Investicinių sandorių rinka Baltijos šalyse augo 11%
Investuotojų į Baltijos šalių komercinį turtą apetitas ir toliau sparčiai auga – 2016 metų pirmasis pusmetis buvo itin sėkmingas tiek modernaus komercinio turto pirkėjams, tiek pardavėjams. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį buvo sudaryti 22 investiciniai sandoriai, kurių metu nupirkta 423,000 m² modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos). Bendra įsigyto turto vertė sudarė 436 mln. eurų ir tai yra 11% daugiau nei per pirmąjį 2015 metų pusmetį, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
Ilgą laiką atsilikdama nuo Estijos ir Lietuvos, šiais metais lyderio pozicijas užima Latvija. Iš viso per minėtąjį laikotarpį Latvijoje investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertė pasiekė 220 mln. eurų arba beveik 51% visų investicijų Baltijos šalyse. Tam didžiausią įtaką turėjo du dideli investiciniai sandoriai, kurių metu Rygoje buvo įsigyti prekybos centrai „Domina“ ir „Riga Plaza“, bendra šių sandorių vertė sudarė 168 mln. eurų. Tuo tarpu Estijoje investicinių sandorių suma pasiekė 126 mln. eurų arba beveik 29% visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Estijoje buvo fiksuojami taip pat prekybinių patalpų sektoriuje – įsigyti du Taline esantys prekybos centrai „Mustamae Keskus“ ir „Magistral“. Per pirmąjį šių metų pusmetį mažiausiai investicijų sulaukė Lietuva, kurioje įsigyta turto už 90 mln. eurų. Didžiausias vieno objekto sandoris Lietuvoje tapo likusios „Nordika“ prekybos centro valdytojos akcijų dalies įsigijimas šių metų viduryje. Estijos kompanija „Zenith Capital Management” jau 2015 metų pabaigoje buvo įsigijusi pusę prekybos centro „Nordika” valdytojos akcijų.
Vienas įdomesnių sandorių Baltijos šalyse buvo paskelbtas šių metų kovą – „Partners Group“ ir „Northern Horizon Capital“ bendrai įkurta įmonė „Laurus“ iš Nyderlandų bendrovės „Geneba“ įsigijo virš 40 įvairios komercinės paskirties objektų visose Baltijos šalyse – daugiausia tai esami arba buvę SEB banko padaliniai. 2014 metais „Geneba“ perėmė didžiąją dalį „Homburg Invest“ nuo 2007 metų valdyto nekilnojamojo turto portfelio Baltijos šalyse.
Vertinant investicijų apimtis Baltijos šalyse pagal nekilnojamojo turto segmentus, šiais metais didžiausio susidomėjimo sulaukė prekybinės paskirties turtas. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 436 mln. eurų investuotų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje net 59% jų teko prekybinių patalpų sektoriui. Beveik dvigubai mažiau teko biurams (31%), o likusi mažiausia dalis (10%) tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinėms patalpoms.
„Vertinant ankstesnių ir šių metų rezultatus, matyti, kad komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ir toliau išlieka tik vietinio ir skandinaviško kapitalo akiratyje. O investuotojai iš kitų regionų nei Baltija ar Skandinavija dažniausiai būna su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai nesusijusios įmonės arba didesni investiciniai fondai, kurie įsigydami stambius tarptautinius nekilnojamojo turto portfelius kartais perima ir turtą Baltijos šalyse“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pavyzdžiui, JAV investicijų valdymo bendrovės „Blackstone“ fondas 2015 metais įsigijo didelės vertės nekilnojamojo turto portfelį Skandinavijos šalyse, kuriame taip pat buvo ir 3 prekybos centrai Rygoje. Nepaisant pavienių tiesiogiai į Baltijos šalių rinkas žengiančių didesnių investuotojų, statistika rodo jau ilgą laiką nekintančias tendencijas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų pusmetį į modernų komercinės paskirties turtą daugiausiai investavo Baltijos šalių fondai ir privatūs investuotojai (47% visų investicijų). 19% investicijų teko skandinaviško kapitalo įmonėms, o likę 34% – kitų šalių investuotojams (Šveicarija, Rusija, Malta ir kt.).
„Tikėtina, kad antrasis šių metų pusmetis taip pat išliks pakankamai aktyvus. Nepaisant toliau augančių turto savininkų lūkesčių dėl parduodamo turto vertės, pirkėjai ir toliau aktyviai domisi ir derasi dėl įvairios paskirties komercinio turto įsigijimo. O šiuo metu planuojami sandoriai, kurie, matyt, bus įgyvendinti iki šių metų pabaigos, leidžia tikėtis itin gero metinio rezultato Baltijos šalyse“,- prognozuoja S. Vagonis.
Pilną II ketv. komercinio NT apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Investuotojų į Baltijos šalių komercinį turtą apetitas ir toliau sparčiai auga – 2016 metų pirmasis pusmetis buvo itin sėkmingas tiek modernaus komercinio turto pirkėjams, tiek pardavėjams. Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje per šį laikotarpį buvo sudaryti 22 investiciniai sandoriai, kurių metu nupirkta 423,000 m² modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos). Bendra įsigyto turto vertė sudarė 436 mln. eurų ir tai yra 11% daugiau nei per pirmąjį 2015 metų pusmetį, skelbiama „Ober-Haus“ komercinio nekilnojamojo turto rinkos apžvalgoje.
Ilgą laiką atsilikdama nuo Estijos ir Lietuvos, šiais metais lyderio pozicijas užima Latvija. Iš viso per minėtąjį laikotarpį Latvijoje investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą vertė pasiekė 220 mln. eurų arba beveik 51% visų investicijų Baltijos šalyse. Tam didžiausią įtaką turėjo du dideli investiciniai sandoriai, kurių metu Rygoje buvo įsigyti prekybos centrai „Domina“ ir „Riga Plaza“, bendra šių sandorių vertė sudarė 168 mln. eurų. Tuo tarpu Estijoje investicinių sandorių suma pasiekė 126 mln. eurų arba beveik 29% visų investicijų Baltijos šalyse. Didžiausi investiciniai sandoriai Estijoje buvo fiksuojami taip pat prekybinių patalpų sektoriuje – įsigyti du Taline esantys prekybos centrai „Mustamae Keskus“ ir „Magistral“. Per pirmąjį šių metų pusmetį mažiausiai investicijų sulaukė Lietuva, kurioje įsigyta turto už 90 mln. eurų. Didžiausias vieno objekto sandoris Lietuvoje tapo likusios „Nordika“ prekybos centro valdytojos akcijų dalies įsigijimas šių metų viduryje. Estijos kompanija „Zenith Capital Management” jau 2015 metų pabaigoje buvo įsigijusi pusę prekybos centro „Nordika” valdytojos akcijų.
Vienas įdomesnių sandorių Baltijos šalyse buvo paskelbtas šių metų kovą – „Partners Group“ ir „Northern Horizon Capital“ bendrai įkurta įmonė „Laurus“ iš Nyderlandų bendrovės „Geneba“ įsigijo virš 40 įvairios komercinės paskirties objektų visose Baltijos šalyse – daugiausia tai esami arba buvę SEB banko padaliniai. 2014 metais „Geneba“ perėmė didžiąją dalį „Homburg Invest“ nuo 2007 metų valdyto nekilnojamojo turto portfelio Baltijos šalyse.
Vertinant investicijų apimtis Baltijos šalyse pagal nekilnojamojo turto segmentus, šiais metais didžiausio susidomėjimo sulaukė prekybinės paskirties turtas. „Ober-Haus“ duomenimis, iš 436 mln. eurų investuotų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje net 59% jų teko prekybinių patalpų sektoriui. Beveik dvigubai mažiau teko biurams (31%), o likusi mažiausia dalis (10%) tradiciškai atiteko sandėliavimo ir gamybinėms patalpoms.
„Vertinant ankstesnių ir šių metų rezultatus, matyti, kad komercinis nekilnojamasis turtas Baltijos šalyse ir toliau išlieka tik vietinio ir skandinaviško kapitalo akiratyje. O investuotojai iš kitų regionų nei Baltija ar Skandinavija dažniausiai būna su nekilnojamuoju turtu tiesiogiai nesusijusios įmonės arba didesni investiciniai fondai, kurie įsigydami stambius tarptautinius nekilnojamojo turto portfelius kartais perima ir turtą Baltijos šalyse“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pavyzdžiui, JAV investicijų valdymo bendrovės „Blackstone“ fondas 2015 metais įsigijo didelės vertės nekilnojamojo turto portfelį Skandinavijos šalyse, kuriame taip pat buvo ir 3 prekybos centrai Rygoje. Nepaisant pavienių tiesiogiai į Baltijos šalių rinkas žengiančių didesnių investuotojų, statistika rodo jau ilgą laiką nekintančias tendencijas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per pirmąjį šių metų pusmetį į modernų komercinės paskirties turtą daugiausiai investavo Baltijos šalių fondai ir privatūs investuotojai (47% visų investicijų). 19% investicijų teko skandinaviško kapitalo įmonėms, o likę 34% – kitų šalių investuotojams (Šveicarija, Rusija, Malta ir kt.).
„Tikėtina, kad antrasis šių metų pusmetis taip pat išliks pakankamai aktyvus. Nepaisant toliau augančių turto savininkų lūkesčių dėl parduodamo turto vertės, pirkėjai ir toliau aktyviai domisi ir derasi dėl įvairios paskirties komercinio turto įsigijimo. O šiuo metu planuojami sandoriai, kurie, matyt, bus įgyvendinti iki šių metų pabaigos, leidžia tikėtis itin gero metinio rezultato Baltijos šalyse“,- prognozuoja S. Vagonis.
Pilną II ketv. komercinio NT apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos