Lietuvoje investicijų apimtys į komercinį NT augo 15% iki rekordinių 463 mln. eurų

Vangus praėjusių metų pirmasis pusmetis Lietuvos komercinės paskirties nekilnojamojo turto investicinių sandorių sektoriuje buvo su kaupu kompensuotas tų pačių metų antrąjį pusmetį, skelbiama naujausioje „Ober-Haus“ apžvalgoje. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2019 metus Lietuvoje buvo įsigyta modernaus komercinio turto (biurai, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties pastatai ir patalpos, kurių vertė ne mažesnė nei 1,5 mln. eurų) už 463 mln. eurų. Už 2019 metais įsigytą turtą sumokėta beveik 15% daugiau nei 2018 metais ir tai yra geriausias metinis rezultatas per visą istoriją.

„Itin aukštus 2019 metų rezultatus iš esmės nulėmė du istoriškai didžiausi investiciniai sandoriai biurų segmente“, – teigia Raimondas Reginis „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. 2019 metų pabaigoje buvo užbaigtas „Quadrum“ verslo centro sandoris, kuomet Vokietijos įmonių grupės „Deka Group“ valdoma įmonė iš norvegų kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „Schage Real Estate“ už 156 mln. eurų įsigijo apie 70.000 kv. m bendro ploto (su požemine dalimi) kompleksą Vilniuje.

Antras reikšmingas sandoris yra trijų biuro pastatų „S7“ įsigijimas Vilniuje. 2019 metų pradžioje buvo paskelbta, kad Švedijos investicijų bendrovė „Eastnine“ pasirašė susitarimą dėl šių pastatų įsigijimo Vilniuje iš juos plėtojančios bendrovės „M.M.M. projektai”. Skelbiama, kad trijų biuro pastatų Saltoniškių gatvėje bendra sandorio vertė sudaro šiek tiek daugiau nei 128 mln. eurų. 2019 metais „Eastnine“ nuosavybėn buvo perleisti du pastatai, kuriuose įsikūrė „Danske Bank“ Globalių paslaugų centras ir „Telia Lietuva“. Trečiojo pastato įsigijimą (nuomininkas – „Danske Bank“) planuojama užbaigti 2020 metų pradžioje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, vien „Quadrum“ verslo centro ir dviejų „S7“ biuro pastatų įsigijimas sudarė daugiau nei 50% visų investicijų į komercinį nekilnojamąjį turtą Lietuvoje 2019 metais.

Trečias pagal dydį 2019 metais sudarytas investicinis sandoris yra dviejų objektų įsigijimas Kaune. Estijos komercinio nekilnojamojo turto fondų valdymo įmonės „EfTEN Capital“ valdomas fondas iš nekilnojamojo turto plėtros bendrovės „SIRIN Development“ įsigijo prekybos centrą „River Mall“ ir verslo centra „River Hall“. Jonavos g. esančių pastatų bendras plotas sudaro apie 20.000 kv. m ir, nors sandorio detalės neatskleidžiamos, bendra sandorio vertė galėjo viršyti 30 mln. eurų.

Prie bendros investicinių sandorių vertės 2019 metais taip pat reikšmingai prisidėjo biuro pastato „Duetto“ Vilniuje, dviejų „Depo“ prekybos centrų Vilniuje ir Kaune bei verslo centro „North Star“ Vilniuje įsigijimas. Pasak R. Reginio, tai yra objektų įsigijimai, kurių vertės galėjo siekti apie 18–25 mln. eurų. Likę sandoriai apėmė administracinės, prekybinės, sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektus įvairiuose Lietuvos miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Šilutėje, Radviliškyje, Ukmergėje, Molėtuose, Kėdainiuose, tačiau vieno įsigyto objekto vertė neviršijo 12 mln. eurų.

„Kalbant apie mažesnės apimties objektų įsigijimus, tai 2019 metais išsiskyrė mažesnio ploto prekybinės paskirties segmentas. Buvo aktyviai perkami 2.000–4.000 kv. m ploto pastatai, kuriuose jau yra įsikūrę mažmeninės prekybos tinklai“, – pasakoja R. Reginis. Viena aktyviausių tokių objektų pirkėjų 2019 metais buvo Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto bendrovė „Baltic Sea Properties“, kuri Lietuvoje jau valdo apie 40 prekybinės ir kitos komercinės paskirties nekilnojamojo turto.

Daugiausiai investicijų Lietuva sulaukė iš Vokietijos investuotojų

„Ober-Haus“ duomenimis, iš 463 mln. eurų investuotų Lietuvoje 2019 metais net 79% jų teko šalies sostinei (2018 metais Vilniuje ši dalis sudarė 70%). „Investicijų pasiskirstymas pagal nekilnojamojo turto rūšis didžiąja dalimi buvo nulemtas jau anksčiau minėtų dviejų didelių sandorių biurų sektoriuje bei itin vangių investicijų į sandėliavimo ir gamybinės paskirties patalpas“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Todėl 2019 metais daugiausiai investuota buvo į administracinės paskirties turtą (71%). Investicijų dalis tekusi prekybinės paskirties turtui sudarė 27%, o likusi mažiausia dalis (2%) atiteko sandėliavimo ir gamybinės paskirties patalpoms.

Analizuojant investuotojų geografiją, 2019 metais daugiausiai pinigų išleido Vokietijos investuotojai su „Deka Group“ pirkiniu priešakyje, kurių išleistų pinigų dalis sudarė 35% visų investicijų. Tradiciškai aktyvūs buvo Šiaurės ir Baltijos šalių investuotojai (švedai, danai, norvegai ir estai), kurių dalis sudarė 41% visų investicijų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, likusius 24% dalinosi investuotojai iš Lietuvos, Prancūzijos ir Rusijos.

„Žvelgiant į praėjusius metus, matyti, kad investicinių sandorių rinkos augimas susijęs ne tik su dideliu investuotojų noru investuoti į aktyvią Lietuvos nekilnojamojo turtą rinką, bet ir sparčiai besiplečiančiu kokybiško nekilnojamojo turto portfeliu. Naujai atidaromi modernūs verslo ir prekybos centrai su stipriais nuomininkais itin domina didesnius nekilnojamojo turto fondus“, – teigia R. Reginis. Pavyzdžiui, naujos pasiūlos veiksnio įtaka gerai pasimatė Kauno mieste nuo 2017–2018 metų, kuomet investuotojai pradėjo pirkti naujai pastatytus verslo centrus Kaune. Pasak R. Reginio, tokio aktyvumo Kauno biurų segmente anksčiau iš esmės nebuvo fiksuojama. O aktyviai plėtojami sandėliavimo ir gamybinės paskirties objektai Vilniaus, Kauno ar Klaipėdos regionuose taip pat galėtų prisidėti prie didesnio investuotojų susidomėjimo šiuo nekilnojamojo turto segmentu, kuris praėjusiais metais nesulaukė deramo dėmesio.

Pilna apžvalga su grafikais (PDF): Komercinio NT rinkos komentaras 2019 m. IV ketv.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.