Įsigijusiųjų būstą su paskola skaičius stipriai išaugo

Trečiasis 2015 metų ketvirtis Lietuvos būsto rinkoje buvo itin aktyvus. Tikėtina, kad šie metai bus vieni aktyviausių Lietuvos būsto rinkoje, tačiau vargu ar pralenks 2014 metų būsto rinkos aktyvumo rodiklius. VĮ Registrų centro duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 7% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu ir 2% daugiau, palyginti su trečiuoju 2014 metų ketvirčiu. Tuo tarpu butų pirkimo-pardavimo sandorių registruota 14% daugiau, palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu ir 3% daugiau, palyginti su trečiuoju 2014 metų ketvirčiu.

III_ketv_gyvPastaruoju metu stebimas ir spartus žmonių, besiskolinančių būstui įsigyti, skaičiaus augimas. Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, per 2015 metų antrąjį ketvirtį pagrindinės šalies kreditavimo įstaigos naujų būsto paskolų išdavė už 224 mln. eurų, net 49% daugiau nei pirmąjį šių metų ketvirtį. Šių metų antrąjį ketvirtį išduotų paskolų bendra vertė yra didžiausia nuo pat 2008-ųjų metų. O atsižvelgiant į bendrą būsto rinkos aktyvumą, tikėtina, kad trečiąjį šių metų ketvirtį paskolų rinkoje bus fiksuojami ne ką mažesni rodikliai.

Pirmasis šių metų pusmetis nepasižymėjo didesniais kainų pokyčiais, tačiau suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu šiek tiek kilstelėjo būsto kainas trečiajame šių metų ketvirtyje. „Ober-Haus“ duomenimis, didesnis kainų augimas buvo fiksuojamas tik Vilniuje, čia butų kainos Vilniuje ūgtelėjo 1,7%. Per tą patį laikotarpį Klaipėdoje, Šiauliuose ir Kaune butų kainos ūgtelėjo atitinkamai 0,6%, 0,4% ir 0,1%. Tuo metu Panevėžyje per šį laikotarpį pokyčių nebuvo užfiksuota. Namų kainos Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje augo 1-2%, Klaipėdoje ir Šiauliuose pokyčių nebuvo užfiksuota.

Anot Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, plėtotojai negali skųstis pirkėjų dėmesio stoka ir toliau fiksuojamas didelis susidomėjimas naujos statybos butais, pirkėjai ne tik domisi, bet ir rezervuoja bei perka jiems siūlomą nekilnojamąjį turtą. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šių metų trečiąjį ketvirtį sostinėje fiksuojami naujų butų realizacijos rodikliai yra aukščiausi nuo pat 2014 metų pirmojo ketvirčio. Vilniuje per liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo realizuoti 879 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Tai yra 35% daugiau nei prieš metus ir 10% daugiau nei jų buvo realizuota per 2015 metų antrąjį ketvirtį. Kaune ir Klaipėdoje per trečiąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti atitinkamai 97 ir 74 butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose. Palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu, Kaune jų realizuota 14% daugiau, o Klaipėdoje – 21% daugiau.

Plėtotojai neskuba dalinti nuolaidų nepaklausiam būstui

shutterstock_2480085342015 metų trečiojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos didmiesčiuose bendras neparduotų naujos statybos butų jau pastatytuose daugiabučiuose skaičius sudarė 2 268, beveik tiek pat kiek ir šių metų antrojo ketvirčio pabaigoje. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad Vilniaus pastatytų ir neparduotų butų kiekis augo ketvirtą ketvirtį iš eilės ir trečiojo ketvirčio pabaigoje neparduotų butų buvo 1 241. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje dėl vangiai plėtojamų naujų daugiabučių projektų, potencialūs pirkėjai, neturėdami didesnių pasirinkimo galimybių, mažino jau pastatytų, tačiau neparduotų butų „sandėlį“. Neparduotų naujos statybos butų pastatytuose daugiabučiuose Kaune buvo 379, Klaipėdoje612 butų, o Šiauliuose ir Panevėžyje kartu – 36 naujos statybos butai.

„Po truputį augantis neparduotų butų kiekis sostinėje iš esmės atitinka prognozes, kadangi ankstesnių metų patirtis taip pat parodė, kad ne visi butai naujuose projektuose yra parduodami per plėtotojų nusibrėžtus laikotarpius. Dalis butų nėra patrauklūs pirkėjams dėl jų suplanavimo, dydžio, teisinio statuso ar kitų savybių, tačiau dalis plėtotojų, matydami aktyvią rinką, nelinkę daryti esminių nuolaidų – mažiau patrauklų turtą pasiryžę pardavinėti ilgesnį laikotarpį, o ne mažinti jo kainą. Todėl nuoseklus neparduotų butų kiekio augimas Vilniuje yra natūraliai užprogramuotas ir kol kas tikrai negali būti įvardijamas kaip rinkos perkaitimas“, – teigia S. Vagonis. Skaičiuojant tik 2015 metais pastatytus daugiabučių projektus, matyti, kad net 73% butų juose jau yra realizuoti. Pavyzdžiui, 2005-2007 metais, aktyviausiu rinkos laikotarpiu, per metus būdavo parduodama 85-90% naujai pastatytų butų. Atsižvelgiant į tai, šių metų realizacijos tempai yra pakankami, kad rinkoje nesikauptų neparduotų butų perteklius, skatinantis plėtotojus daryti ženklias nuolaidas.

Pasak S. Vagonio, stebint Vilniuje dirbančių statybinių kranų ir viešoje erdvėje pristatomų ateities projektų kiekį, galima teigti, kad pasiūla 2016 metais bus irgi itin gausi. „Tačiau vertinant daugiabučių namų plėtros ir naujos statybos būsto pasiūlos perspektyvas 2017-2018 metais, nereikia pamiršti, jog nuo 2016 metų įsigalioja prievolė projektuoti ir statyti ne žemesnės nei A klasės energinio efektyvumo pastatus. Todėl ateityje statomų daugiabučių namų statybos savikaina yra užprogramuota brangti, kas gali lemti mažesnius plėtotojų pelnus, vėstantį statytojų aktyvumą ir tuo pačiu ne tokį spartų naujų nekilnojamojo turto plėtros bendrovių kūrimąsi“, – priduria „Ober-Haus“ atstovas.

Pilną apžvalgą rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.