Audrius Šapoka: tik 10-ies proc. rinkoje parduodamų objektų kaina atitinka pirkėjų lūkesčius
Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi. „Nepaisant sėkmingos vasaros būsto pardavimo sektoriuje, įvertinus rinkoje esančių NT objektų skelbiamos kainos ir vertės santykį, matyti, kad Vilniuje dažnu atveju už parduodamą būstą prašoma kaina viršija realią rinkos vertę“,- savo įžvalgomis dalinasi „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Ypatingas poreikis jaučiamas kokybiškai įrengtiems naujos statybos butams tiek centre, tiek ir kituose rajonuose, o tokių kainos atžvilgiu nepervertintų būstų rinkoje išties trūksta. „Maždaug 10-20 proc. visų objektų, esančių rinkoje, yra bandoma parduoti bent už penktadaliu didesnę nei rinkos kaina“, pastebi A. Šapoka ir atkreipia dėmesį, jog pardavėjams šiuo atveju svarbu suprasti tai, kad jei kaina bus didesnė bent 5 proc. už realią turto vertę, pirkėjai beveik nesidomės tokiu objektu. O jei dar toks objektas turi bent keletą alternatyvų – panašių konkuruojančių butų, tokio pervertinto būsto pardavimas tampa visai neapibrėžtas laiko atžvilgiu. Taip pat kai kurie pardavėjai apsigauna prašomą aukštesnę būsto kainą pasigrįsdami tuo, kad panašių objektų rinkoje nėra. Ne visuomet alternatyvų nebuvimas yra argumentas kelti kainą. Jei plačiai reklamuojamas turtas nenuperkamas per 4-6 savaites – tai ženklas, kad už prašomą kainą tokio objekto pirkėjams Vilniuje tiesiog nereikia. Žinoma, tokia taisyklė rečiau galioja išties prabangiems ir unikaliems būstams.
Paradoksalu, kad nors skelbimų portaluose pasiūlymų yra lyg ir užtektinai, tačiau nepervertintų ir rinkos kainų rėmuose parduodamų butų antrinėje rinkoje yra ne daugiau nei 10 proc. visų skelbimų. A. Šapokos nuomone, šis rodiklis galėtų būti gerokai didesnis: „Sunku tiksliai pasakyti, kiek rinkai trūksta tokių (nepervertintų) objektų, bet mano supratimu, bent 2 kartus daugiau. Ir visgi šiai dienai pardavėjų atžvilgiu esant tokioms saugioms NT rinkos sąlygoms, šių proporcijų didėjimas, matyt, sunkiai tikėtinas. Gyvybinga ekonominė šalies būklė, atlyginimų augimo ir darbo perspektyvos, žemos palūkanų normos ir apskritai pozityvūs gyventojų lūkesčiai lemia esamas būsto kainas ir likvidumą. Kitaip tariant, šiuo metu nėra jokių prielaidų ar aplinkybių, dėl kurių būstas galėtų apčiuopiamai pigti, mažėti sandorių skaičius, t. y. trauktųsi būsto rinka“.
Aktyviausias ir paklausiausias būsto segmentas Vilniuje šiai dienai yra ekonominės ir vidutinės klasės butai miegamuosiuose rajonuose. „Ober-Haus“ duomenimis, ekonominės klasės butų kainos Vilniuje svyruoja 1 100-1 500 Eur/m², vidutinės klasės – 1500 – 1700 Eur/m², tarp pastarųjų priskiriami tokie naujos statybos kvartalai kaip „Ozo parkas“ ir „Ozo namai“, „Naujamiesčio namai“, „Žvėryno namai“ ir pan. Šiuos butus dažniausiai renkasi jaunos dirbančios poros arba šeimos, keičiančios seną būstą į naują ir ieškančios pilnai išvystytos socialinės infrastruktūros bei nebrangaus buto išlaikymo, kai šildymas siekia iki 50 Eur/mėn. Likvidžiausi yra mažo ploto, 1-2 kambarių, tiek naujos, tiek senos statybos butai, esantys centre – Senamiestyje, Centre, Žvėryne, Užupyje, arba artimesniuose jam rajonuose: Ozo parke, Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose, Antakalnyje.
Tuo metu mažiausiai likvidūs Vilniuje yra senos statybos didelio ploto, pavyzdžiui, 4 kambarių, butai miegamuosiuose rajonuose su centriniu šildymu. Jų kainos panašios į 3 kambarių butų ir siekia nuo 48 000 iki 65 000 Eur. Viena tokio nepopuliarumo pagrindinių priežasčių A. Šapoka įvardija brangius išlaikymo kaštus: „Kadangi tokių butų eksploatacija yra labai brangi – šildymas per mėnesį kainuoja 200 – 250 eurų ar netgi daugiau, jį išlaikyti gali ir nori nedaugelis“. Paklaustas, ką patartų susiduriantiems su problema realizuoti tokius butus, „Ober-Haus“ ekspertas sako, kad pirkėjų tikrai neapgausi kažkokiais triukais, todėl norint greičiau parduoti tokį turtą reiktų laikytis bendrų taisyklių: sutvarkyti butą, maksimaliai atlaisvinti erdves nuo nereikalingą baldų ar daiktų, išvalyti; kuo plačiau paskleisti informaciją apie turtą, turėti kokybiškas nuotraukas, nustatyti teisingą kainą, iš anksto paruošti dokumentus pardavimui – tam, kad netektų delsti atsiradus pirkėjui.
Nuo metų pradžios augantis namų pardavimo sandorių skaičius liepos mėnesį pasiekė seniai matytas aukštumas – Vilniuje buvo parduoti net 110 individualūs namai. „Ober-Haus“ duomenimis, lyginant šių metų sausio-liepos mėnesių rezultatus su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, namų sandorių skaičius išaugo 18%. Pastebimas itin aktyvus pirkėjų susidomėjimas 130 – 170 m² namais iki 180 000 – 200 000 Eur periferinėse Vilniaus miesto dalyse – Bendorėliuose, Riešėje, Pavilnyje, Nemenčinės plente ir kt.Anot A. Šapokos, tokiam aktyvumui įtakos turėjo du aspektai, vienas jų – pagerėjusi ekonominė situacija, pirkėjai sugeneravo reikiamą pinigų sumą ne tik tokio turto įsigijimui, bet ir išlaikymui. Antra, smulkieji NT plėtotojai pasiūlė rinkai daugiau patrauklių objektų, o ši, greitai sureagavusi, juos įsisavino. „Tokius namus perka jaunos šeimos, kurios jau turi vaikų, ieško ramybės užmiestyje, bet kartu ir nenori atitrūkti nuo miesto, todėl labiausiai domimasi namais, esančiais lengvai ir greitai pasiekiamoje centrą vietoje“, – pastebi A. Šapoka.
Kalbant apie artėjančio rudens prognozes, rinkos aktyvumo rodikliai turėtų būti panašūs kaip ir šiuo metu, tuo labiau, kad ruduo – istoriškai vienas aktyviausių metų sezonų. Kadangi pirkėjų poreikiai trumpuoju laikotarpiu iš esmės nesikeičia, aktyviausias segmentas, kaip ir iki šiol, išliks ekonominės ir vidutinės klasės nedidelio ploto butai. Būsto kainos turėtų taip pat išsilaikyti tame pačiame lygyje, nebent rudenį padidėsiantis pirkėjų aktyvumas gali turėti įtakos senos statybos nedidelių butų miegamuosiuose rajonuose kainoms. Dėl šiuo metu esančios mažos pasiūlos šių butų kainos gali šiek tiek kilti.
Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas
Tel. +370 5 250 74 00
Mob. +370 645 59 337
Po rezultatyvios vasaros būsto rinka toliau išlieka aktyvi ir žada produktyvų rudenį. Išanalizavus pastarojo pusmečio pirkėjų poreikius ir esamą rinkos pasiūlą, matyti, kokiam būstui vilniečiai teikia prioritetą, ko ieško ir ką renkasi. „Nepaisant sėkmingos vasaros būsto pardavimo sektoriuje, įvertinus rinkoje esančių NT objektų skelbiamos kainos ir vertės santykį, matyti, kad Vilniuje dažnu atveju už parduodamą būstą prašoma kaina viršija realią rinkos vertę“,- savo įžvalgomis dalinasi „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Audrius Šapoka.
Ypatingas poreikis jaučiamas kokybiškai įrengtiems naujos statybos butams tiek centre, tiek ir kituose rajonuose, o tokių kainos atžvilgiu nepervertintų būstų rinkoje išties trūksta. „Maždaug 10-20 proc. visų objektų, esančių rinkoje, yra bandoma parduoti bent už penktadaliu didesnę nei rinkos kaina“, pastebi A. Šapoka ir atkreipia dėmesį, jog pardavėjams šiuo atveju svarbu suprasti tai, kad jei kaina bus didesnė bent 5 proc. už realią turto vertę, pirkėjai beveik nesidomės tokiu objektu. O jei dar toks objektas turi bent keletą alternatyvų – panašių konkuruojančių butų, tokio pervertinto būsto pardavimas tampa visai neapibrėžtas laiko atžvilgiu. Taip pat kai kurie pardavėjai apsigauna prašomą aukštesnę būsto kainą pasigrįsdami tuo, kad panašių objektų rinkoje nėra. Ne visuomet alternatyvų nebuvimas yra argumentas kelti kainą. Jei plačiai reklamuojamas turtas nenuperkamas per 4-6 savaites – tai ženklas, kad už prašomą kainą tokio objekto pirkėjams Vilniuje tiesiog nereikia. Žinoma, tokia taisyklė rečiau galioja išties prabangiems ir unikaliems būstams.
Paradoksalu, kad nors skelbimų portaluose pasiūlymų yra lyg ir užtektinai, tačiau nepervertintų ir rinkos kainų rėmuose parduodamų butų antrinėje rinkoje yra ne daugiau nei 10 proc. visų skelbimų. A. Šapokos nuomone, šis rodiklis galėtų būti gerokai didesnis: „Sunku tiksliai pasakyti, kiek rinkai trūksta tokių (nepervertintų) objektų, bet mano supratimu, bent 2 kartus daugiau. Ir visgi šiai dienai pardavėjų atžvilgiu esant tokioms saugioms NT rinkos sąlygoms, šių proporcijų didėjimas, matyt, sunkiai tikėtinas. Gyvybinga ekonominė šalies būklė, atlyginimų augimo ir darbo perspektyvos, žemos palūkanų normos ir apskritai pozityvūs gyventojų lūkesčiai lemia esamas būsto kainas ir likvidumą. Kitaip tariant, šiuo metu nėra jokių prielaidų ar aplinkybių, dėl kurių būstas galėtų apčiuopiamai pigti, mažėti sandorių skaičius, t. y. trauktųsi būsto rinka“.
Aktyviausias ir paklausiausias būsto segmentas Vilniuje šiai dienai yra ekonominės ir vidutinės klasės butai miegamuosiuose rajonuose. „Ober-Haus“ duomenimis, ekonominės klasės butų kainos Vilniuje svyruoja 1 100-1 500 Eur/m², vidutinės klasės – 1500 – 1700 Eur/m², tarp pastarųjų priskiriami tokie naujos statybos kvartalai kaip „Ozo parkas“ ir „Ozo namai“, „Naujamiesčio namai“, „Žvėryno namai“ ir pan. Šiuos butus dažniausiai renkasi jaunos dirbančios poros arba šeimos, keičiančios seną būstą į naują ir ieškančios pilnai išvystytos socialinės infrastruktūros bei nebrangaus buto išlaikymo, kai šildymas siekia iki 50 Eur/mėn. Likvidžiausi yra mažo ploto, 1-2 kambarių, tiek naujos, tiek senos statybos butai, esantys centre – Senamiestyje, Centre, Žvėryne, Užupyje, arba artimesniuose jam rajonuose: Ozo parke, Šiaurės miestelyje, Žirmūnuose, Antakalnyje.
Tuo metu mažiausiai likvidūs Vilniuje yra senos statybos didelio ploto, pavyzdžiui, 4 kambarių, butai miegamuosiuose rajonuose su centriniu šildymu. Jų kainos panašios į 3 kambarių butų ir siekia nuo 48 000 iki 65 000 Eur. Viena tokio nepopuliarumo pagrindinių priežasčių A. Šapoka įvardija brangius išlaikymo kaštus: „Kadangi tokių butų eksploatacija yra labai brangi – šildymas per mėnesį kainuoja 200 – 250 eurų ar netgi daugiau, jį išlaikyti gali ir nori nedaugelis“. Paklaustas, ką patartų susiduriantiems su problema realizuoti tokius butus, „Ober-Haus“ ekspertas sako, kad pirkėjų tikrai neapgausi kažkokiais triukais, todėl norint greičiau parduoti tokį turtą reiktų laikytis bendrų taisyklių: sutvarkyti butą, maksimaliai atlaisvinti erdves nuo nereikalingą baldų ar daiktų, išvalyti; kuo plačiau paskleisti informaciją apie turtą, turėti kokybiškas nuotraukas, nustatyti teisingą kainą, iš anksto paruošti dokumentus pardavimui – tam, kad netektų delsti atsiradus pirkėjui.
Nuo metų pradžios augantis namų pardavimo sandorių skaičius liepos mėnesį pasiekė seniai matytas aukštumas – Vilniuje buvo parduoti net 110 individualūs namai. „Ober-Haus“ duomenimis, lyginant šių metų sausio-liepos mėnesių rezultatus su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu, namų sandorių skaičius išaugo 18%. Pastebimas itin aktyvus pirkėjų susidomėjimas 130 – 170 m² namais iki 180 000 – 200 000 Eur periferinėse Vilniaus miesto dalyse – Bendorėliuose, Riešėje, Pavilnyje, Nemenčinės plente ir kt.Anot A. Šapokos, tokiam aktyvumui įtakos turėjo du aspektai, vienas jų – pagerėjusi ekonominė situacija, pirkėjai sugeneravo reikiamą pinigų sumą ne tik tokio turto įsigijimui, bet ir išlaikymui. Antra, smulkieji NT plėtotojai pasiūlė rinkai daugiau patrauklių objektų, o ši, greitai sureagavusi, juos įsisavino. „Tokius namus perka jaunos šeimos, kurios jau turi vaikų, ieško ramybės užmiestyje, bet kartu ir nenori atitrūkti nuo miesto, todėl labiausiai domimasi namais, esančiais lengvai ir greitai pasiekiamoje centrą vietoje“, – pastebi A. Šapoka.
Kalbant apie artėjančio rudens prognozes, rinkos aktyvumo rodikliai turėtų būti panašūs kaip ir šiuo metu, tuo labiau, kad ruduo – istoriškai vienas aktyviausių metų sezonų. Kadangi pirkėjų poreikiai trumpuoju laikotarpiu iš esmės nesikeičia, aktyviausias segmentas, kaip ir iki šiol, išliks ekonominės ir vidutinės klasės nedidelio ploto butai. Būsto kainos turėtų taip pat išsilaikyti tame pačiame lygyje, nebent rudenį padidėsiantis pirkėjų aktyvumas gali turėti įtakos senos statybos nedidelių butų miegamuosiuose rajonuose kainoms. Dėl šiuo metu esančios mažos pasiūlos šių butų kainos gali šiek tiek kilti.
Kontaktinis asmuo:
Audrius Šapoka
„Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas
Tel. +370 5 250 74 00
Mob. +370 645 59 337
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…