Naujų verslo centrų statybos padalino Žvėryną į dvi dalis

Nors daugumai Žvėrynas labiau asocijuojasi su prestižiniu gyvenamuoju rajonu, tačiau pastaruosius 15 metų čia steigiasi vis daugiau įmonių biurų, aktyviai statomi nauji verslo centrai, kurie Žvėryną padalino tarsi į dvi dalis: naująjį ir senąjį. „Mažaaukšte statyba, želdinių gausa ir nedidelėmis gatvėmis pasižyminti teritorija tarp T. Narbuto gatvės ir Neries upės liko senuoju, tikruoju Žvėrynu. Tuo metu visai kitoks, kiek triukšmingesnis ir greitesnis gyvenimo tempas verda naujajame Žvėryne – šiaurinėje Žvėryno seniūnijos teritorijoje tarp T. Narbuto ir Ukmergės, Saltoniškių ir Geležinio Vilko gatvių, šalia prekybos centro „Panorama““, – teigia Darius Tumas, „Ober-Haus“ Komercinio NT departamento vadovas.

Verslo namai „L25A“, Liepyno g. 25A

Verslo namai „L25A“, Liepyno g.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiai dienai senajame Žvėryne yra 7 500 m² modernaus biurų ploto. „Galbūt daugumai komercinės paskirties pastatų plėtra šioje miesto dalyje tiesiog nekrenta į akis, nes Žvėryne taikomi pakankamai griežti intensyvumo ir aukštingumo ribojimai. Tačiau pravažiavus pagrindinėmis rajono gatvėmis, matyti ne vienas kompaktiškas ir sėkmingai veikiantis komercinis pastatas, Žvėryną taip pat yra pamėgusios ir ambasados bei specializuoti prabangesni prekybos salonai. Puikiu tipinio Žvėryno verslo centro pavyzdžiu, galėčiau įvardinti šiuo metu statomą verslo centrą „L25A Liepyno g., šalia T. Narbuto g., kuris kitų metų gegužę papildys senojo Žvėryno modernių biurų plotą 1 700 m²“, – pasakoja D. Tumas.

Senojo Žvėryno patrauklumą NT plėtrai lemia tiek verslui patogi lokacija, tiek teigiamas rajono įvaizdis. „Konstitucijos ir Gedimino pr. pasiekiami vos pervažiavus tiltus per Nerį. Senamiestis, Naujamiestis, naujieji verslo rajonai pasiekiami per porą minučių, o tuo pačiu ir išvažiavimai į pagrindines eismo arterijas. Visuomeninis transportas, dviračių ir automobilių dalinimosi vietos – viskas šalia. Taip pat skirtingai nei centrinėje miesto dalyje, Žvėryne nėra apmokestintas automobilių stovėjimas“, – privalumus vardija D. Tumas. Be abejo, patrauklumą lemia ir aukštas Žvėryno rajono prestižas – vilniečiai šį miesto rajoną nuo seno laiko itin prestižiniu, šiuo požiūriu prestižu nusileidžia tik Senamiesčiui ir Centrui.

Tuo metu naujojoje Žvėryno dalyje jau pastatyta daug verslo centrų ir žadama statyti dar daugiau: čia per 2017 metus plėtotojai planuoja pateikti rinkai dar 34 900 m² naudingo ploto biuro patalpų. Tad modernia architektūra tankiai užstatyta teritorija tarsi savaime atskyla nuo senojo Žvėryno ir tampa savotišku Konstitucijos prospekto tęsiniu. Taip pat ši šiaurinė Žvėryno dalis vis dažniau lyginama su savarankišku naujuoju verslo rajonu (angl. CBD), tokiu kaip „Verslo trikampis“, esantis tarp J. Jasinskio ir A. Goštauto gatvių.

„Senasis Žvėrynas visada liks jaukia alternatyva naujajai rajono daliai. Senajame Žvėryne nuo seno daug žalumos, vyrauja mažaaukščiai namai, tad atitinkamai statomi ir nedidelės apimties biurai, organiškai įsiliejantys į rajono aplinką. Apskritai, senojoje rajono dalyje statybos vyksta pakankamai retai, todėl čia buvo ir bus labai ribotas verslo centrų skaičius. Įgyvendinus šiuo metu statomus verslo centrus bei įvertinus Žvėryno teritoriją, bent jau artimiausioje ateityje vargu ar matysime daugiau tokio pobūdžio projektų statybų“, – atkreipia dėmesį „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Žvėryne naujos statybos biurų patalpas siūloma nuomotis už 13-16 Eur/m².

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.