Kaune – itin menka biurų pasiūla, Vilniuje graibstomos prekybinės patalpos

Trečiasis šių metų ketvirtis Lietuvos biurų rinkoje pagaliau pasižymėjo pasiūlos pokyčiais ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Skelbiama naujausioje nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos komercinio NT 2013 m. III ketvirčio apžvalgoje. Net po ketverių metų pertraukos Kaune buvo atidarytas naujas biurų pastatas. Šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ iškilo apie 15 000 m2 naudingo biurų ploto „Senukų“ administracinis pastatas. Tai yra didžiausias šiuolaikinis biurų pastatas Kaune. Atsižvelgiant į tai, kad jame įsikurs tik „Senukų“ administracijos darbuotojai, naujasis objektas rimtesnės įtakos pasiūlos rodikliams Kauno biurų rinkoje neturi, tuo tarpu užimtumo statistiką paveikė teigiamai. „Ober-Haus“ duomenimis, bendra modernių biuro patalpų pasiūla Kauno mieste išaugo penktadaliu iki 84 900 m2.

„Ober-Haus“ Kaune ir toliau fiksuoja sparčiai mažėjantį laisvų biuro patalpų kiekį. Palyginti su Vilniumi ir Klaipėda, jis išlieka pats žemiausias. Per trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų rodiklis Kaune sumažėjo nuo 3,6% iki 1,8%, o bendrą laisvų patalpų kiekį sudaro tik 1550 m2. „Nepaisant geros užimtumo statistikos, plėtotojai dar nėra ryžtingai nusiteikę pradėti naujų projektų statybas. Modernių biuro patalpų poreikis bei nuomos kainos Kaune dar per mažos, kad plėtotojai galėtų priimti esminius sprendimus“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

photodune-3515477-overlooking-office-worker-l

Vilniuje taip pat fiksuojamas žemiausias laisvų biuro patalpų rodiklis per pastaruosius 6 metus. Sostinėje per trečiąjį šių metų ketvirtį „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 6,6% iki 5,9%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 27 400 m2. Šiuo metu A klasės verslo centruose laisvos patalpos sudaro 3,5%, B klasės – 7,4%. Per trečiąjį šių metų ketvirtį jau veikiančiuose Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota beveik 6300 m2 biuro patalpų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius iš viso Vilniaus verslo centruose buvo išnuomota 24 600 m2, arba 19% mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias ir sudaro net 17,9%. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose sudaro 10 800 m2.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos augo Vilniuje ir Kaune. „Ober-Haus“ skelbia, kad sostinėje A ir B klasės biuro patalpų nuoma vidutiniškai brango 2-3% (apie 1 Lt/m2). Šiuo metu A klasės patalpų nuoma siekia 40-50 Lt/m2, B klasės – 27-36 Lt/m2. Kaune nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 3-4% ir šiuo metu už A klasės patalpas prašoma 28-37 Lt/m2, o už B klasės – 16-23 Lt/m2. Klaipėdoje biurų nuomos kainos išliko nepakitusios: A klasė – 24-38 Lt/m2 ir B klasė – 15-22 Lt/m2.

Modernių prekybinių patalpų sektoriuje taip pat sulaukta naujienų. Šių metų rugpjūčio mėnesį Kaune atidarytas naujas „Vičiūnų“ įmonių grupės valdomas prekybos centras, kurio naudingas prekybinis plotas siekia 7200 m2. Tuo tarpu Vilniuje rugpjūtį duris atvėrė pirmasis Baltijos šalyse „IKEA“ prekybos centras, kurio bendras plotas sudaro 26 500 m2. Palyginus Lietuvos didmiesčius pagal prekybos centrų plotą (tradiciniai prekybos centrai virš 5.000 m2 nuomojamo ploto ir turintys virš 10 nuomininkų), tenkantį miesto gyventojams, „Ober-Haus“ duomenimis, ir toliau pirmauja Šiauliai – 1000-čiui šiauliečių tenka 1144 m2 ploto. Į antrą vietą pakilo Klaipėda, kur 1000-čiui gyventojų tenka 776 m2 prekybinio ploto. Likusieji didieji Lietuvos miestai rikiuojasi taip: Vilnius, Kaunas ir Panevėžys, atitinkamai 751 m2, 699 m2 ir 548 m2.

Pasak S. Vagonis, reikia atkreipti dėmesį, kad didelę įtaka šiems rodikliams turi ir sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius. Oficialioji statistika skelbia, jog sostinėje per pastaruosius 5 metus gyventojų skaičius smuko apie 1%, kai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šis neigiamas rodiklis siekia apie 8-10%. „Tikėtina, kad rinkoje ir toliau išsilaikys nuo 2009-2010 m. vyraujančios prekybos centrų plėtros tendencijos. Bus statomi nedideli ar vidutinio dydžio prekybos tinklų centrai ir galima vieno ar kito didesnio tradicinio prekybos centro plėtra sparčiau besiplečiančiose miesto zonose, pvz. prekybos centras šalia „IKEA“, prekybos centras šalia vakarinio aplinkkelio „Olinda“ ir pan.“, – komentuoja „Ober-Haus“ specialistas.

Šiuo metu „Ober-Haus“ stebi itin aukštą prekybos centrų ir pagrindinių prekybinių gatvių užimtumą. Pavyzdžiui Vilniaus prekybos centruose ir pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) laisvų patalpų kiekis siekia tik 3%. Įvertinus 2009-2010 m. krizės įkarštyje fiksuotus rodiklius, kai prekybos centruose laisvos patalpos sudarė apie 5%, о prekybinėse gatvėse – net 15-20%, tai dabartinė situacija, pasak S. Vagonio, yra gera ir leidžia patalpų savininkams generuoti didesnes nuomos pajamas.

Didžiausias prekybinėse gatvėse patalpų nuomos kainų augimas stebimas Vilniuje, kur per 2012 metus kainos vidutiniškai išaugo 15%, o per pirmuosius tris šių metų ketvirčius jos vidutiniškai ūgtelėjo dar 5%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose, „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais tokių prekybinių patalpų kainos išliko stabilios. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 55-130 Lt/m2, Kaune – 30-60 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-45 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.

Išsamų komenatrą su grafikais rasite čia

Trečiasis šių metų ketvirtis Lietuvos biurų rinkoje pagaliau pasižymėjo pasiūlos pokyčiais ne tik sostinėje, bet ir kituose Lietuvos didmiesčiuose. Skelbiama naujausioje nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ Lietuvos komercinio NT 2013 m. III ketvirčio apžvalgoje. Net po ketverių metų pertraukos Kaune buvo atidarytas naujas biurų pastatas. Šalia prekybos ir laisvalaikio centro „Mega“ iškilo apie 15 000 m2 naudingo biurų ploto „Senukų“ administracinis pastatas. Tai yra didžiausias šiuolaikinis biurų pastatas Kaune. Atsižvelgiant į tai, kad jame įsikurs tik „Senukų“ administracijos darbuotojai, naujasis objektas rimtesnės įtakos pasiūlos rodikliams Kauno biurų rinkoje neturi, tuo tarpu užimtumo statistiką paveikė teigiamai. „Ober-Haus“ duomenimis, bendra modernių biuro patalpų pasiūla Kauno mieste išaugo penktadaliu iki 84 900 m2.

„Ober-Haus“ Kaune ir toliau fiksuoja sparčiai mažėjantį laisvų biuro patalpų kiekį. Palyginti su Vilniumi ir Klaipėda, jis išlieka pats žemiausias. Per trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų rodiklis Kaune sumažėjo nuo 3,6% iki 1,8%, o bendrą laisvų patalpų kiekį sudaro tik 1550 m2. „Nepaisant geros užimtumo statistikos, plėtotojai dar nėra ryžtingai nusiteikę pradėti naujų projektų statybas. Modernių biuro patalpų poreikis bei nuomos kainos Kaune dar per mažos, kad plėtotojai galėtų priimti esminius sprendimus“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

photodune-3515477-overlooking-office-worker-l

Vilniuje taip pat fiksuojamas žemiausias laisvų biuro patalpų rodiklis per pastaruosius 6 metus. Sostinėje per trečiąjį šių metų ketvirtį „Ober-Haus“ duomenimis, laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 6,6% iki 5,9%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 27 400 m2. Šiuo metu A klasės verslo centruose laisvos patalpos sudaro 3,5%, B klasės – 7,4%. Per trečiąjį šių metų ketvirtį jau veikiančiuose Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota beveik 6300 m2 biuro patalpų. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per devynis šių metų mėnesius iš viso Vilniaus verslo centruose buvo išnuomota 24 600 m2, arba 19% mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias ir sudaro net 17,9%. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose sudaro 10 800 m2.

Per trečiąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos augo Vilniuje ir Kaune. „Ober-Haus“ skelbia, kad sostinėje A ir B klasės biuro patalpų nuoma vidutiniškai brango 2-3% (apie 1 Lt/m2). Šiuo metu A klasės patalpų nuoma siekia 40-50 Lt/m2, B klasės – 27-36 Lt/m2. Kaune nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 3-4% ir šiuo metu už A klasės patalpas prašoma 28-37 Lt/m2, o už B klasės – 16-23 Lt/m2. Klaipėdoje biurų nuomos kainos išliko nepakitusios: A klasė – 24-38 Lt/m2 ir B klasė – 15-22 Lt/m2.

Modernių prekybinių patalpų sektoriuje taip pat sulaukta naujienų. Šių metų rugpjūčio mėnesį Kaune atidarytas naujas „Vičiūnų“ įmonių grupės valdomas prekybos centras, kurio naudingas prekybinis plotas siekia 7200 m2. Tuo tarpu Vilniuje rugpjūtį duris atvėrė pirmasis Baltijos šalyse „IKEA“ prekybos centras, kurio bendras plotas sudaro 26 500 m2. Palyginus Lietuvos didmiesčius pagal prekybos centrų plotą (tradiciniai prekybos centrai virš 5.000 m2 nuomojamo ploto ir turintys virš 10 nuomininkų), tenkantį miesto gyventojams, „Ober-Haus“ duomenimis, ir toliau pirmauja Šiauliai – 1000-čiui šiauliečių tenka 1144 m2 ploto. Į antrą vietą pakilo Klaipėda, kur 1000-čiui gyventojų tenka 776 m2 prekybinio ploto. Likusieji didieji Lietuvos miestai rikiuojasi taip: Vilnius, Kaunas ir Panevėžys, atitinkamai 751 m2, 699 m2 ir 548 m2.

Pasak S. Vagonis, reikia atkreipti dėmesį, kad didelę įtaka šiems rodikliams turi ir sparčiai mažėjantis gyventojų skaičius. Oficialioji statistika skelbia, jog sostinėje per pastaruosius 5 metus gyventojų skaičius smuko apie 1%, kai Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje šis neigiamas rodiklis siekia apie 8-10%. „Tikėtina, kad rinkoje ir toliau išsilaikys nuo 2009-2010 m. vyraujančios prekybos centrų plėtros tendencijos. Bus statomi nedideli ar vidutinio dydžio prekybos tinklų centrai ir galima vieno ar kito didesnio tradicinio prekybos centro plėtra sparčiau besiplečiančiose miesto zonose, pvz. prekybos centras šalia „IKEA“, prekybos centras šalia vakarinio aplinkkelio „Olinda“ ir pan.“, – komentuoja „Ober-Haus“ specialistas.

Šiuo metu „Ober-Haus“ stebi itin aukštą prekybos centrų ir pagrindinių prekybinių gatvių užimtumą. Pavyzdžiui Vilniaus prekybos centruose ir pagrindinėse prekybinėse gatvėse (Gedimino pr., Pilies g., Didžioji g., Vokiečių g.) laisvų patalpų kiekis siekia tik 3%. Įvertinus 2009-2010 m. krizės įkarštyje fiksuotus rodiklius, kai prekybos centruose laisvos patalpos sudarė apie 5%, о prekybinėse gatvėse – net 15-20%, tai dabartinė situacija, pasak S. Vagonio, yra gera ir leidžia patalpų savininkams generuoti didesnes nuomos pajamas.

Didžiausias prekybinėse gatvėse patalpų nuomos kainų augimas stebimas Vilniuje, kur per 2012 metus kainos vidutiniškai išaugo 15%, o per pirmuosius tris šių metų ketvirčius jos vidutiniškai ūgtelėjo dar 5%. Kituose Lietuvos didmiesčiuose, „Ober-Haus“ duomenimis, šiais metais tokių prekybinių patalpų kainos išliko stabilios. Vidutinio dydžio (apie 100-300 m2) prekybinių patalpų nuomos kainos pagrindinėse prekybinėse Vilniaus gatvėse šiuo metu siekia apie 55-130 Lt/m2, Kaune – 30-60 Lt/m2, Klaipėdoje – 20-45 Lt/m2, o Šiauliuose ir Panevėžyje – 15-35 Lt/m2.

Išsamų komenatrą su grafikais rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.