Namų rinka Vilniuje: statybų apimtys sparčiai auga, tačiau namų plotai mažėja

Naujo būsto pasiūlos pokyčiai stebimi ne tik daugiabučių pastatų, tačiau ir individualių bei sublokuotų namų rinkoje – didėjančios gyventojų pajamos ir augantis didesnio gyvenamojo ploto poreikis, pastaruoju metu plėtotojus paskatino nukreipti dalį investicijų ir į namų gyvenviečių plėtrą. Ypač akivaizdūs pokyčiai fiksuojami šalies sostinėje. Jeigu daugiabučių namų statybų atsigavimo pradžia sostinėje galima laikyti 2012-2013 metų laikotarpį, tai aktyvesnė namų gyvenviečių plėtra prasidėjo 2014-2015 metais. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, 2016 metais plėtotojai Vilniaus mieste ir jo apylinkėse planuoja iš viso pastatyti net apie 360 naujų namų arba 67% daugiau nei jų buvo pastatyta 2015 metais. Ir tai yra didžiausias metinis pasiūlos rodiklis nuo pat 2007-ųjų metų, kuomet rinkai buvo pasiūlyta arti 490 namų.

Namu_pasiula_Vilniaus_mieste_ir_rajone

Tačiau lyginant šių metų namų gyvenviečių plėtrą su aktyviausiu jos plėtros laikotarpiu 2007 metais, matomi akivaizdūs skirtumai. Šiuo metu plėtotojai rinkai pateikia visiškai kitokį produktą, kuris atspindi šių dienų realijas – mažesnis gyvenamasis plotas už mažesnę galutinę kainą. „Jeigu 2007 metais Vilniaus regione plėtotojų pastatytuose kvartaluose namų vidutinis bendras plotas sudarė 186 m², tai šiais metais plėtotojai pardavimui siūlo 111 m² vidutinio ploto namus. Tai yra žemiausias rodiklis per pastaruosius 15 metų ir vargu ar artimiausiu metu šios tendencijos keisis“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Vidutinis_namu_plotas_Vilniaus_mieste_ir_rajone

Šiuo metu plėtotojai investuoja į įvairios apimties gyvenamųjų namų kvartalus, kuriuose dominuoja nedidelio ploto sublokuotų namų eilės – kotedžai. Jeigu anksčiau tipinę namų gyvenvietę sudarydavo atskiri individualūs namai ir per garažus sujungti dvibučiai namai, tai šiuo metu plėtotojai pirkėjams dažniausiai siūlo ilgesnėje eilėje sublokuotus namus (kotedžus), kurių vidaus patalpose dažnai nėra suprojektuotos vietos automobiliams. Automobilių vietos projektuojamos lauko aikštelėje arba šalia namo įrengiamos tik stoginės. Tačiau bendras namo plotas mažėja ne tik garažų sąskaita, rinkai siūlomi namai su vis mažesniu gyvenamuoju plotu: dabar jau tapo įprasta projektuoti namus, kuriuose gyvenamasis plotas sudaro apie 80-110 m², o atskirais atvejais siūlomi sublokuoti namai, kurių plotas nesiekia net 60 m².

Plėtotojai stengiasi įtikti pirkėjams, kurie svajoja turėti nuosavą būstą toliau nuo miesto šurmulio, arčiau gamtos, su kuo mažiau kaimynų, atskiru įėjimu ir nuosavu žemės sklypu. Mažo ploto sublokuoti namai leidžia bent formaliai išpildyti pirkėjų lūkesčius dėl nuosavo namo ir, svarbiausia, pateikti tai už kuo mažesnę galutinę kainą. Tokio tipo būsto pirkėjai dažniausiai turi tenkintis ne tik mažesniu gyvenamuoju plotu, tačiau ir itin nedideliu nuosavu žemės sklypeliu. „Analizuojant 2016 metų Vilniaus plėtotojų projektus, matyti, kad dažniausiai namai statomi ant 2-4 arų ploto žemės sklypų. Tačiau tankiai apstatytuose projektuose, kuriuose dominuoja kotedžai, žemės sklypo plotas gali siekti tik 1,5-1,8 aro, todėl nesunku įsivaizduoti, kad nuosavo žemės sklypo nuosavybė ir naudojimas yra įgyvendinama tik formaliai, jei tokiuose kvartaluose nesukuriamos bendro naudojimo erdvės – bendros vaikų žaidimų zonos, sporto aikštelės ir panašiai“, – teigia S. Vagonis. Tuo tarpu individualių ar sublokuotų namų, kuriems priklauso daugiau nei 6 arų žemės sklypo plotas, pasirinkimas yra itin negausus. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 19 skirtingų namų projektų ar jų etapų, kurie bus įgyvendinti Vilniaus mieste ir jo apylinkėse šiais metais, tik keturiuose projektuose siūlomi namai su didesnio ploto (virš 6 arų) žemės sklypais.

Šių dienų namų plėtros tendencijos leidžia plėtotojams pasiūlyti savo produktą vis platesniam pirkėjų ratui. Mažesnis namų ir žemės sklypų plotas reiškia ir mažesnę galutinę įsigijimo kainą, kuri išlieka svarbiu kriterijumi renkantis būstą. Šiuo metu Vilniaus mieste ir jo apylinkėse statomi nedidelio ploto namai su daline apdaila (iki 100-120 m2) dažniausiai parduodami už 80 000-120 000 Eur. Didesnio ploto ir patrauklesnėse vietose esančius namus su daline apdaila dažniausiai siūloma įsigyti už 140 000-170 000 Eur. „Žvelgiant į namų projektų realizacijos tempus, matyti, kad plėtotojai sugebėjo prisitaikyti prie rinkos poreikių ir siūlo rinkai likvidų produktą“, – pastebi S. Vagonis. Šiuo metu iš Vilniaus mieste ir jo apylinkėse šiais metais pastatytų ir iki metų pabaigos planuojamų baigti statyti namų parduota ir rezervuota yra du trečdaliai (66%).

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.