Lietuvos didmiesčiuose fiksuojamas mažiausias neparduotų butų skaičius nuo pat 2008 metų

Butų ir namų pardavimo apimtys Lietuvoje pakilo į naujas aukštumas ir šių metų rodikliai yra aukščiausi nuo pat 2007-ųjų metų. VĮ Registrų centro duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje sudaryta 10% daugiau butų ir beveik 4% daugiau namų pirkimo-pardavimo sandorių, palyginti su trečiuoju 2015 metų ketvirčiu. Per devynis 2016 metų mėnesius Lietuvoje vidutiniškai per mėnesį buvo sudaroma 2 745 butų ir 815 namų sandorių. Paskutinį kartą daugiau sandorių buvo sudaryta tik 2007 metais, kuomet vidutiniškai per mėnesį Lietuvoje buvo nuperkama 3 006 butai ir 1 009 namai, skelbiama nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ pranešime.

shutterstock_47565232„Augantis būsto rinkos aktyvumas lėmė tolimesnį būsto kainų augimą šalies didmiesčiuose, trečiąjį šių metų ketvirtį bendras butų kainų augimas penkiuose šalies didmiesčiuose sudarė 1,1%“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Sparčiausias kainų augimas per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį buvo užfiksuotas Vilniuje, kur butų kainos vidutiniškai ūgtelėjo 1,7% (iki 1 399 Eur/m²). Kaune butų kainos per tą patį laikotarpį augo 0,5% (iki 975 Eur/m²), Klaipėdoje – 0,2% (iki 1 004 Eur/m²), Šiauliuose – 0,8% (iki 590 Eur/m²) ir Panevėžyje – 0,9% (iki 552 Eur/m²). „Ober-Haus“ duomenimis, per metus butų kainos Vilniuje augo 6,0%, Kaune – 3,6%, Klaipėdoje – 2,4%, Šiauliuose – 5,1% ir Panevėžyje – 4,1%. Panašios tendencijos buvo stebimos ir butų nuomos rinkoje. Butų nuomos kainos 2016 metų trečiąjį ketvirtį, palyginti su 2015 metų trečiuoju ketvirčiu, Vilniuje vidutiniškai ūgtelėjo 4,6%, Kaune augo 1,8%, o Klaipėdoje pakilo 2,7%.

Pasak S. Vagonio, naujų butų pardavimo apimtys Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje išlieka stabilios, kai tuo metu Šiauliuose ir Panevėžyje naujų daugiabučių plėtra iš esmės sustojusi, čia parduodami naujos statybos butai tik keliuose daugiabučių projektuose. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per trečiąjį šių metų ketvirtį penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose tiesiogiai iš statytojų buvo nupirkti arba rezervuoti 1 267 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose namuose. Tai yra 11% mažiau nei jų buvo realizuota per 2016 metų antrąjį ketvirtį, tačiau 27% daugiau nei buvo realizuota per 2015 metų trečiąjį ketvirtį.

„Po itin rezultatyvaus šių metų antrojo ketvirčio šalies sostinėje naujų butų pardavimo apimtys per šių metų liepą, rugpjūtį ir rugsėjį šiek tiek smuko, tačiau ir vėl peržengė 1 000 butų ribą: Vilniuje per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo realizuoti 1 022 naujos statybos butai jau pastatytuose ir statomuose daugiabučiuose“, – kalba S. Vagonis. Tai yra beveik 14% mažiau nei jų buvo realizuota per antrąjį šių metų ketvirtį, tačiau 26% daugiau nei jų buvo realizuota prieš metus. Pardavimo statistikoje ir toliau dominavo patys naujausi projektai, kuriuose yra didžiausias parduodamo būsto pasirinkimas. „Ober-Haus“ duomenimis, net 79% per trečiąjį šių metų ketvirtį realizuotų naujos statybos butų buvo iš 2016-2017 metų projektų, 14% – iš 2015 metais baigtų statyti projektų ir tik 7% – iš 2007-2014 metais pastatytų daugiabučių.

Nepaisant sostinėje nemažėjančių daugiabučių statybų apimčių, itin aktyvi būsto rinka neleidžia augti neparduotų butų skaičiui jau įgyvendintuose projektuose. Per trečiąjį šių metų ketvirtį Vilniuje neparduotų butų kiekis jau pastatytuose projektuose ūgtelėjo 1% ir ketvirčio pabaigoje sudarė 1 074, per metus neparduotų butų skaičius sostinėje sumažėjo beveik 14%. Tuo metu Lietuvos didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje – per metus neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose sumažėjo 18% ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 1 885. „Ober-Haus“ skaičiavimais, tai yra žemiausias rodiklis nuo 2008-ųjų metų.

Kaune per trečiąjį 2016 metų ketvirtį buvo parduoti arba rezervuoti 129 butai pirminėje rinkoje. Tai yra 10% mažiau palyginus su antruoju šių metu ketvirčiu, tačiau 33% daugiau nei buvo realizuota per trečiąjį 2015 metų ketvirtį. Neparduotų butų skaičius jau pastatytuose daugiabučiuose Kaune mažėja penktą ketvirtį iš eilės ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 265. Tuo metu Klaipėdoje per trečiąjį šių metų ketvirtį buvo parduota arba rezervuota 114 naujų butų – 31% daugiau nei per antrąjį 2016 ketvirtį ir 34% daugiau nei prieš metus. Klaipėdoje neparduotų butų skaičius taip pat mažėjo jau penktą mėnesį iš eilės ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje sudarė 519.

Lyginant su sostine, didesnio daugiabučių statybų proveržio Kaune ir Klaipėdoje dar nematyti. Planuojama, kad šiais metais Kaune bus įgyvendinta 10 skirtingų daugiabučių projektų ir ankstesnių projektų naujų etapų, kuriuose iš viso bus įrengta 320 butų. Klaipėdoje planuojama iki šių metų pabaigos įgyvendinti 8 skirtingus projektus (etapus), kuriuose iš viso bus virš 250 naujų butų. Tačiau Kaunas ir Klaipėda dar negali lygiuotis į šalies sostinę, kurioje pasirinkimo galimybės itin plačios ir gausios. „Ober-Haus“ skaičiavimais, šiais metais plėtotojai Vilniuje planuoja įgyvendinti virš 50 daugiabučių projektų ir jų etapų, kuriuose bus įrengta apie 3 900 butų, 10% daugiau nei buvo pastatyta 2015 metais.

Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.