Būstas brangsta sparčiau nei bendras kainų lygis šalyje
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).
2016 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 383 Eur (+7 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 19,8% (+229 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,1% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 971 Eur (+1 Eur/m²), 1.003 Eur (+1 Eur/m²) ir 589 Eur (+4 Eur/m²). Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 547 Eur/m².
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,1%, Kaune – 3,3%, Klaipėdoje – 2,7%, Šiauliuose – 5,4% ir Panevėžyje – 3,2%.
„Pastaruoju metu šalies didmiesčiuose bei išskirtinai šalies sostinėje stebimas stabilus butų kainų augimas. Nuo 2013 metų pradžios, kuomet buvo fiksuojama pastaroji mažiausia vidutinė bendra penkių didmiesčių butų kaina, iki šių metų liepos mėnesio butų kainos ūgtelėjo 10,8 proc. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į nominalių butų kainų pokyčius, tačiau ir į jų santykį su kitų prekių bei paslaugų kainų pokyčiais šalies teritorijoje. Oficiali statistika skelbia, kad nuo 2013 metų pradžios iki 2016 metų liepos infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė tik 0,2 proc. Todėl realusis butų kainų pokytis (kainų pokytis eliminavus infliaciją) šalies didmiesčiuose per šį laikotarpį iš esmės išlaikė nominalaus augimo dydį ir sudarė 10,5 proc. Vadinasi, pastaraisiais metais butų kainos augo daug sparčiau nei oficialiai registruojamų vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Visgi dar sparčiau nei būsto kainos augo darbo užmokestis – per pastaruosius trejus metus Lietuvoje neto darbo užmokestis padidėjo 16,5 proc., kas rodo, kad nepaisant kainų augimo būsto įperkamumas Lietuvoje vis dar auga“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Pilną apžvalgą rasite ČIA.
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2016 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 4,8% (2016 metų birželį metinis augimas sudarė 4,7%).
2016 metų liepos mėnesį sostinėje užfiksuotas 0,5% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 383 Eur (+7 Eur/m²). Per metus butų kainos Vilniuje augo 6,1%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 19,8% (+229 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,1%, 0,1% ir 0,7% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 971 Eur (+1 Eur/m²), 1.003 Eur (+1 Eur/m²) ir 589 Eur (+4 Eur/m²). Panevėžyje kainų pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinė kaina liko tokia pati kaip ir prieš mėnesį – 547 Eur/m².
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,1%, Kaune – 3,3%, Klaipėdoje – 2,7%, Šiauliuose – 5,4% ir Panevėžyje – 3,2%.
„Pastaruoju metu šalies didmiesčiuose bei išskirtinai šalies sostinėje stebimas stabilus butų kainų augimas. Nuo 2013 metų pradžios, kuomet buvo fiksuojama pastaroji mažiausia vidutinė bendra penkių didmiesčių butų kaina, iki šių metų liepos mėnesio butų kainos ūgtelėjo 10,8 proc. Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į nominalių butų kainų pokyčius, tačiau ir į jų santykį su kitų prekių bei paslaugų kainų pokyčiais šalies teritorijoje. Oficiali statistika skelbia, kad nuo 2013 metų pradžios iki 2016 metų liepos infliacija, apskaičiuota pagal suderintą vartotojų kainų indeksą, sudarė tik 0,2 proc. Todėl realusis butų kainų pokytis (kainų pokytis eliminavus infliaciją) šalies didmiesčiuose per šį laikotarpį iš esmės išlaikė nominalaus augimo dydį ir sudarė 10,5 proc. Vadinasi, pastaraisiais metais butų kainos augo daug sparčiau nei oficialiai registruojamų vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Visgi dar sparčiau nei būsto kainos augo darbo užmokestis – per pastaruosius trejus metus Lietuvoje neto darbo užmokestis padidėjo 16,5 proc., kas rodo, kad nepaisant kainų augimo būsto įperkamumas Lietuvoje vis dar auga“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Pilną apžvalgą rasite ČIA.
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos