Didžiausia butų pasiūla nuo 2009-ųjų
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti virš 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009-ųjų metų. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1% ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų. „Proporcingai pasiūlos augimui, auga ir pardavimų tempai, tai yra nuperkama beveik tiek pat, kiek ir pasiūloma rinkai. Jei pardavimų sparta kaip III šių metų ketvirtį išsilaikys ir ateityje, prognozuoto pasiūlos perviršio tikrai išvengsime “, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Tačiau vienintelėje sostinėje iš visų Lietuvos didmiesčių stebimas ženkliai išaugęs pastatytų butų kiekis. Kaune ir Klaipėdoje per praėjusį ketvirtį buvo baigtas statyti vos vienas naujas daugiabutis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Vilniuje 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose buvo siūloma įsigyti 1325 butai, Kaune – 560 butų, Klaipėdoje – 886 butai, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus – 77 naujos statybos butai.
„Ober-Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota beveik 650 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 35% daugiau nei jų buvo realizuota per antrąjį šių metų ketvirtį. Didžiausias pokytis buvo fiksuojamas Vilniuje, kur per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo parduota arba rezervuota 470 naujų butų. Tai yra 49% daugiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu. Kaune realizacijos rodikliai per tą patį laikotarpį išaugo 40% (parduota arba rezervuota 73 nauji butai), o Klaipėdoje pardavimai sumenko apie 4% (100 naujų butų). Šiauliuose ir Panevėžyje esminių pokyčių nebuvo užfiksuota – čia esančiuose naujos statybos daugiabučiuose per mėnesį parduodamas vienas kitas butas. „Tikėtina, kad šių metų pabaigoje stebėsime ne ką prastesnius pardavimo rodiklius, kadangi planuojama užbaigti nemažai naujų projektų, ypač Vilniuje“, – prognozuoja S. Vagonis. „Ober-Haus“ duomenimis, iki 2012 metų pabaigos Vilniuje turėtų būti užbaigta apie 10 naujų projektų, kuriuose iš viso bus įrengta apie 600 butų.
Pastaraisiais metais Lietuvos būsto rinka išlieka stabili su nežymiais teigiamais ar neigiamais pokyčiais. „Nusistovėjusios nuotaikos ir stebimas augantis aktyvumas rinkoje yra palankūs veiksniai naujo būsto plėtotojams, leidžiantys tikėtis suplanuotų ir stabilių pajamų naujuose projektuose“, – teigia S. Vagonis. Statistika rodo, kad šiais metais mažiausi butų kainų pokyčiai (teigiami ir neigiami) fiksuojami būtent sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos sumažėjo 0,1%, tuo tarpu naujos statybos išaugo 0,3%. Kaune ir Klaipėdoje senos statybos butų kainos smuko atitinkamai 1,5% ir 0,8%, о naujos statybos nukrito atitinkamai 3,1% ir 0,4%.
Trečiąjį šių metų ketvirtį itin išaugęs rinkos aktyvumas Vilniuje buvo vienas veiksnių, lėmusių mažiausius būsto pokyčius sostinėje. VĮ Registrų centro duomenimis, minėtuoju laikotarpiu Vilniuje sudaryta 13,8% daugiau butų pirkimo–pardavimo sandorių nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo užfiksuota atitinkamai 4,5% ir 7,3% mažiau butų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, krentančiam rinkos aktyvumui Kaune ir Klaipėdoje įtakos, tikėtina, turi ir ženkliai mažesnės statybų apimtys, kurios negali prilygti Vilniuje vykdomų statybų mastui. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad per devynis 2012 m. mėnesius visoje Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 660 namų ir 1835 butų sandorių per mėnesį, ir tai yra atitinkamai 8,5% ir 4,6% daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Skolinimosi galimybės bei kaina ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiksniu apsprendžiančiu būsto įsigijimą. Kaip matyti iš kredito įstaigų pateiktų duomenų, skolinimosi apimtys šiais metais yra sumažėjusios. Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už 924 mln. litų, t. y. 14,5% mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Tikėtina, kad dalis šio sumažėjimo atsirado ir dėl privalomo didesnio nuosavų lėšų kiekio skolinantis būsto įsigijimui, t. y. gyventojai skolinasi mažesnę dalį nuo įsigyjamos turto vertės (šiuo metu ne daugiau nei 85% įkeičiamo turto vertės). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir anksčiau kredito įstaigos reikalaudavo nuosavo įnašo iš pirkėjo ir tik itin retais atvejai finansuodavo 100% būsto vertės, matyti bent dešimtadaliu mažėjančios realios skolinimosi apimtys.
2012 m. III ketvirčio gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje baigta statyti virš 570 naujų butų, ir tai didžiausias pasiūlos ūgtelėjimas nuo pat 2009-ųjų metų. Nepaisant rekordiškai didelio naujos pasiūlos kiekio Vilniuje, bendras neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose namuose Lietuvos didmiesčiuose išaugo tik 1% ir šių metų rugsėjo mėnesio pabaigoje sudarė beveik 2850 butų. „Proporcingai pasiūlos augimui, auga ir pardavimų tempai, tai yra nuperkama beveik tiek pat, kiek ir pasiūloma rinkai. Jei pardavimų sparta kaip III šių metų ketvirtį išsilaikys ir ateityje, prognozuoto pasiūlos perviršio tikrai išvengsime “, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
Tačiau vienintelėje sostinėje iš visų Lietuvos didmiesčių stebimas ženkliai išaugęs pastatytų butų kiekis. Kaune ir Klaipėdoje per praėjusį ketvirtį buvo baigtas statyti vos vienas naujas daugiabutis. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad Vilniuje 2007-2012 m. statytuose daugiabučiuose namuose buvo siūloma įsigyti 1325 butai, Kaune – 560 butų, Klaipėdoje – 886 butai, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu sudėjus – 77 naujos statybos butai.
„Ober-Haus“ duomenimis, trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvos didmiesčiuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkta arba rezervuota beveik 650 naujos statybos butų jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 35% daugiau nei jų buvo realizuota per antrąjį šių metų ketvirtį. Didžiausias pokytis buvo fiksuojamas Vilniuje, kur per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo parduota arba rezervuota 470 naujų butų. Tai yra 49% daugiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu. Kaune realizacijos rodikliai per tą patį laikotarpį išaugo 40% (parduota arba rezervuota 73 nauji butai), o Klaipėdoje pardavimai sumenko apie 4% (100 naujų butų). Šiauliuose ir Panevėžyje esminių pokyčių nebuvo užfiksuota – čia esančiuose naujos statybos daugiabučiuose per mėnesį parduodamas vienas kitas butas. „Tikėtina, kad šių metų pabaigoje stebėsime ne ką prastesnius pardavimo rodiklius, kadangi planuojama užbaigti nemažai naujų projektų, ypač Vilniuje“, – prognozuoja S. Vagonis. „Ober-Haus“ duomenimis, iki 2012 metų pabaigos Vilniuje turėtų būti užbaigta apie 10 naujų projektų, kuriuose iš viso bus įrengta apie 600 butų.
Pastaraisiais metais Lietuvos būsto rinka išlieka stabili su nežymiais teigiamais ar neigiamais pokyčiais. „Nusistovėjusios nuotaikos ir stebimas augantis aktyvumas rinkoje yra palankūs veiksniai naujo būsto plėtotojams, leidžiantys tikėtis suplanuotų ir stabilių pajamų naujuose projektuose“, – teigia S. Vagonis. Statistika rodo, kad šiais metais mažiausi butų kainų pokyčiai (teigiami ir neigiami) fiksuojami būtent sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, Vilniuje nuo šių metų pradžios senos statybos butų kainos sumažėjo 0,1%, tuo tarpu naujos statybos išaugo 0,3%. Kaune ir Klaipėdoje senos statybos butų kainos smuko atitinkamai 1,5% ir 0,8%, о naujos statybos nukrito atitinkamai 3,1% ir 0,4%.
Trečiąjį šių metų ketvirtį itin išaugęs rinkos aktyvumas Vilniuje buvo vienas veiksnių, lėmusių mažiausius būsto pokyčius sostinėje. VĮ Registrų centro duomenimis, minėtuoju laikotarpiu Vilniuje sudaryta 13,8% daugiau butų pirkimo–pardavimo sandorių nei pernai tuo pačiu metu. Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje per tą patį laikotarpį buvo užfiksuota atitinkamai 4,5% ir 7,3% mažiau butų pirkimo–pardavimo sandorių nei prieš metus. Pasak „Ober-Haus“ atstovo, krentančiam rinkos aktyvumui Kaune ir Klaipėdoje įtakos, tikėtina, turi ir ženkliai mažesnės statybų apimtys, kurios negali prilygti Vilniuje vykdomų statybų mastui. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad per devynis 2012 m. mėnesius visoje Lietuvoje vidutiniškai buvo sudaroma 660 namų ir 1835 butų sandorių per mėnesį, ir tai yra atitinkamai 8,5% ir 4,6% daugiau nei tuo pačiu metu pernai.
Skolinimosi galimybės bei kaina ir toliau išlieka vienu pagrindiniu veiksniu apsprendžiančiu būsto įsigijimą. Kaip matyti iš kredito įstaigų pateiktų duomenų, skolinimosi apimtys šiais metais yra sumažėjusios. Lietuvos bankų asociacija skelbia, kad per pirmuosius aštuonis šių metų mėnesius pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos išdavė būsto paskolų už 924 mln. litų, t. y. 14,5% mažiau, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu. Tikėtina, kad dalis šio sumažėjimo atsirado ir dėl privalomo didesnio nuosavų lėšų kiekio skolinantis būsto įsigijimui, t. y. gyventojai skolinasi mažesnę dalį nuo įsigyjamos turto vertės (šiuo metu ne daugiau nei 85% įkeičiamo turto vertės). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ir anksčiau kredito įstaigos reikalaudavo nuosavo įnašo iš pirkėjo ir tik itin retais atvejai finansuodavo 100% būsto vertės, matyti bent dešimtadaliu mažėjančios realios skolinimosi apimtys.
2012 m. III ketvirčio gyvenamojo nekilnojamojo turto rinkos apžvalgą su grafine medžiaga rasite čia.
Naujienos

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…