Naujų projektų gausa Kaune išjudino brangiausių butų rinką
„Ober-Haus“ atlikta naujausia brangiausių trijų didžiausių šalies miestų butų analizė rodo, kad atotrūkis tarp šių miestų sparčiai auga. Ypatingai tai matoma žvelgiant į naujausius Kauno ir Klaipėdos miesto duomenis. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Kaune ir Klaipėdoje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 1.800 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).
„Gauti rezultatai rodo, kad Kaune 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2018 metų antrąjį pusmetį Kaune brangiausių butų įsigyta 63 ir už juos sumokėta 7,6 mln. eurų. 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios) ir sudarė net 92. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 11,9 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams Kaune įsigyti (46% daugiau nei per 2018 metų pirmąjį pusmetį ir 56% daugiau nei per 2018 metų antrąjį pusmetį).
„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Kauno butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais taip pat sparčiai augo“, – pastebi R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį Kaune pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė tik 0,3%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,8%, 2018 metų pirmąjį pusmetį – 2,5%, tai 2019 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,0%.
„Kaune 2018 metų antrasis ir 2019 metų pirmasis pusmetis išsiskyrė ne tik augusiu įsigytų objektų kiekiu, tačiau ir jų kainomis. Jeigu 2016–2018 metais užfiksuota aukščiausia vieno kvadratinio metro kaina neviršijo 2.800 eurų, tai 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį aukščiausios vieno kvadratinio metro kainos išskirtiniais atvejais jau pasiekė 3.000 eurų ribą“, – sako R. Reginis.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Kaune buvo parduotas 2018 metų antrąjį pusmetį – už šiek tiek daugiau nei 60 m² ploto butą rekonstruotame istoriniame pastate Raguvos g. (Senamiestyje) buvo sumokėta 190.000 eurų (apie 3.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.
2019 metų pirmąjį pusmetį Kaune parduotas butas naujos statybos projekte Kumelių g. (Senamiestyje) – už šiek tiek daugiau nei 73 m² ploto butą buvo sumokėta virš 220.000 eurų (apie 3.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
Pasak R. Reginio, spartų brangesnių butų sandorių skaičiaus augimą Kauno mieste nulėmė itin gausios daugiabučių statybos 2017–2019 metais. Kadangi nemaža dalis projektų yra įgyvendinama vertingiausiose šio miesto vietose (centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Žaliakalnyje), tad fiksuojamas gausus brangiausių butų sandorių skaičius. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 155 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Kaune, 75% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).
Klaipėdoje brangiausių parduotų butų kvadratinio metro kaina – 2.600 eurų
Tuo metu Klaipėdoje brangiausių butų segmente ir toliau fiksuojamos stabilios, iš esmės neaugančios brangiausių butų pardavimo apimtys. „Ober-Haus“ duomenimis, per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį Klaipėdoje brangiausių butų buvo įsigyta vienodai – po 20. Atitinkamai už juos buvo sumokėta 3,1 mln. eurų ir 2,6 mln. eurų. Lyginant šiuos rodiklius su ankstesniais metais, matyti, kad šiame mieste per pastaruosius dvejus metus esminių pokyčių neįvyko – per pusmetį parduodama nuo 10 iki 30 tokių butų.
„Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius Klaipėdoje, matyti, kad pačių brangiausių butų vieno kvadratinio metro kaina siekė iki 2.600 eurų“, – atkreipia dėmesį R. Reginis.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą nagrinėjamu laikotarpiu, du brangiausi butai Klaipėdoje buvo parduoti tame pačiame 2015 metais pastatytame naujos statybos projekte Audros g. (Melnragėje). 2019 metų pirmąjį pusmetį už kiekvieną vienodo ploto butą (apie 69 m²) su sandėliuku buvo sumokėta virš 180.000 eurų (apie 2.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas senos statybos daugiabutyje H. Manto g. (šalia Senamiesčio) – už 64 m² ploto butą buvo sumokėta 165.000 eurų (apie 2.550 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
Dar vienas išskirtinis sandoris Klaipėdoje sudarytas 2018 metų antrąjį pusmetį, kuris pasižymėjo ne tik aukšta vieno kvadratinio metro kaina, bet ir didžiausia bendra sandorio suma. Prieš dešimtmetį pastatyto gyvenamojo projekto su komercinėmis patalpomis „Klaipėdos burė” viršutiniame aukšte (21 a.) buvo parduotas virš 140 m² ploto butas su erdvia terasa ir keliomis automobilių stovėjimo vietomis. Už šį pilnai įrengtą butą buvo sumokėta 380.000 eurų (apie 2.500 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).
„Sąlyginai vis dar negausios naujų daugiabučių plėtros apimtys Klaipėdoje, palyginti su Vilniumi ar Kaunu, ir ypatingai nedidelis naujų projektų kiekis centrinėje miesto dalyje ar Senamiestyje nesukuria prielaidų spartesniam brangiausių butų sandorių skaičiaus augimui“, – sako R. Reginis.
„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 40 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Klaipėdoje, 38% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose). Pavyzdžiui, Vilniuje šis rodiklis sudarė 55%, o Kaune – net 75%. Vertinant brangiausius butų sandorius naujausiuose gyvenamuosiuose projektuose Klaipėdoje, didžioji dalis brangesnių sandorių nagrinėjamu laikotarpiu buvo sudaryta Senamiestyje esančiame gyvenamajame projekte „Ravelino namai“, kuris buvo baigtas plėtoti 2018 metais ir rinkai pasiūlė virš 130 butų.
„Apibendrinant rezultatus, matyti, kad nauji gyvenamieji projektai gali kaip reikiant išjudinti prabangių butų rinką. Kauno būsto sektoriaus plėtra ir fiksuojami rezultatai parodė, kad rinka jau yra subrendusi aukštesnės klasės projektams ne tik šalies sostinėje. Tikėsimės, kad Klaipėdos būsto plėtotojai greitu laiku perims Kauno ir Vilniaus miestų būsto plėtros estafetę ir drąsiau imsis projektų plėtros centrinėje miesto dalyje“, – sako R. Reginis.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos