Įsigijusiųjų būstą su paskola skaičius stipriai išaugo

Trečiasis 2015 metų ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje buvo itin aktyvus. Tikėtina, kad šie metai bus vieni aktyviausių Lietuvos būsto rinkoje, tačiau vargu ar pralenks 2014 metų būsto rinkos aktyvumo rodiklius. VĮ Registrų centro duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 7% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu ir 2% daugiau, palyginti su trečiuoju 2014 metų ketvirčiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota 14% daugiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu ir 3% daugiau, palyginti su trečiuoju 2014 metų ketvirčiu.

Pastaruoju metu stebimas ir spartus žmonių, besiskolinančių būstui įsigyti, skaičiaus augimas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per 2015 metų antrąjį ketvirtį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už 224 mln. eurų, net 49% daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Šių metų antrąjį ketvirtį išduotų paskolų bendra vertė yra didžiausia nuo pat 2008-ųjų metų. O atsižvelgiant į bendrą būsto rinkos aktyvumą, tikėtina, kad trečiąjį šių metų ketvirtį paskolų rinkoje bus fiksuojami ne ką mažesni rodikliai.

Pirmasis šių metų pusmetis nepasižymėjo didesniais kainų pokyčiais, tačiau suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu šiek tiek kilstelėjo būsto kainas trečiajame šių metų ketvirtyje. „Ober-Haus“ duomenimis, didesnis kainų augimas buvo fiksuojamas tik Vilniuje, čia butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,7%. Per tą patį laikotarpį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune butų kainos ūgtelėjo atitinkamai 0,6%, 0,4% ir 0,1%. Tuo metu Panevėžyje per šį laikotarpį pokyčių nebuvo užfiksuota. Namų kainos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje augo 1-2%, Klaipėdoje ir Šiauliuose pokyčių nebuvo užfiksuota.

Anot Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, plėtotojai negali skųstis pirkėjų dėmesio stoka ir toliau fiksuojamas didelis susidomėjimas naujos statybos butais, pirkėjai ne tik domisi, bet ir rezervuoja bei perka jiems siūlomą nekilnojamąjį turtą. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šių metų trečiąjį ketvirtį sostinėje fiksuojami naujų butų realizacijos rodikliai yra aukščiausi nuo pat 2014 metų pirmojo ketvirčio. Vilniuje per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo realizuoti 879 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 35% daugiau nei prieš metus ir 10% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų antrąjį ketvirtį. Kaune ir Klaipėdoje per trečiąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 97 ir 74 butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu, Kaune jų realizuota 14% daugiau, o Klaipėdoje – 21% daugiau.

Plėtotojai neskuba dalinti nuolaidų nepaklausiam būstui

2015 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 2 268, beveik tiek pat kiek ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad Vilniaus pastatytų ir neparduotų butų kiekis augo ketvirtą ketvirtį iš eilės ir trečiojo ketvirčio pabaigoje neparduotų butų buvo 1 241. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje dėl vangiai plėtojamų naujų daugiabučių projektų, potencialūs pirkėjai, neturėdami didesnių pasirinkimo galimybių, mažino jau pastatytų, tačiau neparduotų butų „sandėlį“. Neparduotų naujos statybos butų pastatytuose daugiabučiuose Kaune buvo 379, Klaipėdoje – 612 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 36 naujos statybos butai.

„Po truputį augantis neparduotų butų kiekis sostinėje iš esmės atitinka prognozes, kadangi ankstesnių metų patirtis taip pat parodė, kad ne visi butai naujuose projektuose yra parduodami per plėtotojų nusibrėžtus laikotarpius. Dalis butų nėra patrauklūs pirkėjams dėl jų suplanavimo, dydžio, teisinio statuso ar kitų savybių, tačiau dalis plėtotojų, matydami aktyvią rinką, nelinkę daryti esminių nuolaidų – mažiau patrauklų turtą pasiryžę pardavinėti ilgesnį laikotarpį, o ne mažinti jo kainą. Todėl nuoseklus neparduotų butų kiekio augimas Vilniuje yra natūraliai užprogramuotas ir kol kas tikrai negali būti įvardijamas kaip rinkos perkaitimas“, – teigia S. Vagonis. Skaičiuojant tik 2015 metais pastatytus daugiabučių projektus, matyti, kad net 73% butų juose jau yra realizuoti. Pavyzdžiui, 2005-2007 metais, aktyviausiu rinkos laikotarpiu, per metus būdavo parduodama 85-90% naujai pastatytų butų. Atsižvelgiant į tai, šių metų realizacijos tempai yra pakankami, kad rinkoje nesikauptų neparduotų butų perteklius, skatinantis plėtotojus daryti ženklias nuolaidas.

Pasak S. Vagonio, stebint Vilniuje dirbančių statybinių kranų ir viešoje erdvėje pristatomų ateities projektų kiekį, galima teigti, kad pasiūla 2016 metais bus irgi itin gausi. „Tačiau vertinant daugiabučių namų plėtros ir naujos statybos būsto pasiūlos perspektyvas 2017-2018 metais, nereikia pamiršti, jog nuo 2016 metų įsigalioja prievolė projektuoti ir statyti ne žemesnės nei A klasės energinio efektyvumo pastatus. Todėl ateityje statomų daugiabučių namų statybos savikaina yra užprogramuota brangti, kas gali lemti mažesnius plėtotojų pelnus, vėstantį statytojų aktyvumą ir tuo pačiu ne tokį spartų naujų nekilnojamojo turto plėtros bendrovių kūrimąsi“, – priduria „Ober-Haus“ atstovas.

Pilną apžvalgą rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228