Kaune – itin menka biurų pasiūla, Vilniuje graibstomos prekybinės patalpos

Trečiasis šių metų ketvirtis Lietuvos biurų rinkoje pagaliau pasižymėjo pasiūlos pokyčiais ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Skelbiama naujausioje nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos komercinio NT 2013 m. III ketvirčio apžvalgoje. Net po ketverių metų pertraukos Kaune buvo atidarytas naujas biurų pastatas. Šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ iškilo apie 15 000 m2 naudingo biurų ploto „Senukų“ administracinis pastatas. Tai yra didžiausias šiuolaikinis biurų pastatas Kaune. Atsižvelgiant į tai, kad jame įsikurs tik „Senukų“ administracijos darbuotojai, naujasis objektas rimtesnės įtakos pasiūlos rodikliams Kauno biurų rinkoje neturi, tuo tarpu užimtumo statistiką paveikė teigiamai. „Ober-Haus“ duomenimis, bendra modernių biuro patalpų pasiūla Kauno mieste išaugo penktadaliu iki 84 900 m2.

„Ober-Haus“ Kaune ir toliau fiksuoja sparčiai mažėjantį laisvų biuro patalpų kiekį. Palyginti su Vilniumi ir Klaipėda, jis išlieka pats žemiausias. Per trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų rodiklis Kaune sumažėjo nuo 3,6% iki 1,8%, o bendrą laisvų patalpų kiekį sudaro tik 1550 m2. „Nepaisant geros užimtumo statistikos, plėtotojai dar nėra ryžtingai nusiteikę pradėti naujų projektų statybas. Modernių biuro patalpų poreikis bei nuomos kainos Kaune dar per mažos, kad plėtotojai galėtų priimti esminius sprendimus“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

photodune-3515477-overlooking-office-worker-l

Vilniuje taip pat fiksuojamas žemiausias laisvų biuro patalpų rodiklis per pastaruosius 6 metus. Sostinėje per trečiąjį šių metų ketvirtį „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 6,6% iki 5,9%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 27 400 m2. Šiuo metu A klasės verslo centruose laisvos patalpos sudaro 3,5%, B klasės – 7,4%. Per trečiąjį šių metų ketvirtį jau veikiančiuose Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota beveik 6300 m2 biuro patalpų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius iš viso Vilniaus verslo centruose buvo išnuomota 24 600 m2, arba 19% mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias ir sudaro net 17,9%. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose sudaro 10 800 m2.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos augo Vilniuje ir Kaune. „Ober-Haus“ skelbia, kad sostinėje A ir B klasės biuro patalpų nuoma vidutiniškai brango 2-3% (apie 1 Lt/m2). Šiuo metu A klasės patalpų nuoma siekia 40-50 Lt/m2, B klasės – 27-36 Lt/m2. Kaune nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 3-4% ir šiuo metu už A klasės patalpas prašoma 28-37 Lt/m2, o už B klasės – 16-23 Lt/m2. Klaipėdoje biurų nuomos kainos išliko nepakitusios: A klasė – 24-38 Lt/m2 ir B klasė – 15-22 Lt/m2.

Modernių prekybinių patalpų sektoriuje taip pat sulaukta naujienų. Šių metų rugpjūčio mėnesį Kaune atidarytas naujas „Vičiūnų“ įmonių grupės valdomas prekybos centras, kurio naudingas prekybinis plotas siekia 7200 m2. Tuo tarpu Vilniuje rugpjūtį duris atvėrė pirmasis Baltijos šalyse „IKEA“ prekybos centras, kurio bendras plotas sudaro 26 500 m2. Palyginus Lietuvos didmiesčius pagal prekybos centrų plotą (tradiciniai prekybos centrai virš 5.000 m2 nuomojamo ploto ir turintys virš 10 nuomininkų), tenkantį miesto gyventojams, „Ober-Haus“ duomenimis, ir toliau pirmauja Šiauliai – 1000-čiui šiauliečių tenka 1144 m2 ploto. Į antrą vietą pakilo Klaipėda, kur 1000-čiui gyventojų tenka 776 m2 prekybinio ploto. Likusieji didieji Lietuvos miestai rikiuojasi taip: Vilnius, Kaunas ir Panevėžys, atitinkamai 751 m2, 699 m2 ir 548 m2.

Pasak S. Vagonis, reikia atkreipti dėmesį, kad didelę įtaka šiems rodikliams turi ir sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius. Oficialioji statistika skelbia, jog sostinėje per pastaruosius 5 metus gyventojų skaičius smuko apie 1%, kai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šis neigiamas rodiklis siekia apie 8-10%. „Tikėtina, kad rinkoje ir toliau išsilaikys nuo 2009-2010 m. vyraujančios prekybos centrų plėtros tendencijos. Bus statomi nedideli ar vidutinio dydžio prekybos tinklų centrai ir galima vieno ar kito didesnio tradicinio prekybos centro plėtra sparčiau besiplečiančiose miesto zonose, pvz. prekybos centras šalia „IKEA“, prekybos centras šalia vakarinio aplinkkelio „Olinda“ ir pan.“, – komentuoja „Ober-Haus“ specialistas.

Šiuo metu „Ober-Haus“ stebi itin aukštą prekybos centrų ir pagrindinių prekybinių gatvių užimtumą. Pavyzdžiui Vilniaus prekybos centruose ir pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) laisvų patalpų kiekis siekia tik 3%. Įvertinus 2009-2010 m. krizės įkarštyje fiksuotus rodiklius, kai prekybos centruose laisvos patalpos sudarė apie 5%, о prekybinėse gatvėse – net 15-20%, tai dabartinė situacija, pasak S. Vagonio, yra gera ir leidžia patalpų savininkams generuoti didesnes nuomos pajamas.

Didžiausias prekybinėse gatvėse patalpų nuomos kainų augimas stebimas Vilniuje, kur per 2012 metus kainos vidutiniškai išaugo 15%, o per pirmuosius tris šių metų ketvirčius jos vidutiniškai ūgtelėjo dar 5%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose, „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais tokių prekybinių patalpų kainos išliko stabilios. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 55-130 Lt/m2, Kaune – 30-60 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-45 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.

Išsamų komenatrą su grafikais rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.