Naujų projektų gausa Kaune išjudino brangiausių butų rinką

„Ober-Haus“ atlikta naujausia brangiausių trijų didžiausių šalies miestų butų analizė rodo, kad atotrūkis tarp šių miestų sparčiai auga. Ypatingai tai matoma žvelgiant į naujausius Kauno ir Klaipėdos miesto duomenis. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 1.800 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metų antrąjį pusmetį Kaune brangiausių butų įsigyta 63 ir už juos sumokėta 7,6 mln. eurų. 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios) ir sudarė net 92. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 11,9 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams Kaune įsigyti (46% daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį ir 56% daugiau nei per 2018 metų antrąjį pusmetį).

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Kauno butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais taip pat sparčiai augo“, – pastebi R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį Kaune pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė tik 0,3%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,8%, 2018 metų pirmąjį pusmetį – 2,5%, tai 2019 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,0%.

„Kaune 2018 metų antrasis ir 2019 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016–2018 metais užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina neviršijo 2.800 eurų, tai 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios vieno kvadratinio metro kainos išskirtiniais atvejais jau pasiekė 3.000 eurų ribą“, – sako R. Reginis.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Kaune buvo parduotas 2018 metų antrąjį pusmetį – už šiek tiek daugiau nei 60 m² ploto butą rekonstruotame istoriniame pastate Raguvos g. (Senamiestyje) buvo sumokėta 190.000 eurų (apie 3.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.

2019 metų pirmąjį pusmetį Kaune parduotas butas naujos statybos projekte Kumelių g. (Senamiestyje) – už šiek tiek daugiau nei 73 m² ploto butą buvo sumokėta virš 220.000 eurų (apie 3.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Pasak R. Reginio, spartų brangesnių butų sandorių skaičiaus augimą Kauno mieste nulėmė itin gausios daugiabučių statybos 2017–2019 metais. Kadangi nemaža dalis projektų yra įgyvendinama vertingiausiose šio miesto vietose (centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje), tad fiksuojamas gausus brangiausių butų sandorių skaičius. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 155 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Kaune, 75% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).

Klaipėdoje brangiausių parduotų butų kvadratinio metro kaina – 2.600 eurų

Tuo metu Klaipėdoje brangiausių butų segmente ir toliau fiksuojamos stabilios, iš esmės neaugančios brangiausių butų pardavimo apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangiausių butų buvo įsigyta vienodai – po 20. Atitinkamai už juos buvo sumokėta 3,1 mln. eurų ir 2,6 mln. eurų. Lyginant šiuos rodiklius su ankstesniais metais, matyti, kad šiame mieste per pastaruosius dvejus metus esminių pokyčių neįvyko – per pusmetį parduodama nuo 10 iki 30 tokių butų.

„Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius Klaipėdoje, matyti, kad pačių brangiausių butų vieno kvadratinio metro kaina siekė iki 2.600 eurų“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą nagrinėjamu laikotarpiu, du brangiausi butai Klaipėdoje buvo parduoti tame pačiame 2015 metais pastatytame naujos statybos projekte Audros g. (Melnragėje). 2019 metų pirmąjį pusmetį už kiekvieną vienodo ploto butą (apie 69 m²) su sandėliuku buvo sumokėta virš 180.000 eurų (apie 2.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas senos statybos daugiabutyje H. Manto g. (šalia Senamiesčio) – už 64 m² ploto butą buvo sumokėta 165.000 eurų (apie 2.550 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

Dar vienas išskirtinis sandoris Klaipėdoje sudarytas 2018 metų antrąjį pusmetį, kuris pasižymėjo ne tik aukšta vieno kvadratinio metro kaina, bet ir didžiausia bendra sandorio suma. Prieš dešimtmetį pastatyto gyvenamojo projekto su komercinėmis patalpomis „Klaipėdos burė”  viršutiniame aukšte (21 a.) buvo parduotas virš 140 m² ploto butas su erdvia terasa ir keliomis automobilių stovėjimo vietomis. Už šį pilnai įrengtą butą buvo sumokėta 380.000 eurų (apie 2.500 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

„Sąlyginai vis dar negausios naujų daugiabučių plėtros apimtys Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ar Kaunu, ir ypatingai nedidelis naujų projektų kiekis centrinėje miesto dalyje ar Senamiestyje nesukuria prielaidų spartesniam brangiausių butų sandorių skaičiaus augimui“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 40 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Klaipėdoje, 38% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose). Pavyzdžiui, Vilniuje šis rodiklis sudarė 55%, o Kaune – net 75%. Vertinant brangiausius butų sandorius naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose Klaipėdoje, didžioji dalis brangesnių sandorių nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaryta Senamiestyje esančiame gyvenamajame projekte „Ravelino namai“, kuris buvo baigtas plėtoti 2018 metais ir rinkai pasiūlė virš 130 butų.

„Apibendrinant rezultatus, matyti, kad nauji gyvenamieji projektai gali kaip reikiant išjudinti prabangių butų rinką. Kauno būsto sektoriaus plėtra ir fiksuojami rezultatai parodė, kad rinka jau yra subrendusi aukštesnės klasės projektams ne tik šalies sostinėje. Tikėsimės, kad Klaipėdos būsto plėtotojai greitu laiku perims Kauno ir Vilniaus miestų būsto plėtros estafetę ir drąsiau imsis projektų plėtros centrinėje miesto dalyje“, – sako R. Reginis.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.