Kovą būsto pirkėjai buvo pastebimai aktyvesni, tačiau kainos ir toliau stagnuoja
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų kovo mėnesio reikšmė išaugo 0,1% (2023 metų vasarį taip pat buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 15,5% (2023 metų vasarį metinis augimas siekė 16,3%).
2023 metų kovo mėnesį butų pardavimo kainos Klaipėdoje sumažėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.602 Eur (-2 Eur/m²). Kaune ir Šiauliuose kovo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,4% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.703 Eur (+6 Eur/m²) ir 1.080 Eur (+3 Eur/m²). Vilniuje ir Panevėžyje butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina išliko 2.544 Eur ir 1.056 Eur.
Per metus (2023 metų kovo mėnesį, palyginti su 2022 metų kovo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 17,9%, Kaune – 13,1%, Klaipėdoje – 12,1%, Šiauliuose – 11,5% ir Panevėžyje – 12,6%.
„Šių metų kovas būsto rinkoje pasižymėjo stabiliomis butų pardavimo kainomis ir sparčiau augusiu sandoriu skaičiumi antrinėje butų rinkoje. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį Lietuvoje įsigyta beveik 2.300 senesnės statybos butų arba 32% daugiau nei 2023 metų vasario mėnesį. Šių metų kovą sparčiausias butų pirkimo-pardavimo sandorių skaičiaus augimas buvo užfiksuotas Vilniuje ir Kaune, kur palyginti su 2023 metų vasario mėnesiu, atitinkamai augo 30% ir 36%. Klaipėdoje per tą patį laikotarpį butų buvo įsigyta 19% daugiau, o Panevėžyje – 17% daugiau. Tuo tarpu Šiaulių antrinėje butų rinkoje sandorių augimo nebuvo užfiksuota ir pardavimo apimtys išliko beveik tokios pačios kaip ir 2023 metų vasario mėnesį (1% mažiau).
Šių metų kovo rezultatai, ypač po žemų būsto rinkos aktyvumo rodiklių 2023 metų sausį ir vasarį, buvo gal net geresni nei buvo galima tikėtis dabartinėmis rinkos sąlygomis. Iš kitų šalies didmiesčių išsiskyrė Vilniaus senesnės statybos butų rinka, kurioje šių metų kovą fiksuojamas ne tik spartus mėnesinis, bet ir ženklus metinis aktyvumo augimas (10%). Tačiau analizuojant tipinio būsto įsigijimus, matyti, kad pirkėjai šiuo metu labiausiai domisi pigesniais butais. Sostinėje didžiausio susidomėjimo sulaukia senos statybos 2-3 kambarių butai gyvenamuosiuose rajonuose, kurių kaina neviršija 2.000-2.100 Eur/kv. m, o Kaune ir Klaipėdoje dažniausiai įsigyjami tokie butai, kurių kaina neviršija 1.400-1.600 Eur/kv. m. Šiuo metu standartinio būsto pirkėjai yra jautrūs pardavimo kainai ir linkę taupyti įsigydami senesnės statybos ar prasčiau įrengtus butus. Todėl tokio būsto likvidumas rinkoje nesumažėjo, kadangi sąlyginai žema įsigijimo kaina šiuo metu leidžia kompensuoti sparčiai šoktelėjusias palūkanų normas ir dėl aukštos infliacijos suprastėjusias savo finansines galimybes“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. kovo mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos