Komercinio NT rinka: investicijos išaugo 11 proc., biurų paklausa – 37 proc.

Investuotojus labiausiai domina nekilnojamasis turtas Vilniuje
Nepaisant įtemptos geopolitinės situacijos ir iššūkių, su kuriais susiduria šalies ūkis, Lietuvos komercinių patalpų rinkoje ir toliau išsilaiko teigiamos nuotaikos ir tęsiasi nuosaikaus atsigavimo etapas, skelbia nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ naujausioje savo komercinių patalpų III ketvirčio apžvalgoje.

Kaip „Ober-Haus“ ir prognozavo, bendros investicijų apimtys perkant jau išplėtotą komercinį nekilnojamąjį turtą šalyje sparčiai auga. shutterstock_174242234Investicijų proveržis buvo fiksuojamas ir 2013 metais, tačiau šių metų rodikliai yra dar įspūdingesni. Per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš viso Lietuvoje sudaryta 14 investicinių sandorių*, kurių bendra vertė siekia apie 582 mln. litų arba 11% daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Iš viso šiais metais buvo įsigyta 89.100 m2 administracinių, 38.900 m2 prekybinių ir 14.700 m2 gamybinių/sandėliavimo patalpų.

Pagal įsigyto turto vertę šiais metais investiciniuose sandoriuose dominavo švediško kapitalo įmonės (54%). Likusi investicijų dalis sudomino pirkėjus iš Estijos, Nyderlandų, Suomijos, Danijos, Rusijos, JAV ir lietuviško kapitalo įmonių. Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, teigimu, mažėjantys komercinio turto pelningumo rodikliai ir besiplečianti investuotojų geografija signalizuoja apie Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos patrauklumą: „Investuotojai matydami stabilią šalies ekonominę, politinę situaciją bei augančias šio sektoriaus perspektyvas priima sprendimą nukreipti dalį laisvų lėšų iš mažiau rizikingų, tačiau ir mažiau pelningų šalių rinkų, pavyzdžiui Vakarų Europos.“

Užsienio šalių investuotojai, išskyrus investuotojus iš Latvijos ir Estijos, pakankamai atsargiai renkasi projektus ir investicijų prioritetu laiko turtą esantį didžiausiuose šalies miestuose – Vilniuje ir Kaune. Likusiuose šalies miestuose susidomėjimo sulaukia tik prekybinių patalpų sektorius – patys populiariausi prekybos centrai. Tačiau įvertinus realiai įvykdytus sandorius, matyti, kad didžioji dalis investicijų tenka Vilniui ir tik vėliau nagrinėjamos perspektyvos nukreipti investicijas į kitus šalies miestus. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per pastaruosius 5 metus Vilniui teko net 80% visų investicijų (skaičiuojant investicijų vertę) ir tikėtina, kad artimiausiu metu turėtų išsilaikyti panaši investicijų proporcija.

Situacija biurų rinkoje nenuvilianti. Lūžis galimas nebent antrojoje 2015 m. pusėje
„Ober-Haus“ analitikai ypatingas dėmesys kreipia į sostinės biurų rinką, kuri pastaraisiais metais rodo tiek pasiūlos, tiek nuomos kainų itin spartų augimą ir gerai atspindi bendras verslo plėtros tendencijas. „Plėtotojai sėkmingai įgyvendina jau pradėtus projektus ir nežada atsisakyti savo planų bent jau trumpuoju laikotarpiu. Pagrindinė sėkmingos komercinio turto plėtros priežastis yra stabili paklausa, kuri garantuoja gerus komercinių patalpų užimtumo rodiklius bei stabilias turto nuomos ir pardavimo kainas“,- kalba S. Vagonis. „Ober-Haus“ pastebi, kad rinkoje šiuo metu naujų patalpų poreikis yra adekvatus esamai pasiūlai. Nepaisant antrąjį šių metų ketvirtį ūgtelėjusio laisvų biuro patalpų lygio Vilniuje (nuo 4,6% iki 5,2%), trečiąjį ketvirtį vėl fiksuojamas lygio sumažėjimas nuo 5,2% iki 4,7%. Svarbu paminėti, kad šiais metais sostinės rinkai jau buvo pasiūlyti 3 nauji verslo centrai, kurių bendras naudingas biurų plotas sudaro virš 20.000 m2 („Grand Office“, „Atea“ ir „Business Park 4“ paskutinis korpusas). Tačiau smarkiai ūgtelėjusi pasiūla sulaukė susidomėjimo ir bendrieji užimtumo rodikliai nesumažėjo. „Ober-Haus“ duomenimis, per pirmus tris šių metų ketvirčius iš viso Vilniaus verslo centruose buvo išnuomota 33.800 m2, arba net 37% daugiau nei per 2013 m. tą patį laikotarpį.

Šiais metais didesnių projektų nebus atidaryta**, tad galima tikėtis tokio paties aukšto verslo centrų užimtumo lygio iki pat 2014 metų pabaigos. Tuo tarpu ateinantys 2015-ieji metai jau gali atnešti ryškesnių biurų užimtumo pokyčių. Kitų metų viduryje ir antrojoje pusėje Vilniuje bus baigti plėtoti net 4 dideli projektai: „PREMIUM“, „K29“, „QUADRUM“, „UNIQ“. Šiuo metu dar tik statomuose minėtuose pastatuose jau yra pasirašomos išankstinės nuomos sutartys ir didžioji dalis patalpų turėtų būti išnuomota jų atidarymo dieną. „Pažymėtina, kad dalis nuomininkų į naujai pastatytas patalpas keliasi iš senesniuose pastatuose esančių biurų, todėl naujų verslo centrų užpildymas iš dalies vyksta ir vyks senesnių pastatų sąskaita. Todėl, atsidarius naujiesiems, 2015 m. antroji pusė gali tapti lūžio momentu, kuomet pamatysime augantį laisvų biuro patalpų kiekį rinkoje“, – kalba S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį biurų nuomos kainos augo Vilniuje ir Kaune. Sostinėje A ir B klasės biuro patalpų nuoma vidutiniškai brango 2-3% (apie 1 Lt/m2). Šiuo metu A klasės patalpų nuoma siekia 4452 Lt/m2, B klasės27-40 Lt/m2. Kaune nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 3% ir šiuo metu už A klasės patalpas prašoma 32-42 Lt/m2, o už B klasės – 18-25 Lt/m2. Klaipėdoje biurų nuomos kainos išliko nepakitusios: A klasė30-40 Lt/m2 ir B klasė18-25 Lt/m2.

Naujų sandėlių plėtra – ne prioritetų sąraše
Dabartinę situaciją sandėliavimo patalpų sektoriuje „Ober-Haus“ ekspertas įvardija kaip „atsargiai optimistinę“: „Nors vien tik rinkai plėtojamų projektų nėra daug, tačiau įmonės nesustoja investavusios į sandėliavimo paskirties pastatus, kuriuos dažniausiai naudoja savo reikmėms.“ Per devynis šių metų mėnesius Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos regionuose buvo įgyvendinti bent 9 sandėliavimo paskirties objektai: „Transekspedicija“, „Autoverslas“, „Hormann Lietuva“, „Entafarma“, „Limedika“, „Sanitex“, „Osama“, „Vlantana“, „AD REM“. „Ober-Haus“ skaičiuoja, kad bendras šių objektų plotas sudaro apie 87.000 m2. Įgyvendinus šiuos projektus sandėliavimo patalpų bendras plotas Vilniuje ūgtelėjo iki 461.100 m2, Kaune – iki 223.600 m2, Klaipėdoje – iki 174.500 m2. Nepaisant pakankamai aukštų užimtumo rodiklių, sandėliavimo paskirties projektų įgyvendinimas nėra statytojų prioritetų sąraše. Pasak S. Vagonio, per žemas nuomos kainų lygis, specifiniai nuomininkų poreikiai ir bendras viso sektoriaus rizikingumas neleidžia drąsiai pradėti naujų projektų, kurie būtų skirti ne tik savo, bet ir rinkos poreikiams nuomoti arba parduoti patenkinti.

Per trečiąjį 2014 m. ketvirtį sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniuje išliko stabilios. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 12–18 Lt/m2, o senos – už 5–10 Lt/m2. Kauno ir Klaipėdos regionuose naujos statybos sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo atitinkamai 7% ir 4%. Kaune nauji sandėliai nuomojami už 12–17 Lt/m2, seni – 4–10 Lt/m2, o Klaipėdoje – atitinkamai 11–16 Lt/m2 ir  5–9 Lt/m2.

Apžvalgą su grafikais rasite čia

 

Kontaktinis asmuo:

Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Lietuvos turto vertintojų asociacijos valdybos narys

Tel.: 8 5 210 97 17
Mob. tel.: 8 685 78 228

El. paštas: saulius.vagonis@ober-haus.lt


*skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius egzistuojančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų.

**ketvirtąjį metų ketvirtį bus baigtos tik trečiojo „Baltic Hearts“ pastato statybos.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.