Naujų verslo centrų statybos padalino Žvėryną į dvi dalis
Nors daugumai Žvėrynas labiau asocijuojasi su prestižiniu gyvenamuoju rajonu, tačiau pastaruosius 15 metų čia steigiasi vis daugiau įmonių biurų, aktyviai statomi nauji verslo centrai, kurie Žvėryną padalino tarsi į dvi dalis: naująjį ir senąjį. „Mažaaukšte statyba, želdinių gausa ir nedidelėmis gatvėmis pasižyminti teritorija tarp T. Narbuto gatvės ir Neries upės liko senuoju, tikruoju Žvėrynu. Tuo metu visai kitoks, kiek triukšmingesnis ir greitesnis gyvenimo tempas verda naujajame Žvėryne – šiaurinėje Žvėryno seniūnijos teritorijoje tarp T. Narbuto ir Ukmergės, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių, šalia prekybos centro „Panorama““, – teigia Darius Tumas, „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiai dienai senajame Žvėryne yra 7 500 m² modernaus biurų ploto. „Galbūt daugumai komercinės paskirties pastatų plėtra šioje miesto dalyje tiesiog nekrenta į akis, nes Žvėryne taikomi pakankamai griežti intensyvumo ir aukštingumo ribojimai. Tačiau pravažiavus pagrindinėmis rajono gatvėmis, matyti ne vienas kompaktiškas ir sėkmingai veikiantis komercinis pastatas, Žvėryną taip pat yra pamėgusios ir ambasados bei specializuoti prabangesni prekybos salonai. Puikiu tipinio Žvėryno verslo centro pavyzdžiu, galėčiau įvardinti šiuo metu statomą verslo centrą „L25A“ Liepyno g., šalia T. Narbuto g., kuris kitų metų gegužę papildys senojo Žvėryno modernių biurų plotą 1 700 m²“, – pasakoja D. Tumas.
Senojo Žvėryno patrauklumą NT plėtrai lemia tiek verslui patogi lokacija, tiek teigiamas rajono įvaizdis. „Konstitucijos ir Gedimino pr. pasiekiami vos pervažiavus tiltus per Nerį. Senamiestis, Naujamiestis, naujieji verslo rajonai pasiekiami per porą minučių, o tuo pačiu ir išvažiavimai į pagrindines eismo arterijas. Visuomeninis transportas, dviračių ir automobilių dalinimosi vietos – viskas šalia. Taip pat skirtingai nei centrinėje miesto dalyje, Žvėryne nėra apmokestintas automobilių stovėjimas“, – privalumus vardija D. Tumas. Be abejo, patrauklumą lemia ir aukštas Žvėryno rajono prestižas – vilniečiai šį miesto rajoną nuo seno laiko itin prestižiniu, šiuo požiūriu prestižu nusileidžia tik Senamiesčiui ir Centrui.
Tuo metu naujojoje Žvėryno dalyje jau pastatyta daug verslo centrų ir žadama statyti dar daugiau: čia per 2017 metus plėtotojai planuoja pateikti rinkai dar 34 900 m² naudingo ploto biuro patalpų. Tad modernia architektūra tankiai užstatyta teritorija tarsi savaime atskyla nuo senojo Žvėryno ir tampa savotišku Konstitucijos prospekto tęsiniu. Taip pat ši šiaurinė Žvėryno dalis vis dažniau lyginama su savarankišku naujuoju verslo rajonu (angl. CBD), tokiu kaip „Verslo trikampis“, esantis tarp J. Jasinskio ir A. Goštauto gatvių.
„Senasis Žvėrynas visada liks jaukia alternatyva naujajai rajono daliai. Senajame Žvėryne nuo seno daug žalumos, vyrauja mažaaukščiai namai, tad atitinkamai statomi ir nedidelės apimties biurai, organiškai įsiliejantys į rajono aplinką. Apskritai, senojoje rajono dalyje statybos vyksta pakankamai retai, todėl čia buvo ir bus labai ribotas verslo centrų skaičius. Įgyvendinus šiuo metu statomus verslo centrus bei įvertinus Žvėryno teritoriją, bent jau artimiausioje ateityje vargu ar matysime daugiau tokio pobūdžio projektų statybų“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ atstovas.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Žvėryne naujos statybos biurų patalpas siūloma nuomotis už 13-16 Eur/m².
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…