Klaipėdiečiai noriai įsigyja būstą iš varžytinių
Suaktyvėjusi prekyba nekilnojamuoju turtu (NT) Klaipėdoje šiek tiek kilstelėjo butų kainas – trečiajame šių metų ketvirtyje butų kainos ūgtelėjo 0,6%. „Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas Linas Juozaitis įvardija kelias pirkėjų aktyvumo priežastis: „Viena iš priežasčių – nuo šių metų lapkričio 1 dienos įsigaliojusi griežtesnė būsto paskolų išdavimo tvarka. Sužinoję apie būsimas permainas, dalis klaipėdiečių šiek tiek supanikavo ir skubėjo įsigyti būstą iki minėto laiko“. Eksperto nuomone, miesto gyventojai taip pat reagavo į geopolitinius neramumus Ukrainoje, nors ir laikinai, visgi pernai šie įvykiai stabdė dalies žmonių planus įsigyti nuosavą būstą. Dabar kiek nutolus karo eskalavimo temoms, žmonės vėl grįžta prie ankstesnių savo planų. Nors ir nedidelis, kainų augimas visgi išjudino ir tuos pirkėjus, kurie buvo laukimo stadijoje – bijodami, kad kainos gali kilti dar daugiau, pradėjo dairytis NT jau dabar.
Klaipėdoje per trečiąjį 2015 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 74 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose, t. y. 21% daugiau, palyginti su antruoju 2015 metų ketvirčiu. Tuo metu senos statybos butų sandorių skaičius siekė 798 –paklausiausi buvo 2 kambarių butai (apie 50 m²) miegamuosiuose rajonuose. L. Juozaitis pastebi, kad pirkėjai rinkosi tvarkingus, šiek tiek remontuotus butus, kuriuose būtų galima iš karto gyventi, neinvestuojant savo lėšų ir kurių kaina svyruoja apie 35 000 Eur.
„Ober-Haus“ duomenimis, šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje vidutinės senos statybos butų kainos Klaipėdos senamiestyje ir centre siekė 1 190 Eur/m², naujos statybos su daline apdaila – 1 475 Eur/m². Tuo pačiu laikotarpiu gyvenamuosiuose rajonuose vidutinės senos statybos butų kainos buvo 830 Eur/m², o naujos statybos su daline apdaila – 1 095 Eur/m².
Šiuo metu Klaipėdoje vienas paklausiausių yra bankų perimtas turtas, kuris pardavinėjamas iš varžytinių. Daugiausia tai nebaigti gyvenamieji namai miesto pakraštyje: Radailiuose, Triušeliuose, Tauralaukyje, Slengiuose, Alksniuose. Nors varžytinėse parduodamo turto kaina ir atitinka dabartines rinkos kainas, visgi susumavus bendras išlaidas, laimi pirkėjas, kadangi šių namų kaina gerokai mažesnė už jų statybinę vertę. „Įvertinę finansinę naudą, pirkėjai noriai renkasi turtą parduodamą iš varžytinių. Pigiau įsigyti jau pastatytą, nors ir kažkiek apleistą namą, nei pačiam pradėti statybas nuo nulio dėl kelių priežasčių. Jeigu žmogus perka sklypą, jo laukia tiek finansiniai, tiek laiko kaštai derinant projektavimo sąlygas, patį projektą, gaunant statybos leidimus. Kitas svarbus momentas – šiemet išaugę statybininkų darbo įkainiai. Dar pernai vidutinis statybininko darbo dienos įkainis siekė 30-50 Eur, o šiemet įvedus eurą išaugo bene 1,5 karto“, – paaiškina L. Juozaitis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu 150-200 m² bendro ploto individualūs namai su 6-10 arų žemės sklypu bei daline apdaila Klaipėdos prieigose kainuoja 65 000 – 130 000 Eur.
Kontaktinis asmuo:
Linas Juozaitis
„Ober-Haus“ Vakarų Lietuvos regiono vadovas
Tel. +370 41 39 90 63
Mob. +370 687 49 720
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos