Nekilnojamojo turto rinka Kaune: užuot pirkę – nuomojasi

OH - SU kitos web (4)
2015 metų pradžioje Kauno mieste ir rajone nekilnojamojo turto (NT) rinkoje ryškių pasikeitimų neįvyko. Sandorių kiekis, lyginant su praeitų metų pirmu ketvirčiu, sumažėjo, tačiau ne taip stipriai, kaip buvo prognozuota dėl euro įvedimo. „Pirkėjai aktyvūs ir juos šiuo metu labiausiai domina ekonominės klasės būstas – mažos kvadratūros 45-65 m² butai ir 65-80 m² kotedžai“,- apie esamą NT paklausą Kauno mieste pasakoja Saulius Umbrasas, „Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas. Taip pat pastebimas susidomėjimas naujos statybos 150-200 m² namais su nedideliais 4-8 arų žemės sklypais. Šis pirkėjų segmentas nors ir įsigiję nedidelius sklypus, visgi stato didesnės kvadratūros namus kiemo erdvės sąskaita.

Kainos gyvenamojo sektoriaus rinkoje pora metų iš eilės išlieka stabilios, išskyrus senos statybos ekonominės klasės būstą. 2015 metų antro ketvirčio duomenimis, naujos statybos ekonominės klasės būstas su daline apdaila kainuoja nuo 650 Eur/m² iki 900 Eur/m², nors yra ir išskirtinėse vietose statomų nedidelio ploto būsto, kur kainos viršija 1 000 Eur/m². Tuo metu bene labiausiai augo senos statybos 45-65 m² (2 ir 3 kambarių) butų kainos – užfiksuotas apie 5% kainų augimas per pastaruosius kelis metus. Kauno miegamuosiuose rajonuose (Dainavoje, Kalniečiuose, Šilainiuose) šių butų kainos siekia nuo 570 Eur/m² iki 800 Eur/m². „Senos statybos butai pirkėjams patrauklūs ne tik dėl mažesnių kainų lyginant su naujos statybos butais, bet ir dėl jau esamos socialinės infrastruktūros, ko dažniausiai pasigendama užmiesčio rajonuose, kur ir statomi nauji keturbučiai-aštuonbučiai namai“,- teigia S. Umbrasas.

Lyginant butų nuomos kainas su praeitų metų tuo pačiu laikotarpiu užfiksuotas 5% augimas. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu dviejų kambarių buto nuomos kaina gyvenamuosiuose Kauno rajonuose svyruoja 145-350 Eur/mėn., o centrinėje miesto dalyje – 230-410 Eur/mėn. Kaip ir įprasta, tarp užsieniečių populiariausiais ir paklausiausiais lieka Senamiesčio bei Naujamiesčio rajonai, tarp šalies gyventojų – tipiniai miegamieji rajonai: Dainava, Šilainiai, Kalniečiai, Eiguliai. S. Umbrasas pastebi, kad ne visi butų savininkai buvo linkę kelti nuomos kainas. Atsižvelgdami į buto išlaikymo kaštus, butų savininkai dideles sąskaitas už šildymą (kai šildymo kaina nuo 2-3 Eur/m²) gaunantiems nuomininkams nuomos mokesčio nedidino. Butų nuomos kainų augimą nulėmė ne tik kainų apvalinimas į viršų po euro įvedimo, bet ir išties didelė nuomojamo būsto paklausa tiek tarp atvykėlių iš kitų miestų, tiek tarp užsieniečių.„Kaunas – akademinis miestas, tad tarp besinuomojančių didžioji dalis yra studentai iš Lietuvos ir iš užsienio“,- teigia S. Umbrasas ir atkreipia dėmesį, kad tarp studentų tampa vis populiariau gyventi nuomojamame bute, o ne studentų bendrabutyje. Taip pat sugriežtėjusios skolinimosi sąlygos mažina nuosavo būsto įperkamumą ir dalis jaunų žmonių, užuot įsigiję būstą, priversti rinktis nuomą.

shutterstock_107215556Kauno mieste ir rajone dar yra svetima ir nepopuliari gyvenamųjų namų nuomos rinka. Tačiau jau vis dažniau pasitaiko atvejų, kai klientai domisi ilgalaikiu (iki 3 metų) individualaus namo nuomos variantu. „Taip pat individualaus namo nuoma gan populiari tarp šeimų, kurios tuo pačiu metu statosi savo nuosavą namą, o kol vyksta statybų darbai gyvena nuomojamame name“,- pastebi „Ober-Haus“ ekspertas.

Nors šiai dienai Kaune būsto pirkėjų netrūksta, tačiau dalis potencialių pirkėjų laukia, kol naujo būsto sektoriuje bus iš ko rinktis ir užuot įsigiję nuosavą būstą – nuomojasi. Tad Kauno NT rinkoje jaučiamas naujos statybos butų miegamuosiuose rajonuose poreikis. Kadangi tokių projektų vienetai, pirkėjai gali rinktis vos iš kelių projektų ir tai tokių, kurie pradėti statyti dar 2006-2008 metais. „Ateityje vis didės būsto paklausa Kauno miesto dalyse, kur išvystyta socialinė, inžinerinė ir transporto infrastruktūra. Jausdami šį poreikį plėtotojai jau dabar vis dažniau kreipiasi į mus dėl konsultacijų ir artimiausiu metu Kauno mieste pradės statyti daugiau naujų daugiabučių“,- prognozuoja S. Umbrasas ir atkreipia dėmesį, kad naujų daugiabučių, esančių miesto dalyse, kur išvystyta socialinė infrastruktūra, kainos vidutiniškai 300 Eur/m² aukštesnės, lyginant su panašaus ploto butais dvibučiuose-keturbučiuose pastatuose priemiesčio rajonuose.

Saulius Umbrasas

„Ober-Haus“ Kauno biuro vadovas

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.