Naujų verslo centrų kiekis ir paklausa toliau užtikrintai auga
2015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m2 modernių biuro patalpų. Kitas planuojamas stambus biurų pastatų projektas – tai investicijų bendrovės „M.M.M. projektai“ projektuojamas biurų pastatų kompleksas buvusioje duonos kepyklos teritorijoje Saltoniškių gatvėje, kurio bendras plotas sieks iki 65 000 m². Šio verslo komplekso statybos prasidėtų ne anksčiau 2016 metų, o plėtros tempai bei etapų apimtys priklausys nuo situacijos rinkoje.
Šalia statomų ir dar tik planuojamų didesnių verslo centrų projektų per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo įgyvendinti dar bent trys nauji projektai: verslo centrai „Sostena“ ir „Vertingis“ Ukmergės g. bei pabaigta istorinio pastato J. Basanavičiaus g. rekonstrukcija. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, bendras modernių biuro patalpų naudingas plotas sostinėje išaugo iki 519 000 m². Tuo metu Kaune telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ įgyvendino 3 600 m2 ploto verslo centro statybas Savanorių prospekte. Bendras biurų plotas Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 91 300 m².
Laisvų biuro patalpų šuolis Kaune
Atidaryti nauji verslo centrai augino biuro patalpų pasirinkimą, todėl pirmą kartą po ilgesnės pertraukos fiksuojamas laisvų patalpų lygio augimas pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Iki šiol mažiausias laisvų biuro patalpų rodiklis buvo fiksuojamas Kaune, tačiau per pirmąjį 2015 metų ketvirtį jis išaugo nuo 1,3% iki 5,7%. Laisvų patalpų šuolis fiksuotas dėl naujai pastatyto biurų pastato, kuriam šiuo metu vis dar aktyviai ieškoma nuomininkų. „Skirtingai nuo sostinės, didesnio ploto modernių biuro patalpų likvidumas Kaune yra gerokai mažesnis. Vietinių įmonių plėtra nėra pakankama, kad būtų galima tikėtis spartaus naujų verslo centrų užpildymo net ir esant gan nedideliam laisvų patalpų kiekiui rinkoje. Papildomo stimulo rinkai galėtų suteikti tarptautinės kompanijos, kurios jau dirba ar galbūt planuoja ateiti į šį miestą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Naujai atidaryti trys verslo centrai Vilniuje taip pat didino laisvų patalpų kiekį rinkoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis ūgtelėjo nuo 3,9% iki 4,9% ir laisvų patalpų kiekis ketvirčio pabaigoje sudarė 25 500 m². Anot S. Vagonio, atsižvelgiant į pastarųjų septynerių metų statistiką, toks laisvų patalpų kiekis ir jo ūgtelėjimas nėra tiek ženklus, kad būtų galima kalbėti apie pasiūlos perviršį, kuris galėtų daryti įtaką kainų lygiui. Iš esmės bendrą laisvų patalpų kiekį augino žemesnės klasės (B klasės) projektai, kuriuose laisvų patalpų kiekis sudaro 6,9%, kai tuo metu aukščiausios klasės (A klasės) verslo centruose laisvų patalpų lygis siekia tik 1,0%. Tikėtina, kad esant tokiam žemam laisvų patalpų lygiui A klasės verslo centruose, laisvų patalpų lygio augimas bus fiksuojamas 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje, atidarius šiuo metu baigiamus statyti verslo centrus. Tačiau šis augimas neturėtų būti žymus, kadangi išankstinis susidomėjimas tokiomis patalpomis išlieka didelis ir patalpų nuomos sutartys yra aktyviai pasirašinėjamos dar statybos metu.
Auganti komercinio turto vertė vejasi 2007 metų rodiklius – didžiausią rinkos pakilimo laikotarpį
Kad naujų ir esamų verslo centrų savininkai nejaučia laisvų patalpų spaudimo, iliustruoja ir stabilios biuro nuomos kainos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Kaune ir Klaipėdoje modernių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios, o Vilniuje buvo fiksuojamas nežymus vidutinis 1% nuomos kainų augimas A klasės verslo centruose. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekia 13,0-15,6 Eur/m2, B klasės – 8,0-11,6 Eur/m2. Tuo metu Kaune A klasės biurų nuomos kainos yra 9,5-13,0 Eur/m2, o Klaipėdoje apie 8,7-11,6 Eur/m2. B klasės biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 5,2-7,8 Eur/m2, o Klaipėdoje – 5,2-7,2 Eur/m2.
Nuosekliai augančios biurų nuomos kainos ir žemėjantys pelningumo rodikliai palaipsniui didina komercinio turto vertę Vilniaus mieste. Aukščiausios klasės biuro patalpų nuomos kainos per metus Vilniuje ūgtelėjo beveik 5%, o tokių patalpų investicinis pelningumas per tą patį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 0,2 procentinio punkto – nuo 7,6% iki 7,4%. Tokiu būdu investicijų vertės indeksas Vilniuje (capital value index) per paskutinius 12 mėnesių paaugo beveik 8%, pastarąjį kartą tokia komercinio turto vertė buvo fiksuojama 2006 metų antrojoje pusėje ir 2009 metų pradžioje. O tai rodo, kad šiuo metu esama turto vertė nusileidžia tik kainų lygiui fiksuotam didžiausio rinkos pakilimo laikotarpiu (t. y. 2007–2008 metais buvusiam kainų lygiui).
Šių metų pradžioje buvo užfiksuoti pora stambių komercinio turto investicinių sandorių, kur abiejuose turto pardavėjas buvo „Northern Horizon Capital“ valdomi investiciniai fondai. Šveicarijoje centrinę būstinę turinti tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“ Vilniuje įsigijo verslo centrą „Vertas“ bei du prekybos centrus Kaune ir Klaipėdoje („Molas“ ir „BIG“). O Vilniuje esantį prekybos centrą „Europa“ įsigijo tos pačios įmonės „Northern Horizon Capital“ valdomas fondas „Baltic Opportunity Fund“. Šių sandorių metu Lietuvoje buvo įsigytas turtas, kurio bendras plotas siekia 75 000 m2, o vertė sudaro apie 100 mln. eurų. „Atsižvelgiant į tai, kad per visus itin aktyvius 2014 metus modernaus komercinio turto buvo įsigyta už 205 mln. eurų, tai šių metų rezultatai jau viršijo ankstesnes prognozes. Jeigu investuotojams rinkoje šiemet bus pasiūlyta patrauklių objektų, tai galutiniai šių metų rezultatai gali prilygti ir 2014 metų lygiui“, – teigia S. Vagonis.
Kontaktinis asmuo: Saulius Vagonis „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Tel. 8 5 210 97 17 Mob. 8 685 78 228
2015-ųjų metų pradžia Lietuvos komercinių patalpų sektoriuje buvo pakankamai rami ir išsiskyrė nebent tuo, kad sostinės modernių biurų plėtotojai toliau gausino projektuojamų ir greitu laiku planuojamų pradėti įgyvendinti verslo centrų gretas. Vienas didžiausių naujų projektų – tai „Hanner“ plėtojamas verslo centras „City“ Žalgirio gatvėje, kurį planuojama baigti 2016 metų antrojoje pusėje ir rinkai pasiūlyti apie 20 000 m2 modernių biuro patalpų. Kitas planuojamas stambus biurų pastatų projektas – tai investicijų bendrovės „M.M.M. projektai“ projektuojamas biurų pastatų kompleksas buvusioje duonos kepyklos teritorijoje Saltoniškių gatvėje, kurio bendras plotas sieks iki 65 000 m². Šio verslo komplekso statybos prasidėtų ne anksčiau 2016 metų, o plėtros tempai bei etapų apimtys priklausys nuo situacijos rinkoje.
Šalia statomų ir dar tik planuojamų didesnių verslo centrų projektų per pirmąjį šių metų ketvirtį Vilniuje buvo įgyvendinti dar bent trys nauji projektai: verslo centrai „Sostena“ ir „Vertingis“ Ukmergės g. bei pabaigta istorinio pastato J. Basanavičiaus g. rekonstrukcija. Nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, bendras modernių biuro patalpų naudingas plotas sostinėje išaugo iki 519 000 m². Tuo metu Kaune telekomunikacijų bei nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Mikrovisatos valda“ įgyvendino 3 600 m2 ploto verslo centro statybas Savanorių prospekte. Bendras biurų plotas Kaune per pirmąjį šių metų ketvirtį išaugo iki 91 300 m².
Laisvų biuro patalpų šuolis Kaune
Atidaryti nauji verslo centrai augino biuro patalpų pasirinkimą, todėl pirmą kartą po ilgesnės pertraukos fiksuojamas laisvų patalpų lygio augimas pagrindiniuose šalies didmiesčiuose. Iki šiol mažiausias laisvų biuro patalpų rodiklis buvo fiksuojamas Kaune, tačiau per pirmąjį 2015 metų ketvirtį jis išaugo nuo 1,3% iki 5,7%. Laisvų patalpų šuolis fiksuotas dėl naujai pastatyto biurų pastato, kuriam šiuo metu vis dar aktyviai ieškoma nuomininkų. „Skirtingai nuo sostinės, didesnio ploto modernių biuro patalpų likvidumas Kaune yra gerokai mažesnis. Vietinių įmonių plėtra nėra pakankama, kad būtų galima tikėtis spartaus naujų verslo centrų užpildymo net ir esant gan nedideliam laisvų patalpų kiekiui rinkoje. Papildomo stimulo rinkai galėtų suteikti tarptautinės kompanijos, kurios jau dirba ar galbūt planuoja ateiti į šį miestą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Naujai atidaryti trys verslo centrai Vilniuje taip pat didino laisvų patalpų kiekį rinkoje. Per pirmąjį šių metų ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis ūgtelėjo nuo 3,9% iki 4,9% ir laisvų patalpų kiekis ketvirčio pabaigoje sudarė 25 500 m². Anot S. Vagonio, atsižvelgiant į pastarųjų septynerių metų statistiką, toks laisvų patalpų kiekis ir jo ūgtelėjimas nėra tiek ženklus, kad būtų galima kalbėti apie pasiūlos perviršį, kuris galėtų daryti įtaką kainų lygiui. Iš esmės bendrą laisvų patalpų kiekį augino žemesnės klasės (B klasės) projektai, kuriuose laisvų patalpų kiekis sudaro 6,9%, kai tuo metu aukščiausios klasės (A klasės) verslo centruose laisvų patalpų lygis siekia tik 1,0%. Tikėtina, kad esant tokiam žemam laisvų patalpų lygiui A klasės verslo centruose, laisvų patalpų lygio augimas bus fiksuojamas 2015 metų pabaigoje ir 2016 metų pradžioje, atidarius šiuo metu baigiamus statyti verslo centrus. Tačiau šis augimas neturėtų būti žymus, kadangi išankstinis susidomėjimas tokiomis patalpomis išlieka didelis ir patalpų nuomos sutartys yra aktyviai pasirašinėjamos dar statybos metu.
Auganti komercinio turto vertė vejasi 2007 metų rodiklius – didžiausią rinkos pakilimo laikotarpį
Kad naujų ir esamų verslo centrų savininkai nejaučia laisvų patalpų spaudimo, iliustruoja ir stabilios biuro nuomos kainos. Per pirmąjį šių metų ketvirtį Kaune ir Klaipėdoje modernių biuro patalpų nuomos kainos išliko stabilios, o Vilniuje buvo fiksuojamas nežymus vidutinis 1% nuomos kainų augimas A klasės verslo centruose. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekia 13,0-15,6 Eur/m2, B klasės – 8,0-11,6 Eur/m2. Tuo metu Kaune A klasės biurų nuomos kainos yra 9,5-13,0 Eur/m2, o Klaipėdoje apie 8,7-11,6 Eur/m2. B klasės biurų nuomos kainos Kaune svyruoja 5,2-7,8 Eur/m2, o Klaipėdoje – 5,2-7,2 Eur/m2.
Nuosekliai augančios biurų nuomos kainos ir žemėjantys pelningumo rodikliai palaipsniui didina komercinio turto vertę Vilniaus mieste. Aukščiausios klasės biuro patalpų nuomos kainos per metus Vilniuje ūgtelėjo beveik 5%, o tokių patalpų investicinis pelningumas per tą patį laikotarpį vidutiniškai sumažėjo 0,2 procentinio punkto – nuo 7,6% iki 7,4%. Tokiu būdu investicijų vertės indeksas Vilniuje (capital value index) per paskutinius 12 mėnesių paaugo beveik 8%, pastarąjį kartą tokia komercinio turto vertė buvo fiksuojama 2006 metų antrojoje pusėje ir 2009 metų pradžioje. O tai rodo, kad šiuo metu esama turto vertė nusileidžia tik kainų lygiui fiksuotam didžiausio rinkos pakilimo laikotarpiu (t. y. 2007–2008 metais buvusiam kainų lygiui).
Šių metų pradžioje buvo užfiksuoti pora stambių komercinio turto investicinių sandorių, kur abiejuose turto pardavėjas buvo „Northern Horizon Capital“ valdomi investiciniai fondai. Šveicarijoje centrinę būstinę turinti tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“ Vilniuje įsigijo verslo centrą „Vertas“ bei du prekybos centrus Kaune ir Klaipėdoje („Molas“ ir „BIG“). O Vilniuje esantį prekybos centrą „Europa“ įsigijo tos pačios įmonės „Northern Horizon Capital“ valdomas fondas „Baltic Opportunity Fund“. Šių sandorių metu Lietuvoje buvo įsigytas turtas, kurio bendras plotas siekia 75 000 m2, o vertė sudaro apie 100 mln. eurų. „Atsižvelgiant į tai, kad per visus itin aktyvius 2014 metus modernaus komercinio turto buvo įsigyta už 205 mln. eurų, tai šių metų rezultatai jau viršijo ankstesnes prognozes. Jeigu investuotojams rinkoje šiemet bus pasiūlyta patrauklių objektų, tai galutiniai šių metų rezultatai gali prilygti ir 2014 metų lygiui“, – teigia S. Vagonis.
Kontaktinis asmuo: Saulius Vagonis „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Tel. 8 5 210 97 17 Mob. 8 685 78 228
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…