Euro įvedimas būsto rinką pristabdė tik trumpam

shutterstock_924827412015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos būsto rinka įsibėgėjo. Nors metų pradžia didesnio sujudimo rinkoje tikrai nežadėjo, tačiau šių metų birželio mėnesio rezultatai rinką nuteikė didesniam optimizmui. VĮ Registrų centro duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 52% daugiau namų ir 23% daugiau butų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu. 2015 metų antrąjį ketvirtį Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaryta 820 namų ir 2 350 butų sandorių. Žinoma, tradiciškai metų pradžioje būsto rinkos aktyvumas yra pats mažiausias, tačiau antrojo šių metų ketvirčio rezultatai yra išties neblogi. Nors palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu bendras būsto sandorių kiekis Lietuvoje yra mažesnis 12%, tačiau jis identiškas 2013 metų rodikliams, kuomet rinka taip pat buvo aktyvi. O šių metų birželio mėnuo būsto sektoriuje gan netikėtai buvo itin aktyvus – sudarytų butų ir namų pirkimo-pardavimo sandorių kiekis Lietuvoje yra didžiausias šiais metais.

„Nepaisant geopolitinių iššūkių, bendra šalies ekonominė situacija išlieka teigiama, o tai ir toliau skatina tiek viso statybos sektoriaus, tiek būsto poreikio stabilų augimą. Tikėtina, kad geresnius būsto rinkos aktyvumo rodiklius taip pat galėjo nulemti ir numatomi Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai, kurie turėjo įsigalioti jau nuo šių metų liepos mėnesio.“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Anonsuotas skolinimosi sąlygų sugriežtinimas galėjo dalį potencialių pirkėjų paskatinti įsigyti būstą jau iki šios datos. Tačiau vargu ar tai buvo esminis veiksnys lėmęs būsto sandorių šuolį birželio mėnesį, kadangi paties Lietuvos banko vertinimais, jei šie planuojami nuostatų pakeitimai būtų galioję 2014 metais, įvertinus galimas paskolų charakteristikų modifikacijas, visą norimą paskolos sumą būtų gavę 99 iš 100 klientų. Taip pat nereikia pamiršti, kad didžioji dalis būsto Lietuvoje visgi yra įsigyjama nuosavomis lėšomis. Šiuo metu jau paskelbta, kad Atsakingojo skolinimo nuostatų pakeitimai šiemet įsigalios ne nuo liepos, bet nuo lapkričio mėnesio, todėl vasarą ir rudenį iš dalies potencialių pirkėjų galima tikėtis greitesnio apsisprendimo dėl būsto įsigijimo. Tačiau vargu ar įmanoma tikėtis dar aktyvesnės rinkos, kadangi šių nuostatų pasikeitimai labiausiai motyvuotų jaunus žmones (amžius apie 25 metus), kurie tikisi pasiskolinti ilgesniam nei 30 metų laikotarpiui.

 Visuose Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas būsto sandorių augimas

Potencialūs pirkėjai ir toliau gali tikėtis stabilių būsto pardavimo kainų – šalies didmiesčiuose didesnių pokyčių nėra fiksuojama ir mažai tikėtina, kad pamatysime tai artimiausiu metu. Po neigiamų kainų pokyčių, kurie buvo fiksuojami šalies didmiesčiuose 2014 metų pabaigoje, bendra kainų kreivė vėl po truputį kyla aukštyn tik šalies sostinėje. „Ober-Haus“ duomenimis, per antrąjį šių metų ketvirtį butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,2%, o vidutinė buto kaina išaugo iki 1 298 Eur/m² (+15 Eur/m²).Tuo tarpu per tą patį laikotarpį Panevėžyje butų kainos ūgtelėjo 0,1% ir vidutinė kaina ūgtelėjo iki 530 Eur/m² (+1 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje ir Panevėžyje pokyčių nebuvo užfiksuota ir vidutinės kainos antrojo ketvirčio pabaigoje atitinkamai siekė 940 Eur/m², 975 Eur/m² ir 559 Eur/m².

 Kadangi antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, visuose šalies didmiesčiuose buvo fiksuojamas visų rūšių būsto sandorių augimas, tai nenuostabu, kad ir naujos statybos butų realizacijos rodikliai antrąjį ketvirtį buvo geresni. Vilniuje šiais metais planuojamos baigti apie 3 900 naujų butų statybos ir tai yra 37% daugiau nei jų buvo pastatyta per 2014 metus. S. Vagonio nuomone, šis ženklus pasiūlos šuolis neturėtų stebinti rinkos dalyvių, kadangi pakankamai sveika ir aktyvi sostinės būsto rinka skatina plėtotojus naudotis aktyvios rinkos teikiamomis galimybėmis. O pardavimo tempai Vilniuje per šių metų antrąjį ketvirtį tai patvirtina. Vilniuje per balandį, gegužę ir birželį buvo realizuoti 797 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra beveik 5% mažiau nei prieš metus, tačiau 18% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų pirmąjį ketvirtį. Ir tai yra aukščiausias rodiklis per paskutinius tris ketvirčius.

Kaune ir Klaipėdoje per antrąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 85 ir 61 butas jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Palyginti su pirmuoju 2015 metų ketvirčiu, Kaune jų realizuota 10% mažiau, o Klaipėdoje – 7% daugiau. Naujų projektų šiuose miestuose pavyzdžiai rodo, kad rinkoje pristatyti nauji daugiabučiai dažniausiai sulaukia nemažo susidomėjimo iš potencialių pirkėjų. Kauno ir Klaipėdos gyventojai vangiai domisi jau anksčiau pastatytais ir dar neparduotais butais, todėl naujai plėtojami projektai vilioja pirkėjus nauja koncepcija, vieta ar patrauklesnio suplanavimo butais. 2015 metais Kaune planuojamos baigti apie 270 naujų butų statybos daugiabučiuose namuose.

Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Nors antrąjį šių metų ketvirtį fiksuojamas nežymus neparduotų butų skaičiaus augimas jau pastatytuose daugiabučiuose, tačiau tai jau trečiasis ketvirtis iš eilės, kai stebima tokia tendencija. 2015 metų antrojo ketvirčio pabaigoje Vilniuje neparduotų naujos statybos butų (jau pastatytuose daugiabučiuose) yra 1 138, Kaune – 420 butų, Klaipėdoje – 679 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 35 naujos statybos butai. Didžiausias laisvų butų ūgtelėjimas per pastarąjį ketvirtį fiksuojamas Vilniuje (beveik 5%), tačiau įvertinus itin gausias statybų apimtis šiame mieste, toks augimas tikrai nėra ženklus. „Iš esmės visuose baigtuose daugiabučių projektuose lieka neparduotų butų, todėl baigiami projektai ir toliau augins neparduotų butų krepšelį sostinėje. Tačiau reikia atsiminti, kad dažniausiai projektuose lieka neparduoti ne tokie patrauklūs ar populiarūs butai – didesnio ploto ar neracionalaus suplanavimo, tad natūralu, kad jų realizacija gali užtrukti šiek tiek ilgiau. O finansiškai stiprūs plėtotojai gali leisti sau likusius butus pardavinėti ilgiau, net ir iš esmės nemažindami tokių butų kainų.“, – teigia S. Vagonis.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.