Auganti naujo būsto pasiūla didina konkurenciją plėtotojų tarpe

Per 2012 m. pirmuosius tris mėnesius butų kainos Lietuvos didmiesčiuose išliko stabilios. Vertinant situaciją kiekviename miestų atskirai, buvo fiksuojami itin nedideli kainų pokyčiai. Vilniuje kainos ūgtelėjo 0,2%, Kaune ir Klaipėdoje sumažėjo atitinkamai 0,6% ir 0,1%, о Šiauliuose ir Panevėžyje pokyčių nebuvo stebima. Rinkai neįgaunant aiškios krypties, tokie nežymūs būsto kainų svyravimai jau tęsiasi beveik dvejus metus. Per pastaruosius 24 mėnesius butų kainos sumažėjo 0,8%. Atsižvelgiant į dabartinę situaciją ir netolimos ateities perspektyvas (šalies ekonomikos būklę, būsto finansavimo sąlygas ir pasiūlos rodiklius), galima teigti, kad panašios būsto kainų tendencijos turėtų išlikti ir artimiausiu metu.

shutterstock_77191912

Bendras būsto rinkos aktyvumas Lietuvoje ir toliau auga. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta beveik 10% daugiau būsto (butų ir namų) pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Atskirai butų ir namų sandorių augimo tempai buvo panašūs: namų per tą patį laikotarpį išaugo virš 11%, o butų – apie 9%. Jeigu 2010 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 460 namų ir 1.550 butų sandorių, tai šiais metais šis rodiklis yra išaugęs iki 510 namų ir beveik 1.700 butų sandorių per mėnesį.

Metų pradžioje kiek netikėtai ir vėl fiksuojamas spartus žemės sklypų sandorių augimas. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 25% daugiau žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Reikėtų pastebėti, kad per 2011 m. pirmąjį ketvirtį buvo užfiksuotas toks pats santykinis sandorių skaičiaus augimas (25%), todėl šių metų nominalus sandorių augimas yra dar didesnis. Jeigu 2010 m. ir 2011 m. I ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma atitinkamai 2.500 ir 3.100 sandorių, tai šiai metais per tą patį laikotarpį vidutiniškai buvo sudaryta beveik 3.900 sandorių per mėnesį. Tokį ženklų augimą didžiąja dalimi lėmė žemės ūkio paskirties sklypų pardavimai derlingiausiuose Lietuvos regionuose, t. y. perkama žemė išnaudojama agrarinei veiklai, o ne statyboms.

Pastebėję po krizės atgijusią paklausą, statytojai ir toliau tęsia pradėtus projektus bei imasi naujų daugiabučių namų statybų. Nuo 2011 m. sostinėje sparčiai vykstančios naujo būsto statybos neleidžia sumažėti neparduotų butų skaičiui, kuris po truputį net auga. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2012 m. pirmąjį ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose neparduotų naujos statybos butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose išaugo 3%, t. y. nuo 2.650 iki 2.750 butų. Šiuo metu 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose Vilniuje siūloma įsigyti 1.120 butų, Kaune – apie 600 butų, Klaipėdoje – virš 960 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – virš 70 naujos statybos butų.

Ryškesnis pasiūlos prieaugis šiuo metu stebimas tik Vilniuje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje baigti statyti 6 daugiabučiai namai (5 skirtingi projektai), kuriuose yra 250 butų. Kaune ir Klaipėdoje tuo pačiu laikotarpiu buvo baigta statyti tik po vieną daugiabutį. Iki 2012 m. pabaigos Vilniuje planuojama baigti dar 20-ies daugiabučių namų statybas ir rinkai pasiūlyti dar 1.350 naujų butų. Sėkmingai įgyvendinus visus šiuos projektus sostinėje iš viso šiais metais bus pastatyta 2 kartus daugiau butų nei 2011 m. Kituose Lietuvos didmiesčiuose tokio pasiūlos augimo nesitikima, nes naujų statybų apimtys planuojamos ženkliai mažesnės.

Šiuo metu daugiausiai statoma ir paklausiausi išlieka ekonominės ir vidutinės klasės butai gyvenamuosiuose miestų rajonuose. Vilniuje naujos statybos butai su daline apdaila gyvenamuosiuose Vilniaus rajonuose siūlomi už 2.900 – 5.500 Lt/m2, Klaipėdoje – nuo 2.900 iki 4.500 Lt/m2, Kaune – nuo 2.800 iki 4.500 Lt/m2 (priemiesčio rajonuose ir nuo 2.000 Lt/m2), o Šiauliuose ir Panevėžyje tokių butų pardavimo kaina svyruoja nuo 2.100 iki 2.800 Lt/m2.

Žvelgiant į naujos statybos butų rinkos perspektyvas Vilniuje, galima teigti, kad naujų statybų sparta pradeda viršyti paklausos augimo tempus. Todėl augančią plėtotojų tarpusavio konkurenciją gali atsverti nebent dviženkliai sandorių skaičiaus augimo tempai. Jei potencialių pirkėjų skaičius išliks stabilus arba augimas bus tik simbolinis, labai tikėtina, kad šių metų pabaigoje neparduotų butų skaičius sostinėje vėl gali ūgtelti. Matydami tokią situaciją plėtotojai ir jų finansuotojai galimai pristabdytų naujų projektų pradžią ir įvykęs naujų statybų mini bumas Vilniaus mieste kitąmet vėl gali aprimti.

Išsamią apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.