Naujo butų kainų rekordo Vilniuje teko laukti beveik 14 metų

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2021 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 1,6% (2021 metų rugpjūtį buvo fiksuojamas 2,4% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 19,4% (2021 metų rugpjūtį metinis augimas sudarė 17,9%).

2021 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,8% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.986 Eur (+35 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 2,0%, 0,8%, 0,8% ir 0,6% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.401 Eur (+28 Eur/m²), 1.344 Eur (+10 Eur/m²), 907 Eur (+7 Eur/m²) ir 892 Eur (+5 Eur/m²).

Per metus (2021 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2020 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos didmiesčiuose augo dviženkliu tempu: Vilniuje – 19,9%, Kaune – 19,5%, Klaipėdoje – 17,7%, Šiauliuose – 19,0% ir Panevėžyje – 19,2%.

„Šių metų rugsėjis yra simbolinis Lietuvos sostinės būsto rinkai – po itin spartaus butų pardavimo kainų augimo šiais metais rugsėjį vidutinė pardavimo kaina Vilniuje pasiekė visų laikų aukštumas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

„Ober-Haus“ duomenimis, iki šiol aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina Vilniuje buvo užfiksuota 2007 metų gruodį ir sudarė 1.983 Eur (2021 metų rugsėjį – 1.986 Eur). Tačiau detalesnis butų kainų palyginimas rodo, kad kainos skirtinguose butų segmentuose (tiek pagal statybos metus, tiek pagal geografinį išsidėstymą mieste) per pastaruosius 10 metų augo šiek tiek skirtingu tempu. Pavyzdžiui, šiuo metu naujos statybos butų kainos vidutiniškai yra 3,5% aukštesnės nei 2007 metų pabaigoje, o senos statybos vis dar yra 2,6% žemesnės.

Nagrinėjant dar detaliau, matyti, kad tiek senos, tiek ir naujos statybos butų pardavimo kainos sparčiausiai augo ir net dešimtadaliu viršijo 2007 metų pabaigos kainas centrinėje miesto dalyje (Senamiestyje, Užupyje, Naujamiestyje) ir šalia išsidėsčiusiose teritorijose ­(Šnipiškėse, Žvėryne). „Tai yra dėsninga, kadangi šios miesto zonos per pastarąjį dešimtmetį patyrė išties nemažai teigiamų pokyčių, o tai turėjo įtakos ir nekilnojamojo turto patrauklumui. Gamybinių teritorijų konversijos su statomais naujais daugiabučiais ir verslo centrais, tvarkoma jų aplinka bei tiesiamos naujos gatvės sulaukė milžiniško didesnes pajamas uždirbančių gyventojų susidomėjimo ir šiose miesto zonose nekilnojamojo turto kainas išaugino į anksčiau neregėtas aukštumas“, – pasakoja R. Reginis.

Tačiau ne visuose Vilniaus butų segmentuose fiksuojami kainų rekordai. Pavyzdžiui, didžiausias miesto butų segmentas – senos statybos butai gyvenamuosiuose mikrorajonuose – dar šiek tiek atsilieka nuo 2007–2008 metais buvusių kainų. Pasak R. Reginio, tokie butai dar gali būti iki dešimtadalio pigesni nei už juos buvo mokama pačiame kainų pike. O būtent šis butų segmentas vis dar turi didžiausią įtaką mūsų skaičiuojamai vidutinei butų pardavimo kainai.

Pavyzdžiui, išanalizavus visus įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorius vienoje didžiausių pagal gyventojų skaičių Fabijoniškių seniūnijų, matome, kad 2021 metų liepos–rugsėjo mėnesiais 1987–1991 metų statybos blokiniuose namuose esančių 1–4 kambarių butų kvadratinio metro kainos mediana buvo apie 5% žemesnė, palyginti su įregistruotų butų pardavimo kainomis 2007 metų lapkričio – 2008 metų sausio mėnesiais. 2007 pabaigoje – 2008 metų pradžioje vidutiniškai už 2 kambarių butą buvo mokama šiek tiek daugiau nei 88.000 Eur, o 2021 metų liepos–rugsėjo laikotarpiu – 75.000 Eur. Tuo tarpu už 3 kambarių butą atitinkamais laikotarpiais buvo mokama beveik 101.000 Eur ir 91.500 Eur.

Galima pažvelgti, kokia situacija yra viename seniausių Vilniaus mikrorajonų Karoliniškėse, kuriame tipiniai stambiaplokščiai (blokiniai) daugiabučiai buvo pradėti statyti 70-ųjų pradžioje. „Ober-Haus“ skaičiavimais, 2021 metų liepos–rugsėjo mėnesiais šiame mikrorajone 1972–1975 metų statybos blokiniuose namuose esančių 1–4 kambarių butų kvadratinio metro kainos mediana buvo apie 11% žemesnė, palyginti su įregistruotų butų pardavimo kainomis 2007 metų lapkričio – 2008 metų sausio mėnesiais. 2007 pabaigoje – 2008 metų pradžioje vidutiniškai už 2 kambarių butą buvo mokama 83.000 Eur, o 2021 metų liepos–rugsėjo laikotarpiu – virš 73.000 Eur. Tuo tarpu už 3 kambarių butą atitinkamais laikotarpiais buvo mokama virš 94.000 Eur ir 86.000 Eur.

„Matome, kad per pastarąjį dešimtmetį Vilnius sparčiai keitėsi – plėtėsi ir tankėjo – ir vienos miesto zonos nekilnojamojo turto rinkos požiūriu įgavo daugiau patrauklumo, o pirkėjai jose už turtą jau moka daugiau nei kada nors anksčiau. Tuo tarpu mažiau pokyčių patyrusiose sostinės vietose toks pats būstas dabar kainuoja vis dar mažiau nei prieš pat pasaulinę finansų krizę“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Akivaizdu, kad daugiausiai iššūkių kyla tipiniams miesto mikrorajonams, kurie jau yra suformuoti ir juose įgyvendinami pokyčiai nėra tokie spartūs ar ženklūs, kad galėtų pastebimai didinti jų patrauklumą ir tuo pačiu juose esančio būsto kainas. Taip pat reikia atsiminti, kad pastatai irgi sensta. Pavyzdžiui, šiais metais Vilniaus miesto savivaldybė pristatė gyvenamųjų rajonų gyvybingumo programą MIESTAS+, kurios tikslas atnaujinti senųjų miesto rajonų butus, namus, kiemus, gatves ir sukurti atskirų rajonų traukos centrus bei identitetą. Vien senų daugiabučių renovacija gali padidinti jų patrauklumą rinkoje ir papildomai padidinti juose esančių butų vertę (net įvertinus investicijos kaštus), o kur dar nauda tų daugiabučių gyventojams, kurie galėtų gyventi gražesniuose ir šiltesniuose namuose.

„Tačiau nepaisant šiek tiek nevienodo kainų augimo tempo skirtinguose sostinės butų segmentuose, akivaizdu, kad per pastarąjį dešimtmetį butų kainos sparčiai augo visame mieste. Nuo pastarojo žemiausio butų pardavimo kainų lygio, kurį fiksavome 2010 metų gegužės mėnesį, kainos vidutiniškai yra išaugusios net 72%. O išliekantis aukštas rinkos aktyvumas ir optimistiniai rinkos dalyvių lūkesčiai leidžia prognozuoti dar aukštesnį kainų lygį bent jau netolimoje ateityje“, – teigia R. Reginis.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2021 m. rugsėjo mėn.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.