Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinka juda ta pačia kryptimi, tačiau skirtingais greičiais
Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos pakankamai greitai sugebėjo atsistatyti po pastarojo globalaus ekonominio sunkmečio ir pastebimais tempais sėkmingai vystosi toliau. Tačiau nepaisant bendrų šalių panašumo, Estija, Latvija ir Lietuva išgyvena skirtingus plėtros etapus – tiek lyginant visas šalis tarpusavyje, tiek procesus vykstančius kiekvienoje šalyje atskirai, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
„Jeigu Talino ir Vilniaus nekilnojamojo turto rinkose pastaruosius penkis metus buvo fiksuojami išties įspūdingi pokyčiai ir šiuo metu šie miestai yra savo naujojoje viršūnėje, tai esminiai Rygos pokyčiai yra dar priešakyje. Todėl investuotojams, plėtotojams bei verslui šios sostinės gali pasiūlyti skirtingo likvidumo ir rizikų paletę. Jau besidarančios ankštos, kai kurių sostinių rinkos skatina rinkos dalyvius nukreipti investicijas ir į kitus regionus: sostinių apylinkes, kurortinius miestus arba į kitus didesnius šalių miestus, pavyzdžiui, į antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Praėję 2017 metai Baltijos šalims buvo tikrai sėkmingi, kadangi nekilnojamojo turto rinkos plėtra buvo skatinama tolimesnio spartaus šalių ekonomikos augimo. Nepaisant įvairių iššūkių, su kuriais susiduria visos Baltijos šalys, bendras investicinis klimatas išlieka teigiamas. Tai ypatingai svarbu užsienio investuotojams, kurie mato tuos teigiamus pokyčius ir tai atsispindi realiuose veiksmuose.
„Vis svarbesnį vaidmenį nekilnojamojo turto rinkoje vaidina ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros, kurių užduotis yra didinti šalių žinomumą pasaulyje ir pritraukti naujas investicijas. Pavyzdžiui, užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ 2017 metais pasiekė geriausią rezultatą veiklos istorijoje, pritraukusi 39 tiesioginių užsienio investicijų projektus, planuojančius sukurti virš 5,000 naujų darbo vietų Lietuvoje. Ypač svarbu tai, kad didelė investicijų dalis bus skirta ne tik Vilniui, bet ir kitiems šalies regionams, kurios suteiks stimulo ir įvairiems nekilnojamojo turto sektoriams“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Tuo metu investicijos į stabilų pajamų srautą generuojančius komercinės paskirties objektus ir toliau išliko aukštumose. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2017 metais tarp Baltijos šalių aukščiausias aktyvumas užregistruotas Lietuvoje, kur investicijų apimtys į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą siekė 312 mln. eurų ir pralenkė iki šiol rekordiniais laikytus 2008-ųjų rezultatus (310 mln. eurų). Aktyvumas investicinių sandorių rinkoje lėmė ir tolimesnį pelningumo rodiklių mažėjimą, kuris atskirais atvejais jau gali būti mažesnis net nei 6%. Tai rodo bendrą investuotojų pasitikėjimą Baltijos šalių rinkomis ir ypatingai aukščiausios kokybės turtu. Ieškantiems didesnių pelningumo rodiklių, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos gali pateikti ir rizikingesnių pasiūlymų, kurie investuotojams garantuos 8% ar net didesnę grąžą.
Sparčiai besiplečiančios paslaugų sektoriaus įmonės tampa pagrindinėmis žaidėjomis modernių biurų rinkoje bei skatina tolimesnį darbo vietų kiekybinį ir kokybinį šuolį. Plėtotojai, siekdami patenkinti aukštą paklausą, pastaraisiais metais išties pastebimai padidino investicijų apimtis į šiuolaikinių biurų plėtrą. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2016–2018 metų laikotarpį Baltijos šalių sostinėse iš viso bus pasiūlyta virš 450,000 m² biuro patalpų. Didžiausia dalis šio ploto teks Vilniui (46%) ir Talinui (38%), tuo tarpu Ryga turės tenkintis mažiausiu pasiūlos prieaugiu.
R. Reginio nuomone, nepaisant vis dar kuklių Rygos pasiūlos rodiklių, didžiausiame Baltijos šalių mieste matomos ir teigiamos tendencijos – kasmet plėtotojai čia vis drąsesni ir rinkai pasiūlo vis daugiau ir didesnių naujų projektų. „Jeigu ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygos išliks palankios, būtent šis miestas turi didžiausią augimo potencialą. Tačiau plėtotojai investuoja ne tik į kiekybinius parametrus, bet vis daugiau dėmesio skiria ir projektų kokybei, kuri tampa vis svarbesnė dabartiniam klientui“, – priduria R. Reginis.
Baltijos šalyse būstui įsigyti išleidžiama vis daugiau pinigų
Gyvenamųjų patalpų sektoriuje kasmet taip pat fiksuojami vis geresni rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 metais Baltijos šalyse butams įsigyti pirkėjai išleido beveik 3,7 mlrd. eurų ir tai yra 10% daugiau nei 2016 metais – augimas fiksuojamas visose šalyse. Estijai ir Lietuvai teko po 41% šių išleistų pinigų, o likusi dalis (18%) teko Latvijai.
Skaičiuojant investicijų apimtis tenkančias vienam šalies gyventojui, akivaizdžiu lyderiu išlieka Estija. „Tai nestebina, kadangi Estija ir jos sostinė Talinas pasižymi aukščiausiomis vidutinėmis būsto kainomis bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu. Antroje vietoje išlieka Lietuva ir jos sostinė Vilnius, o Latvijos ir Rygos atsilikimas yra pats didžiausias. Pastaroji pasaulinė krizė skaudžiausiai atsiliepė būtent Latvijai, kurios sostinė anksčiau buvo tituluojama kaip brangiausias Baltijos šalių miestas“, – teigia R. Reginis.
Nepaisant skirtingų būsto rinkos aktyvumo tendencijų Baltijos šalių sostinėse 2017 metais, bendras sandorių kiekis išlieka aukštame lygyje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po rekordinių 2016 metų Vilniuje, butų sandorių skaičius 2017 metais smuktelėjo 6%, о Rygoje sumažėjo 1%. Tuo tarpu Taline buvo užfiksuotas 7% metinis augimas ir sudarytų butų sandorių kiekis pasiekė savo naujas aukštumas.
Butų kainų augimo tendencijos išlieka visose Baltijos šalių sostinėse. Per 2017 metus sostinėse buvo fiksuojamas nuo 4% iki 12% siekiantis metinis butų kainų augimas: Vilniuje butų kainos augo beveik 4%, Rygoje – 6%, Taline – 12%. „Pagrindiniai būsto aktyvumo ir kainų augimo veiksniai išlieka tie patys – augančios gyventojų pajamos, teigiami namų ūkių lūkesčiai, patrauklios būsto finansavimo sąlygos bei pasitikėjimas pačia nekilnojamojo turto rinka. Pastarųjų trijų metų būsto įperkamumo rodikliai rodo, kad visose Baltijos šalių sostinėse situacija iš esmės išlieka stabili, tai yra būsto kainos iš esmės juda tokiu pačiu tempu ir kryptimi, kaip ir gyventojų pajamos“, – sako R. Reginis.
Metinė Baltijos šalių NT rinkos apžvalga 2018 (anglų kalba)
Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos pakankamai greitai sugebėjo atsistatyti po pastarojo globalaus ekonominio sunkmečio ir pastebimais tempais sėkmingai vystosi toliau. Tačiau nepaisant bendrų šalių panašumo, Estija, Latvija ir Lietuva išgyvena skirtingus plėtros etapus – tiek lyginant visas šalis tarpusavyje, tiek procesus vykstančius kiekvienoje šalyje atskirai, skelbiama „Ober-Haus“ metinėje Baltijos šalių sostinių nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
„Jeigu Talino ir Vilniaus nekilnojamojo turto rinkose pastaruosius penkis metus buvo fiksuojami išties įspūdingi pokyčiai ir šiuo metu šie miestai yra savo naujojoje viršūnėje, tai esminiai Rygos pokyčiai yra dar priešakyje. Todėl investuotojams, plėtotojams bei verslui šios sostinės gali pasiūlyti skirtingo likvidumo ir rizikų paletę. Jau besidarančios ankštos, kai kurių sostinių rinkos skatina rinkos dalyvius nukreipti investicijas ir į kitus regionus: sostinių apylinkes, kurortinius miestus arba į kitus didesnius šalių miestus, pavyzdžiui, į antrą pagal dydį Lietuvos miestą Kauną“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Praėję 2017 metai Baltijos šalims buvo tikrai sėkmingi, kadangi nekilnojamojo turto rinkos plėtra buvo skatinama tolimesnio spartaus šalių ekonomikos augimo. Nepaisant įvairių iššūkių, su kuriais susiduria visos Baltijos šalys, bendras investicinis klimatas išlieka teigiamas. Tai ypatingai svarbu užsienio investuotojams, kurie mato tuos teigiamus pokyčius ir tai atsispindi realiuose veiksmuose.
„Vis svarbesnį vaidmenį nekilnojamojo turto rinkoje vaidina ir tiesioginių užsienio investicijų plėtros agentūros, kurių užduotis yra didinti šalių žinomumą pasaulyje ir pritraukti naujas investicijas. Pavyzdžiui, užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ 2017 metais pasiekė geriausią rezultatą veiklos istorijoje, pritraukusi 39 tiesioginių užsienio investicijų projektus, planuojančius sukurti virš 5,000 naujų darbo vietų Lietuvoje. Ypač svarbu tai, kad didelė investicijų dalis bus skirta ne tik Vilniui, bet ir kitiems šalies regionams, kurios suteiks stimulo ir įvairiems nekilnojamojo turto sektoriams“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Tuo metu investicijos į stabilų pajamų srautą generuojančius komercinės paskirties objektus ir toliau išliko aukštumose. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2017 metais tarp Baltijos šalių aukščiausias aktyvumas užregistruotas Lietuvoje, kur investicijų apimtys į komercinės paskirties nekilnojamąjį turtą siekė 312 mln. eurų ir pralenkė iki šiol rekordiniais laikytus 2008-ųjų rezultatus (310 mln. eurų). Aktyvumas investicinių sandorių rinkoje lėmė ir tolimesnį pelningumo rodiklių mažėjimą, kuris atskirais atvejais jau gali būti mažesnis net nei 6%. Tai rodo bendrą investuotojų pasitikėjimą Baltijos šalių rinkomis ir ypatingai aukščiausios kokybės turtu. Ieškantiems didesnių pelningumo rodiklių, Baltijos šalių nekilnojamojo turto rinkos gali pateikti ir rizikingesnių pasiūlymų, kurie investuotojams garantuos 8% ar net didesnę grąžą.
Sparčiai besiplečiančios paslaugų sektoriaus įmonės tampa pagrindinėmis žaidėjomis modernių biurų rinkoje bei skatina tolimesnį darbo vietų kiekybinį ir kokybinį šuolį. Plėtotojai, siekdami patenkinti aukštą paklausą, pastaraisiais metais išties pastebimai padidino investicijų apimtis į šiuolaikinių biurų plėtrą. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2016–2018 metų laikotarpį Baltijos šalių sostinėse iš viso bus pasiūlyta virš 450,000 m² biuro patalpų. Didžiausia dalis šio ploto teks Vilniui (46%) ir Talinui (38%), tuo tarpu Ryga turės tenkintis mažiausiu pasiūlos prieaugiu.
R. Reginio nuomone, nepaisant vis dar kuklių Rygos pasiūlos rodiklių, didžiausiame Baltijos šalių mieste matomos ir teigiamos tendencijos – kasmet plėtotojai čia vis drąsesni ir rinkai pasiūlo vis daugiau ir didesnių naujų projektų. „Jeigu ekonominės ir socialinės aplinkos sąlygos išliks palankios, būtent šis miestas turi didžiausią augimo potencialą. Tačiau plėtotojai investuoja ne tik į kiekybinius parametrus, bet vis daugiau dėmesio skiria ir projektų kokybei, kuri tampa vis svarbesnė dabartiniam klientui“, – priduria R. Reginis.
Baltijos šalyse būstui įsigyti išleidžiama vis daugiau pinigų
Gyvenamųjų patalpų sektoriuje kasmet taip pat fiksuojami vis geresni rodikliai. „Ober-Haus“ duomenimis, 2017 metais Baltijos šalyse butams įsigyti pirkėjai išleido beveik 3,7 mlrd. eurų ir tai yra 10% daugiau nei 2016 metais – augimas fiksuojamas visose šalyse. Estijai ir Lietuvai teko po 41% šių išleistų pinigų, o likusi dalis (18%) teko Latvijai.
Skaičiuojant investicijų apimtis tenkančias vienam šalies gyventojui, akivaizdžiu lyderiu išlieka Estija. „Tai nestebina, kadangi Estija ir jos sostinė Talinas pasižymi aukščiausiomis vidutinėmis būsto kainomis bei didžiausiu būsto rinkos aktyvumu. Antroje vietoje išlieka Lietuva ir jos sostinė Vilnius, o Latvijos ir Rygos atsilikimas yra pats didžiausias. Pastaroji pasaulinė krizė skaudžiausiai atsiliepė būtent Latvijai, kurios sostinė anksčiau buvo tituluojama kaip brangiausias Baltijos šalių miestas“, – teigia R. Reginis.
Nepaisant skirtingų būsto rinkos aktyvumo tendencijų Baltijos šalių sostinėse 2017 metais, bendras sandorių kiekis išlieka aukštame lygyje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, po rekordinių 2016 metų Vilniuje, butų sandorių skaičius 2017 metais smuktelėjo 6%, о Rygoje sumažėjo 1%. Tuo tarpu Taline buvo užfiksuotas 7% metinis augimas ir sudarytų butų sandorių kiekis pasiekė savo naujas aukštumas.
Butų kainų augimo tendencijos išlieka visose Baltijos šalių sostinėse. Per 2017 metus sostinėse buvo fiksuojamas nuo 4% iki 12% siekiantis metinis butų kainų augimas: Vilniuje butų kainos augo beveik 4%, Rygoje – 6%, Taline – 12%. „Pagrindiniai būsto aktyvumo ir kainų augimo veiksniai išlieka tie patys – augančios gyventojų pajamos, teigiami namų ūkių lūkesčiai, patrauklios būsto finansavimo sąlygos bei pasitikėjimas pačia nekilnojamojo turto rinka. Pastarųjų trijų metų būsto įperkamumo rodikliai rodo, kad visose Baltijos šalių sostinėse situacija iš esmės išlieka stabili, tai yra būsto kainos iš esmės juda tokiu pačiu tempu ir kryptimi, kaip ir gyventojų pajamos“, – sako R. Reginis.
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…