Butų pardavimo kainų augimas 2021 metais: metinis – 22,4%, vidutinis metinis – 14,2%

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų gruodžio mėnesio reikšmė išaugo 1,1% (2021 metų lapkritį buvo fiksuojamas 1,7% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,4% (2021 metų lapkritį metinis augimas siekė 22,2%). Vidutinis metinis butų kainų augimas 2021 metais (2021 metų sausį–gruodį, palyginti su 2020 metų sausiu–gruodžiu) pasiekė 14,2%.

2021 metų gruodžio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.087 Eur (+22 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje gruodžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,3%, 1,2%, 0,5% ir 0,9% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.461 Eur (+19 Eur/m²), 1.393 Eur (+16 Eur/m²), 930 Eur (+5 Eur/m²) ir 915 Eur (+8 Eur/m²).

Per metus (2021 metų gruodžio mėnesį, palyginti su 2020 metų gruodžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 23,3%, Kaune – 23,0%, Klaipėdoje – 19,4%, Šiauliuose – 20,7% ir Panevėžyje – 21,2%.

„2021 metų gruodžio duomenys užtvirtino tai, ką ir stebėjome visus praėjusius metus – stabiliai spartų būsto kainų augimą visoje šalyje. Praėjusiais metais pirkėjai kaip niekad aktyviai pirko įvairų būstą, o jam įsigyti išleido rekordinę pinigų sumą. Todėl nenuostabu, kad stebėjome spartų būsto kainų augimą ir 2021 metais pasiektas 14,2% vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo išties ženklus. Pastarąjį kartą spartesnis vidutinis metinis butų kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo fiksuotas 2004 metais (25,7%), 2005 metais (47,8%), 2006 metais (36,9%) ir 2007 metais (26,9%). O pavyzdžiui, 2016–2020 metais butų pardavimo kainų augimas šalies didmiesčiuose buvo daug kuklesnis ir siekė 3,3–5,7%.

Didžioji dalis būsto rinką kaitinančių veiksnių – sparčiai augančios gyventojų pajamos, žemos būsto paskolų palūkanos, naujo būsto pasiūlos trūkumas, noras apsaugoti santaupas aukštos infliacijos aplinkoje, jas investuojant į nekilnojamąjį turtą – bus aktualūs ir 2022–aisiais metais. Tačiau šiais metais taip pat gali atsirasti veiksnių, kurie gali sumažinti tiek rinkos aktyvumą, tiek sulėtinti būsto kainų augimo tempą. Visų pirma, tai besiformuojanti nepalanki geopolitinė situacija. Itin įtempti ir pakitę ekonominiai Lietuvos santykiai su Baltarusija ir Kinija gali turėti neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai ir lemti prastėjančius gyventojų lūkesčius dėl savo finansinės padėties ir šalies ūkio raidos perspektyvų. Antra, po itin spartaus būsto kainų šuolio 2021 metais ir pasiekto akivaizdžiai aukštesnio kainų lygio bei dėl to sumažėjusio būsto įperkamumo rodiklio jau galima tikėtis nuosaikesnio kainų augimo tempo, o tuo pačiu ir mažesnio rinkos dalyvių optimizmo nei anksčiau. Būtent būsto rinką užvaldę teigiami lūkesčiai didele dalimi prisidėjo prie spartaus būsto kainų augimo praėjusiais metais, kuomet pardavėjai, matydami stabiliai ir sparčiai augančias kainas, turtą stengėsi parduoti dar brangiau už tuo metu buvusį rinkos kainų lygį. Todėl 2022 metais jau galime tikėtis nuosaikesnių nuotaikų būsto rinkoje bei lėtesnio nekilnojamojo turto kainų augimo negu praėjusiais metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. gruodžio mėn.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.