Gegužę fiksuojamas simbolinis butų kainų smuktelėjimas Kaune ir Klaipėdoje
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų gegužės mėnesio reikšmė nepakito (2020 metų balandį buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2020 metų balandį metinis augimas sudarė 6,8%).
2020 metų gegužės mėnesį nedidelis butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje ir Šiauliuose – atitinkamai 0,1% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.641 Eur (+1 Eur/m²) ir 755 Eur (+3 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje butų kainos gegužės mėnesį smuktelėjo vienodu tempu – 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.167 Eur ir 1.139 Eur (-1 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 738 Eur.
Per metus (2020 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2019 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,4%, Kaune – 5,9%, Klaipėdoje – 4,6%, Šiauliuose – 8,9% ir Panevėžyje – 9,2%.
Žvelgiant į naujausius butų segmento duomenis, matyti, kad rinka ir toliau gyvena laukimo nuotaikomis. 2020 metų gegužę įregistruotų butų sandorių skaičius, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, Lietuvoje sumažėjo 37%. Dalis iš rinkos pasitraukusių potencialių pirkėjų laukia stabilesnės ekonominės situacijos šalyje ir daugiau apibrėžtumo dėl viruso sukeltos situacijos, o kita iš rinkos pasitraukusių pirkėjų dalis dėl susiklosčiusios situacijos tikisi būsto kainų mažėjimo ir galimybių pasinaudoti šia situacija.
„Jeigu dalis pirkėjų iš rinkos pasitraukė dėl asmeninių finansinių priežasčių ar suprastėjusių lūkesčių dėl savo ekonominės ateities, tai kiti potencialūs pirkėjai pasiryžę sulaukti žemesnių kainų ir patys stengiasi „paspausti“ būsto pardavėjus. Tokie pirkėjai, kurie šiuo metu planuoja įsigyti būstą, dažnai pardavėjams siūlo sumažinti parduodamo būsto kainas net iki dešimtadalio. Tačiau bent jau šiai dienai didžioji dalis pardavėjų nelinkę sutikti su tokiais pasiūlymais ir derybos dažniausiai nutrūksta arba pritaikoma nežymi nuolaida, kuri būdavo suteikiama pardavimo kainai ir ankstesniais metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Todėl šiuo metu būsto pardavėjai dar jaučiasi pakankamai tvirtai ir nelinkę priimti skubotų sprendimų ir pastebimai mažinti būsto pardavimo kainų. „Tolimesnė butų kainų kreivės kryptis priklausys nuo to, kiek tęsis viruso pasėtas neapibrėžtumas (užsikrėtimų atvejų skaičius, turizmo ir apgyvendinimo sektoriaus perspektyvos, būsto finansavimo sąlygos ir pan.) ir kokiu tempu atsigaus šalies ekonomika. Būtent tai nulems tolimesnes iš rinkos pasitraukusių potencialių būsto pirkėjų nuotaikas ir konkrečius sprendimus dėl būsto įsigijimo. Jeigu butų sektoriaus aktyvumas šalies didmiesčiuose šių metų antrąjį pusmetį pradės augti, tai suteiks papildomo optimizmo visai rinkai ir tikimybė sulaukti pastebimų neigiamų pardavimo kainų pokyčių reikšmingai sumažės“, – sako R. Reginis.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. gegužės mėn.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2020 metų gegužės mėnesio reikšmė nepakito (2020 metų balandį buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 6,3% (2020 metų balandį metinis augimas sudarė 6,8%).
2020 metų gegužės mėnesį nedidelis butų pardavimo kainų augimas užfiksuotas Vilniuje ir Šiauliuose – atitinkamai 0,1% ir 0,3% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.641 Eur (+1 Eur/m²) ir 755 Eur (+3 Eur/m²). Tuo tarpu Kaune ir Klaipėdoje butų kainos gegužės mėnesį smuktelėjo vienodu tempu – 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai sudarė 1.167 Eur ir 1.139 Eur (-1 Eur/m²). Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 738 Eur.
Per metus (2020 metų gegužės mėnesį, palyginti su 2019 metų gegužės mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 6,4%, Kaune – 5,9%, Klaipėdoje – 4,6%, Šiauliuose – 8,9% ir Panevėžyje – 9,2%.
Žvelgiant į naujausius butų segmento duomenis, matyti, kad rinka ir toliau gyvena laukimo nuotaikomis. 2020 metų gegužę įregistruotų butų sandorių skaičius, palyginti su 2019 metų mėnesiniu vidurkiu, Lietuvoje sumažėjo 37%. Dalis iš rinkos pasitraukusių potencialių pirkėjų laukia stabilesnės ekonominės situacijos šalyje ir daugiau apibrėžtumo dėl viruso sukeltos situacijos, o kita iš rinkos pasitraukusių pirkėjų dalis dėl susiklosčiusios situacijos tikisi būsto kainų mažėjimo ir galimybių pasinaudoti šia situacija.
„Jeigu dalis pirkėjų iš rinkos pasitraukė dėl asmeninių finansinių priežasčių ar suprastėjusių lūkesčių dėl savo ekonominės ateities, tai kiti potencialūs pirkėjai pasiryžę sulaukti žemesnių kainų ir patys stengiasi „paspausti“ būsto pardavėjus. Tokie pirkėjai, kurie šiuo metu planuoja įsigyti būstą, dažnai pardavėjams siūlo sumažinti parduodamo būsto kainas net iki dešimtadalio. Tačiau bent jau šiai dienai didžioji dalis pardavėjų nelinkę sutikti su tokiais pasiūlymais ir derybos dažniausiai nutrūksta arba pritaikoma nežymi nuolaida, kuri būdavo suteikiama pardavimo kainai ir ankstesniais metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Todėl šiuo metu būsto pardavėjai dar jaučiasi pakankamai tvirtai ir nelinkę priimti skubotų sprendimų ir pastebimai mažinti būsto pardavimo kainų. „Tolimesnė butų kainų kreivės kryptis priklausys nuo to, kiek tęsis viruso pasėtas neapibrėžtumas (užsikrėtimų atvejų skaičius, turizmo ir apgyvendinimo sektoriaus perspektyvos, būsto finansavimo sąlygos ir pan.) ir kokiu tempu atsigaus šalies ekonomika. Būtent tai nulems tolimesnes iš rinkos pasitraukusių potencialių būsto pirkėjų nuotaikas ir konkrečius sprendimus dėl būsto įsigijimo. Jeigu butų sektoriaus aktyvumas šalies didmiesčiuose šių metų antrąjį pusmetį pradės augti, tai suteiks papildomo optimizmo visai rinkai ir tikimybė sulaukti pastebimų neigiamų pardavimo kainų pokyčių reikšmingai sumažės“, – sako R. Reginis.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2020 m. gegužės mėn.
Naujienos

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…