviausias metinis rezultatas per visą šalies istoriją. O jeigu vertinti ne pagal bendrą investicijų sumą, o pagal įsigytų objektų ir skirtingų investuotojų skaičių, tai 2021 metai šiuolaikiško ir pajamas generuojančio komercinio nekilnojamojo turto rinkoje istoriškai buvo patys aktyviausi. 2021 metais investicijų apimtimis išsiskyrė Latvija, kurios sostinėje buvo sudaryti iš ties įspūdingi sandoriai: „ALFA“ prekybos centro, „Jauna Teika“ biurų komplekso ar „Dreilini“ logistikos komplekso įsigijimas. 2021 metais investuotojus domino įvairiausio komercinio nekilnojamojo turto įsigijimas Baltijos šalyse: nuo mažesnių iki stambių objektų ne tik sostinėse, bet ir kituose šalių regionuose.

Šių metų pradžioje 2022 metams gyvenamosios ir komercinės paskirties nekilnojamojo turto rinkos perspektyvos atrodė pakankamai geros. Nors 2020 metais smogusi pandemija tikrai sukėlė nemažai iššūkių beveik visiems nekilnojamojo turto sektoriams, tačiau 2021 metais rinkos dalyvių nuotaikos iš esmės buvo optimistinės.

„Net tie sektoriai, kurie labiausiai nukentėjo nuo pandemijos (dalis prekybinių patalpų, pramogų erdvių ar į užsienio turistus orientuoti viešbučiai šalies didmiesčiuose), 2021 metais jau galėjo jaustis šiek tiek tvirčiau ir planuoti spartesnį atsigavimą 2022 metais. Tuo tarpu likę nekilnojamojo turto sektoriai 2021 metais išgyveno net per daug gerus laikus, kuomet būsto, komercinės paskirties nekilnojamojo turto ar žemės sklypų paklausai staiga šokus aukštyn, susidarė pasiūlos trūkumas ir pardavimo kainos šoktelėjo į visų laikų aukštumas

O kaip atrodo išbalansuota ir ne itin tvariai auganti rinka, praėjusiais metais parodė visa Lietuvos būsto nekilnojamojo turto rinka: nuo šalies didmiesčių iki kurortinių regionų. Bet kokiu atveju, beveik visi fundamentalūs nekilnojamojo rinką skatinantys veiksniai žadėjo veikti ir 2022 metais bei leido tikėtis dar geresnių rezultatų“, – sako „Ober-Haus“ atstovas.

Tačiau 2022 metų vasario mėnesį Rusijai užpuolus Ukrainą, prasidėjo karas, kuris, galima sakyti, sukėlė globalią geopolitinę ir ekonominę krizę. Tebevykstantis karas kelia didelę grėsmę pasaulio ekonomikos raidai ir Baltijos šalys yra tiesiogiai veikiamos šių įvykių. Jeigu 2021 metais didžiausiu iššūkiu nekilnojamojo turto rinkoms buvo įtempta situacija statybų sektoriuje, tai šiais metais grėsmių yra daug daugiau nei kada anksčiau. Itin aukštos energetinių išteklių kainos, sparčiai augančios maisto ir paslaugų kainos lėmė rekordinį infliacijos augimo lygį Baltijos šalyse. Reaguodami į itin aukštą infliaciją įvairių šalių centriniai bankai pastaruoju metu  sparčiau didina bazines palūkanų normas ir panašių žingsnių tikimąsi iš Europos centrinio banko jau šių metų antrąjį pusmetį. Nors rinkos dalyviai itin staigaus bazinių palūkanų normų kėlimo iš ECB nesitiki, tačiau jau susitaiko su neišvengiamai augsiančiomis palūkanomis (2022 metų balandžio mėnesį 12 mėnesių EURIBOR tapo pirmą kartą teigiamas nuo 2016 metų).

Apskritai, karo neapibrėžtumo sukeltoje aplinkoje tokie pokyčiai ne itin optimistiškai nuteikia tiek gyventojus, tiek ir verslo atstovus. Potencialūs būsto pirkėjai plataus vartojimo prekėms ir paslaugoms įsigyti turi skirti vis didesnę dalį savo pajamų, o paskoloms aptarnauti taip pat bus išleidžiama vis daugiau. Plėtotojai taip pat susiduria su panašiais iššūkiais, kuomet naujų gyvenamųjų ir komercinių projektų įgyvendinimas pastebimai brangsta, o gyventojų ir verslo galimybės mokėti daugiau už parduodamą būstą ar nuomojamas komercines patalpas bent jau artimiausiu metu neturi potencialo augti. Todėl dalies naujų projektų įgyvendinimas gali būti laikinai atidėtas ir rinkoje matysime bendrą statybų sektoriaus aktyvumo mažėjimą. „Ypatingai tai turėtų būti matoma būsto sektoriuje 2023-2024 metais, kadangi 2022 metais dar yra baigiamas statyti gausus 2020-2021 metais pradėtų plėtoti projektų skaičius, o nauji projektai šiuo metu startuoja pakankamai vangiai. Taip pat vargu ar 2022 metais galima tikėtis didesnio aktyvumo ir iš užsienio investuotojų, kurie Baltijos šalyse investuoja reikšmingas sumas į komercinės paskirties nekilnojamojo turto įsigijimą. Agresyvios Baltijos šalių rytų kaimynės tikrai neprideda pasitikėjimo Vakarų šalių investuotojams. Todėl reikia nusiteikti, kad artimiausiu metu Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkose  neapibrėžtumas tęsis, o pozityvumo bus mažiau nei anksčiau“, – komentuoja R. Reginis.

Visa apžvalga (PDF): Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2022(anglų kalba)

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.