Aukščiausios kokybės komercinių patalpų vertė išaugusi beveik 50 procentų

Auganti šalies ekonomika ir toliau sėkmingai palaiko Lietuvos komercinių patalpų rinką, kuri gali pasigirti tvariu augimu ir tolimesnėmis plėtros perspektyvomis. Savo naujausioje šių metų I ketvirčio komercinio NT rinkos apžvalgoje skelbia bendrovė „Ober-Haus“. Jau kelerius metus iš eilės kylančios komercinių patalpų nuomos kainos ir augantis jų užimtumo lygis traukia tiek stambius, tiek pavienius privačius investuotojus. Labiausiai domimasi aukštesnės kokybės turtu šalies sostinėje, kuris pasižymi patrauklia vieta, kokybiška ar įdomesne pastato išore (nauji ar istoriniai pastatai), funkcionaliu išplanavimu ir turto vertės augimo perspektyvomis. „Aukštos kokybės turtas yra patrauklus dėl investicijų saugumo. Tai yra vienas svarbiausių kriterijų stambiems užsienio investuotojams, siekiantiems išvengti didelių rizikų ne taip gerai jiems pažįstamose rinkose. Tuo tarpu vietinę rinką gerai išmanantys investuotojai ieško įvairių investavimo galimybių, kurios neaplenkia ir ne tokios aukštos kokybės komercinės paskirties turto, pavyzdžiui B klasės verslo ar prekybos centrai ne šalies sostinėje“, – kalba Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

shutterstock_9890629

Analizuojant investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertės pokytį, pasak S. Vagonio, matyti, kad teorinė investicijų vertė stabiliai auga jau nuo 2010 m. vidurio, t. y. nuo nekilnojamojo turto rinkos dugno. „Investicijų vertės indeksas (capital value index) parodo teorinę investicijų vertę tam tikru momentu, kuris skaičiuojamas įvertinus turto nuomos kainą ir pelningumo rodiklį (yield). Sparčiai augančios komercinių patalpų nuomos kainos ir žemėjantys pelningumo rodikliai didina turto (investicijų) vertę“, – paaiškina „Ober-Haus“ specialistas. Pavyzdžiui, Vilniuje A klasės biuro patalpų nuomos kainos nuo 2010 m. vidurio vidutiniškai jau yra išaugusios 22%, o tokių patalpų investicinis pelningumas per tą patį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 1,4 procentinio punkto – nuo 9% iki 7,6%. Tokiu būdu, skaičiuoja „Ober-Haus“, penktadaliu ūgtelėjusios nuomos pajamos ir pastebimai sumažėjęs investuotojų apetitas, nuo 2010 m. vidurio padidino investicijų vertę net 45%. Panašias tendencijas „Ober-Haus“ stebi ir kituose šalies regionuose bei kituose komercinio turto segmentuose – prekyba, logistika: „Tačiau akivaizdu, kad sparčiausiai savo vertę atgauna aukštesnės kokybės turtas šalies sostinėje. Tikėtina, kad šiame segmente ir toliau bus fiksuojamas nuosaikus nuomos kainų augimas ir pelningumo rodiklių mažėjimas, kurį pristabdyti galėtų nebent momentinis pasiūlos šuolis ar paklausos smuktelėjimas“, – sako S. Vagonis.

Tuo tarpu šių metų rezultatai ir toliau palaikė optimistines rinkos dalyvių nuotaikas. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmąjį šių metų ketvirtį sostinėje, Kaune ir Klaipėdoje nuomos kainos ūgtelėjo 2-4%. Šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuoma svyruoja nuo 42 iki 52 Lt/m2, B klasės – 27-38 Lt/m2. Tačiau Vilniuje dar tik statomuose aukščiausios klasės projektuose plėtotojai biuro patalpas tikisi išnuomoti ir už 55-60 Lt/m2. Jeigu sostinėje ir toliau išsilaikys panašios kainų augimo tendencijos, teigia „Ober-Haus“ ekspertas, tai tokios biuro patalpų nuomos kainos gali tapti ir realybe. Viršutinė biuro patalpų nuomos kainų kartelė priklausys ir nuo to, kaip sėkmingai seksis išnuomoti patalpas šiuo metu statomuose didžiausiuose ir aukščiausios klasės verslo centruose: „Quadrum“, „K29“, „PREMIUM“, „G12“. „Jeigu rinkoje tokių patalpų poreikis šiais metais slūgtų, tai 2015 m. viduryje gali susidaryti žymus laisvų patalpų šuolis, kuris priverstų patalpų savininkus peržiūrėti nuomos kainas susidariusioje konkurencinėje aplinkoje“, – kalba S. Vagonis.

cam-02-11

„Ober-Haus“ fiksuoja, kad Kaune A klasės biurų nuoma per pirmąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjo iki 30-38 Lt/m2, o Klaipėdoje iki 26-40 Lt/m2. B klasės biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 18-25 Lt/m2, o Klaipėdoje – 16-25 Lt/m2.

Pagrindiniuose šalies didmiesčiuose taip pat buvo stebimas ir laisvų biuro patalpų mažėjimas. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 5,7% iki 4,6%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 22.100 m2. 2014 m. pirmojo ketvirčio pabaigoje laisvų patalpų kiekis A klasės verslo centruose sudarė tik 2,3% (4.400 m2), o B klasės biurų rinkoje šis rodiklis sumenko iki 6,0% (17.700 m2). Per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 6.800 m2 biuro patalpų, arba 14% mažiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį. Tikėtina, pasak „Ober-Haus“ specialistų, kad kiti šių metų ketvirčiai turėtų būti gausesni – per ateinančius 3-5 mėnesius Vilniuje duris greičiausiai atvers bent trys nauji verslo centrai: „Grand Office“, „Baltic Hearts“ – III etapas, „Sonex Consulting“ – „Atea“ biurų pastatas. Projektų atidarymo dieną bus pagerinti modernių biuro patalpų rinkos įsisavinimo rodikliai, nes dalis patalpų šiuos verslo centruose jau yra išnuomota.

Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį „Ober-Haus“ didesnių pasiūlos ir paklausos pokyčių nefiksavo, tačiau laisvų modernių biuro patalpų kiekis sumažėjo nuo 1,5% iki 1,4%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 1.200 m2. Klaipėdoje baigtos 4.500 m2 bendro ploto naujojo Klaipėdos keleivių ir krovinių terminalo (KKKT) administracinio pastato statybos, kuriame bus aptarnaujami ne tik keleiviai, bet ir įsikurs KKKT darbuotojai. Likusi patalpų dalis bus nuomojama. Klaipėdoje toliau fiksuojamas laisvų biuro patalpų mažėjimas nuo 16,3% iki 14,8%, tačiau bendras neužimtumo lygis išlieka aukščiausias tarp pagrindinių didmiesčių. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose siekia 9.200 m2.

Prekybinių patalpų sektoriuje didžiausia naujiena 2014 metų pradžioje „Ober-Haus“ įvardina 7,500 m2 ploto naujai duris atvėrusį prekybos centrą „DomusPro“ Vilniuje, šalia Ukmergės g. Šio prekybos centro atidarymas taip pat užbaigia įsigijimo sandorį, apie kurį 2013 m. rugpjūčio mėnesį paskelbė investicinis fondas „BPT Baltic Opportunity Fund“ (dabar „Northern Horizon Capital“) ir prekybos centro plėtotojas „TK Development A/S“.

Lietuvoje ir toliau fiksuojant mažmeninės apyvartos augimą, teigiami kainų pokyčiai stebimi ir prekybinių patalpų nuomos rinkoje. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniaus, Kauno, Šiaulių ir Panevėžio pagrindinėse prekybinėse miestų gatvėse buvo fiksuojamas 4-6% prekybinių patalpų nuomos kainų kilimas. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 55-140 Lt/m2, Kaune – 30-65 Lt/m2, Klaipėdoje – 25-45 Lt/m2, Šiauliuose – 18-35 Lt/m2, o Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.

Visą apžvalgą su grafikais rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.