Fiksuojama spartesnė sandėliavimo patalpų sektoriaus plėtra

Atsigaunantis transporto ir logistikos paslaugų sektorius pagaliau suteikė stimulo ir sandėliavimo patalpų sektoriaus plėtrai šalies didmiesčiuose. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, transporto ir sandėliavimo įmonių pardavimo pajamos Lietuvoje 2017 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su praėjusių metų tuo pačiu ketvirčiu, padidėjo 17,8%. O sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos (be PVM) per tą patį laikotarpį sudarė 33,4 mln. eurų arba 12,5% ir 23,7% daugiau, atitinkamai palyginti su tuo pačiu 2016 ir 2015 metų laikotarpiu.

„Sandėliavimo patalpų plėtros pagyvėjimas jaučiamas Vilniaus ir Kauno regionuose, kur projektų plėtros imasi ne tik savo poreikiams statančios įmonės, bet ir plėtotojai. Dalis projektų jau yra statomi dar neturint ir išankstinių nuomos sutarčių“, – pasakoja S. Vagonis. Per šių metų pirmąjį pusmetį Vilniaus ir Kauno regionuose buvo pastatyti trys nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, kuriuose bendras sandėliavimo patalpų plotas sudaro apie 20.400 m². Didžiausi du projektai įgyvendinti Vilniuje: logistikos ir transporto įmonė „Ad Rem“ Kirtimuose valdomoje teritorijoje pastatė sandėlį, o norvegų bendrovė „Baltic Sea Properties“ užbaigė logistikos centro statybas šalia Vilnius–Druskininkai kelio. Po šių projektų įgyvendinimo 2017 metų antrojo ketvirčio pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus mieste ir jo apylinkėse išaugo iki 500.800 m².

Per šį laikotarpį nedidelis projektas buvo įgyvendintas ir Kauno rajone – „Vetmarket“ savo reikmėms pasistatė šiuolaikišką veterinarinės farmacijos sandėlį. Tačiau Kauno mieste ir jo apylinkėse šiuo metu plėtojama daugiau projektų, kurie turėtų pastebimai padidinti sandėliavimo patalpų plotą jau šiais metais. Per šių metų antrąjį pusmetį turėtų būti baigtos „Aibė“ logistikos centro statybos, „Epro group“ plėtojamas sandėliavimo su administracinėmis patalpomis projektas, odontologijos ir kitomis medicinos priemonėmis prekiaujanti „Analizė“ Ringauduose stato naują vaistų sandėlį su administracinėmis patalpomis, o Petrašiūnuose jau baigiamos beveik 4.000 m² ploto sandėliavimo pastato statybos. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad šie projektai jau šiais metais papildys Kauno modernių sandėliavimo patalpų rinką 34.700 m² sandėliavimo patalpų. Šiuo metu Kauno mieste ir jo apylinkėse modernių sandėliavimo patalpų plotas sudaro 280.700 m².

Per 2017 metų antrąjį pusmetį Vilniuje turėtų būti baigtos dar keturių sandėliavimo paskirties projektų ar jų etapų statybos, kurių bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys 39.100 m². Atsižvelgiant į šiuos projektus, vien per 2017 metus Vilniaus ir Kauno regionai pasipildys beveik 74.000 m² naujų sandėliavimo patalpų, o tai reikštų beveik 10% metinį pasiūlos augimą šiuose regionuose. Tuo pačiu žvelgiant į ateinančius metus, matyti, kad plėtotojai ir įmonės nežada sustoti ir bent jau Vilniaus ir Kauno regionuose toliau planuoja investuoti į jau turimų patalpų atnaujinimą, plėtrą bei naujų plotų statybas šių patalpų nuomos tikslais.

„Pastaruosius kelis metus fiksuojamas gana nuosaikus sandėliavimo patalpų nuomos kainų augimas tęsėsi ir šiais metais. Išliekantis šiuolaikiškų patalpų poreikis prisideda tiek prie šio sektoriaus plėtros, tiek prie turto kainų augimo. O augančios nuomininkų finansinės galimybės, kylančios žemės kainos bei didėjantys statybų kaštai gali lemti ir tolimesnį nuosaikų nuomos kainų augimą netolimoje ateityje“, – teigia S. Vagonis.

„Ober-Haus“ duomenimis, per 2017 metų pirmąjį pusmetį Vilniaus regione naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo 3–4%, tuo tarpu Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos ūgtelėjo 1–2%. Šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,8–5,2 Eur/m², o senos – už 1,6–3,4 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,7–5,2 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,5–4,9 Eur/m², seni – 1,4–3,0 Eur/m².

Komercinio NT rinkos komentaras 2017 m. II ketv.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.