Didmiesčiuose metinis butų kainų augimas sparčiai lėtėja, o sostinėje pirkėjai delsia
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų birželio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų gegužę buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,1% (2023 metų gegužę metinis augimas siekė 12,3%).
2023 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Klaipėdoje atitinkamai sumažėjo 0,2% ir 0,3%, o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.550 Eur (-6 Eur/m²) ir 1.602 Eur (-4 Eur/m²). Kaune ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.723 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.058 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.078 Eur.
Per metus (2023 metų birželio mėnesį, palyginti su 2022 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 10,5%, Kaune – 8,6%, Klaipėdoje – 7,1%, Šiauliuose – 4,6% ir Panevėžyje – 4,6%.
„Kadangi daugiau nei pusmetį šalies didmiesčiuose butų pardavimo kainų lygis iš esmės išlieka stabilus, tai metinis butų kainų augimo tempas nuosekliai mažėja ir šių metų birželio mėnesį jis nusileido žemiau 10% ribos. Šiuo metu fiksuojamas metinis butų kainų augimas yra žemiausias per pastaruosius dvejus metus ir šių metų eigoje jis turėtų ir toliau sparčiai mažėti (atsižvelgiant į dabartines kainų raidos tendencijas bei tolimesnes perspektyvas).
O būsto rinkoje ir toliau jaučiamas vangumas ir rinkos atsigavimo ženklų nematyti. Aktyvumo rodikliai ir toliau išlieka neigiamoje zonoje, kadangi būsto nuperkama reikšmingai mažiau nei prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvoje įsigyta 18% mažiau senesnės statybos butų (Klaipėdoje – 10%, Vilniuje – 22%, Kaune – 22%, Panevėžyje – 25%, Šiauliuose – 29% mažiau). Nepaisant to, kad visuose šalies didmiesčiuose yra fiksuojamas neigiamas metinis sandorių pokytis, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų birželio mėnesį senesnės statybos butų įsigyta daugiau nei gegužės mėnesį. Tuo tarpu Vilniuje tendencijos išliko neigiamos ir birželį buvo įsigyta mažiau senesnės statybos butų nei gegužę. Tai jau trečiasis mėnuo iš eilės kuomet fiksuojamas mažėjantis senesnės statybos butų sandorių skaičius šalies sostinėje. Labai tikėtina, kad brangiausiame šalies didmiestyje būsto ieškantiems pirkėjams, jį šiuo metu įsigyti nėra paprasta dėl rekordiškai aukštų kainų ir išaugusių palūkanų“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. birželio mėn.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų birželio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų gegužę buvo fiksuojamas 0,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 9,1% (2023 metų gegužę metinis augimas siekė 12,3%).
2023 metų birželio mėnesį butų pardavimo kainos Vilniuje ir Klaipėdoje atitinkamai sumažėjo 0,2% ir 0,3%, o vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.550 Eur (-6 Eur/m²) ir 1.602 Eur (-4 Eur/m²). Kaune ir Panevėžyje birželio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2% ir 0,1% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.723 Eur (+4 Eur/m²) ir 1.058 Eur (+1 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.078 Eur.
Per metus (2023 metų birželio mėnesį, palyginti su 2022 metų birželio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 10,5%, Kaune – 8,6%, Klaipėdoje – 7,1%, Šiauliuose – 4,6% ir Panevėžyje – 4,6%.
„Kadangi daugiau nei pusmetį šalies didmiesčiuose butų pardavimo kainų lygis iš esmės išlieka stabilus, tai metinis butų kainų augimo tempas nuosekliai mažėja ir šių metų birželio mėnesį jis nusileido žemiau 10% ribos. Šiuo metu fiksuojamas metinis butų kainų augimas yra žemiausias per pastaruosius dvejus metus ir šių metų eigoje jis turėtų ir toliau sparčiai mažėti (atsižvelgiant į dabartines kainų raidos tendencijas bei tolimesnes perspektyvas).
O būsto rinkoje ir toliau jaučiamas vangumas ir rinkos atsigavimo ženklų nematyti. Aktyvumo rodikliai ir toliau išlieka neigiamoje zonoje, kadangi būsto nuperkama reikšmingai mažiau nei prieš metus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų birželio mėnesį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu pernai, Lietuvoje įsigyta 18% mažiau senesnės statybos butų (Klaipėdoje – 10%, Vilniuje – 22%, Kaune – 22%, Panevėžyje – 25%, Šiauliuose – 29% mažiau). Nepaisant to, kad visuose šalies didmiesčiuose yra fiksuojamas neigiamas metinis sandorių pokytis, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šių metų birželio mėnesį senesnės statybos butų įsigyta daugiau nei gegužės mėnesį. Tuo tarpu Vilniuje tendencijos išliko neigiamos ir birželį buvo įsigyta mažiau senesnės statybos butų nei gegužę. Tai jau trečiasis mėnuo iš eilės kuomet fiksuojamas mažėjantis senesnės statybos butų sandorių skaičius šalies sostinėje. Labai tikėtina, kad brangiausiame šalies didmiestyje būsto ieškantiems pirkėjams, jį šiuo metu įsigyti nėra paprasta dėl rekordiškai aukštų kainų ir išaugusių palūkanų“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. birželio mėn.
Naujienos

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…