Butų kainas šalies didmiesčiuose augina ir didėjantis gyventojų skaičius

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų rugpjūčio mėnesio reikšmė išaugo 0,7%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,4% (2019 metų liepą metinis augimas sudarė 6,2%).

2019 metų rugpjūčio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.577 Eur (+11 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai išaugo 36,6% (+423 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugpjūčio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,5%, 1,2%, 1,0% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.123 Eur (+6 Eur/m²), 1.116 Eur (+14 Eur/m²), 719 Eur (+7 Eur/m²) ir 700 Eur.

Per metus (2019 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su 2018 metų rugpjūčio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 5,9%, Kaune – 6,4%, Klaipėdoje – 5,1%, Šiauliuose – 12,1% ir Panevėžyje – 13,2%.

„Būsto rinkos aktyvumas tiek visoje šalyje, tiek didmiesčiuose ir toliau nenustoja augęs – kasmet būsto įsigyjama vis daugiau. O auganti paklausa ir toliau kelia būsto kainas visuose šalies didmiesčiuose. Tačiau ne tik didėjančios žmonių finansinės galimybės lemia augančią paklausą konkrečiuose šalies miestuose, bet ir ten gyvenančių žmonių skaičius. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius išaugo Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių miestų savivaldybėse. Ir jeigu šalies sostinėje nuoseklus gyventojų skaičiaus augimas fiksuojamas jau nuo pat 2012 metų, tai pirmą kartą po itin ilgos pertraukos užfiksuotas ūgtelėjęs gyventojų skaičius ir kituose šalies didmiesčiuose. O tai labai reikšminga visai nekilnojamojo turto rinkai, kadangi augantis gyventojų skaičius sukuria papildomą paklausą tiek nuomojamam, tiek parduodamam būstui.

Išankstiniais Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2019 metų pirmąjį pusmetį nuolatinių gyventojų skaičius Vilniaus mieste išaugo net 5.309 asmenimis, Kaune – 255 asmenimis, Klaipėdoje – 614 asmenų ir Šiauliuose – 608 asmenimis. Panevėžyje gyventojų skaičius ir toliau mažėjo ir šių metų viduryje jų buvo 659 asmenimis mažiau nei šių metų pradžioje. Iš visų šalies didmiesčių išsiskiria Vilniaus miestas, kuriame fiksuojamas didžiausias pusmečio tiek santykinis, tiek nominalus gyventojų skaičiaus prieaugis per pastarąjį dešimtmetį.

Nepaisant jau ilgą laiką vyraujančių neigiamų demografinių tendencijų tiek visos šalies mastu, tiek konkrečiuose šalies miestuose, būsto paklausa ir jų pardavimo kainos mažesniuose šalies didmiesčiuose (pvz., Šiauliuose ir Panevėžyje) per pastarąjį dešimtmetį nuosekliai augo. Pagrindinės priežastys, kurios lemia butų kainų augimą tokiuose miestuose yra ir toliau išliekančios itin nedidelės daugiabučių statybų apimtys bei daug geresnis statistinis įperkamumo rodiklis nei Vilniuje, Kaune ar Klaipėdoje. Pavyzdžiui, Šiauliuose ir Panevėžyje dėl daug žemesnio būsto kainų lygio jį įsigyti yra lengviau ne tik ten gyvenantiems ir dirbantiems, bet ir į užsienį emigravusiems asmenims, kurie dalį svetur uždirbtų pinigų investuoja savo gimtuosiuose miestuose. O į šiuos miestus sugrįžtantys gyventojai, savo ruožtu, galėtų išjudinti ir sustingusią tiek būsto, tiek komercinio nekilnojamojo turto plėtrą“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga: OHBI apžvalga 2019 m. rugpjūčio mėn. (PDF)

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.