Naujų verslo centrų kiekis ir paklausa toliau užtikrintai auga

shutterstock_1247233842015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m2 modernių biuro patalpų. Kitas planuojamas stambus biurų pastatų projektas – tai investicijų bendrovės „M.M.M. projektai“ projektuojamas biurų pastatų kompleksas buvusioje duonos kepyklos teritorijoje Saltoniškių gatvėje, kurio bendras plotas sieks iki 65 000 m². Šio verslo komplekso statybos prasidėtų ne anksčiau 2016 metų, o plėtros tempai bei etapų apimtys priklausys nuo situacijos rinkoje.

Šalia statomų ir dar tik planuojamų didesnių verslo centrų projektų per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo įgyvendinti dar bent trys nauji projektai: verslo centrai „Sostena“ ir „Vertingis“ Ukmergės g. bei pabaigta istorinio pastato J. Basanavičiaus g. rekonstrukcija. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, bendras modernių biuro patalpų naudingas plotas sostinėje išaugo iki 519 000 m². Tuo metu Kaune telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ įgyvendino 3 600 m2 ploto verslo centro statybas Savanorių prospekte. Bendras biurų plotas Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 91 300 m².

Laisvų biuro patalpų šuolis Kaune

Atidaryti nauji verslo centrai augino biuro patalpų pasirinkimą, todėl pirmą kartą po ilgesnės pertraukos fiksuojamas laisvų patalpų lygio augimas pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Iki šiol mažiausias laisvų biuro patalpų rodiklis buvo fiksuojamas Kaune, tačiau per pirmąjį 2015 metų ketvirtį jis išaugo nuo 1,3% iki 5,7%. Laisvų patalpų šuolis fiksuotas dėl naujai pastatyto biurų pastato, kuriam šiuo metu vis dar aktyviai ieškoma nuomininkų. „Skirtingai nuo sostinės, didesnio ploto modernių biuro patalpų likvidumas Kaune yra gerokai mažesnis. Vietinių įmonių plėtra nėra pakankama, kad būtų galima tikėtis spartaus naujų verslo centrų užpildymo net ir esant gan nedideliam laisvų patalpų kiekiui rinkoje. Papildomo stimulo rinkai galėtų suteikti tarptautinės kompanijos, kurios jau dirba ar galbūt planuoja ateiti į šį miestą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.uzimtumas

Naujai atidaryti trys verslo centrai Vilniuje taip pat didino laisvų patalpų kiekį rinkoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis ūgtelėjo nuo 3,9% iki 4,9% ir laisvų patalpų kiekis ketvirčio pabaigoje sudarė 25 500 m². Anot S. Vagonio, atsižvelgiant į pastarųjų septynerių metų statistiką, toks laisvų patalpų kiekis ir jo ūgtelėjimas nėra tiek ženklus, kad būtų galima kalbėti apie pasiūlos perviršį, kuris galėtų daryti įtaką kainų lygiui. Iš esmės bendrą laisvų patalpų kiekį augino žemesnės klasės (B klasės) projektai, kuriuose laisvų patalpų kiekis sudaro 6,9%, kai tuo metu aukščiausios klasės (A klasės) verslo centruose laisvų patalpų lygis siekia tik 1,0%. Tikėtina, kad esant tokiam žemam laisvų patalpų lygiui A klasės verslo centruose, laisvų patalpų lygio augimas bus fiksuojamas 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje, atidarius šiuo metu baigiamus statyti verslo centrus. Tačiau šis augimas neturėtų būti žymus, kadangi išankstinis susidomėjimas tokiomis patalpomis išlieka didelis ir patalpų nuomos sutartys yra aktyviai pasirašinėjamos dar statybos metu.

Auganti komercinio turto vertė vejasi 2007 metų rodiklius – didžiausią rinkos pakilimo laikotarpį

Kad naujų ir esamų verslo centrų savininkai nejaučia laisvų patalpų spaudimo, iliustruoja ir stabilios biuro nuomos kainos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Kaune ir Klaipėdoje modernių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios, o Vilniuje buvo fiksuojamas nežymus vidutinis 1% nuomos kainų augimas A klasės verslo centruose. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekia 13,0-15,6 Eur/m2, B klasės – 8,0-11,6 Eur/m2. Tuo metu Kaune A klasės biurų nuomos kainos yra 9,5-13,0 Eur/m2, o Klaipėdoje apie 8,7-11,6 Eur/m2. B klasės biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 5,2-7,8 Eur/m2, o Klaipėdoje – 5,2-7,2 Eur/m2.

Nuosekliai augančios biurų nuomos kainos ir žemėjantys pelningumo rodikliai palaipsniui didina komercinio turto vertę Vilniaus mieste. Aukščiausios klasės biuro patalpų nuomos kainos per metus Vilniuje ūgtelėjo beveik 5%, o tokių patalpų investicinis pelningumas per tą patį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 0,2 procentinio punkto – nuo 7,6% iki 7,4%. Tokiu būdu investicijų vertės indeksas Vilniuje (capital value index) per paskutinius 12 mėnesių paaugo beveik 8%, pastarąjį kartą tokia komercinio turto vertė buvo fiksuojama 2006 metų antrojoje pusėje ir 2009 metų pradžioje. O tai rodo, kad šiuo metu esama turto vertė nusileidžia tik kainų lygiui fiksuotam didžiausio rinkos pakilimo laikotarpiu (t. y. 2007–2008 metais buvusiam kainų lygiui). uzimtumas

Šių metų pradžioje buvo užfiksuoti pora stambių komercinio turto investicinių sandorių, kur abiejuose turto pardavėjas buvo „Northern Horizon Capital“ valdomi investiciniai fondai. Šveicarijoje centrinę būstinę turinti tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“ Vilniuje įsigijo verslo centrą „Vertas“ bei du prekybos centrus Kaune ir Klaipėdoje („Molas“ ir „BIG“). O Vilniuje esantį prekybos centrą „Europa“ įsigijo tos pačios įmonės „Northern Horizon Capital“ valdomas fondas „Baltic Opportunity Fund“. Šių sandorių metu Lietuvoje buvo įsigytas turtas, kurio bendras plotas siekia 75 000 m2, o vertė sudaro apie 100 mln. eurų. „Atsižvelgiant į tai, kad per visus itin aktyvius 2014 metus modernaus komercinio turto buvo įsigyta už 205 mln. eurų, tai šių metų rezultatai jau viršijo ankstesnes prognozes. Jeigu investuotojams rinkoje šiemet bus pasiūlyta patrauklių objektų, tai galutiniai šių metų rezultatai gali prilygti ir 2014 metų lygiui“, – teigia S. Vagonis.

Kontaktinis asmuo: Saulius Vagonis „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Tel. 8 5 210 97 17 Mob. 8 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.