Nepaisant mažesnio komercinio NT sandorių skaičiaus, bendra sandorių vertė 6% didesnė nei pernai
Susidomėjimas įvairios paskirties komercinėmis patalpomis Lietuvoje neslopsta ir išlieka pakankamai aukštame lygyje. VĮ Registrų centro duomenimis, per pirmuosius šių metų devynis mėnesius Lietuvoje sudaryta 3% mažiau negyvenamosios paskirties objektų sandorių, palyginti su 2014 metų tuo pačiu laikotarpiu. Nors 2015 metais ir fiksuojamas nedidelis nuosmukis, tačiau bendras tokios paskirties objektų sandorių kiekis išlieka didelis ir „Ober-Haus“ duomenimis, yra vidutiniškai 44% didesnis, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2009-2013 metais. Todėl šių metų aktyvumas komercinių patalpų sektoriuje išlieka aukštame lygyje ir beveik nenusileidžia rodikliams, kurie buvo fiksuojami 2004-2007 metais. Be to, skaičiuojant įvykusių sandorių vertes, matyti, kad per devynis 2015 metų mėnesius Lietuvoje užregistruotų negyvenamosios paskirties objektų bendra sandorių vertė yra 6% didesnė, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2014 metais.
Panašios tendencijos fiksuojamos ir stambių komercinės paskirties objektų sektoriuje. Skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius egzistuojančių modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo/gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė viršija 1,5 mln. eurų, per pirmuosius tris šių metų ketvirčius iš viso Lietuvoje sudaryti 8 investiciniai sandoriai, jų bendra vertė sudarė beveik 183 mln. eurų arba 6% daugiau, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. „Ober-Haus“ duomenimis, iš viso šiais metais buvo įsigyta 10 objektų, kurių bendras plotas sudarė 146 300 m²: prekybinių patalpų – 122 500 m², administracinių – 18 300 m², gamybinių/sandėliavimo – 5 500 m².
Pagal įsigyto turto vertę šiais metais didžiausia investicijų dalis teko Šveicarijai (36%), kuomet tarptautinė investicijų kompanija „Partners Group“ Vilniuje įsigijo verslo centrą „Vertas“ bei du prekybos centrus Kaune ir Klaipėdoje („Molas“ ir „BIG“). Danijai atiteko 20%, Estijai – 16%, Nyderlandams – 13%, Lietuvai – 12% ir Švedijai – 3%. „Kadangi parduodamų objektų pasirinkimas rinkoje yra išties ribotas, investuotojus domina ne tik pilnai pastatyti ir išnuomoti objektai, tačiau ir turtas, kuriam dar reikalingos papildomos investicijos ar nuomininkų struktūros keitimas bei paieška. Todėl tikėtina, kad šiemet Lietuvoje nebus sudėtinga pasiekti tokias investicijų apimtis, kurios buvo užfiksuotos 2014 metais, kuomet į modernų komercinės paskirties turtą buvo investuota net 208 mln. eurų“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Investuotojai ir toliau rodo susidomėjimą biuro paskirties pastatais. Visgi potencialius pirkėjus išskirtinai domina tik sostinėje esantys projektai. Šių metų trečiąjį ketvirtį sostinėje duris atvėrė jau penktasis biurų pastatas šiais metais – „K29“. Šis projektas rinkai pasiūlė net apie 13 500 m² A klasės naudingo biurų ploto, kuriame įsikūrė tokios įmonės kaip „American International Group” (AIG), „Nasdaq“, „KPMG“, „Seesam“ ir kitos. „Ober-Haus“ duomenimis, per trečiąjį šių metų ketvirtį bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Vilniuje ūgtelėjo iki 539 800 m². Kaune ir Klaipėdoje naujų projektų atidarymo dar teks palaukti, tad pasiūla šiuose miestuose išliko nepakitusi: Kaune – 90 800 m², Klaipėdoje – 63 100 m².
Auganti biurų pasiūla lems kainų augimo tempo lėtėjimą
Vilniuje šiuo metu statomų ir planuojamų plėtoti biurų projektų gausa kelia įvairias diskusijas dėl sparčiai augančios pasiūlos bei jos poreikio artimiausioje ateityje. Teoriškai per ateinančius 15-18 mėnesių rinkai turėtų būti pasiūlyta dar apie 100 000 m² naudingo biurų ploto. „Ober-Haus“ specialistai skaičiuoja, kad 2012-2014 metų laikotarpiu Vilniuje kasmet buvo išnuomojama po 38 000-43 000 m² modernių biuro patalpų, o vien per šių metų devynis mėnesius modernių biurų paklausa sudarė jau virš 40 000 m². Tikėtina, kad per visus 2015 metus išnuomotų naujų biuro patalpų kiekis pasieks 50 000 m² ir tai bus didžiausias paklausos rodiklis nuo 2010 metų. „Akivaizdu, kad nauji projektai plėtojami esant objektyvioms priežastims ir pagrindinė iš jų yra tarptautinių įmonių paslaugų centrų poreikis šiuolaikinėms biuro patalpoms. Realų paklausos buvimą įrodo ir naujausias verslo centras „K29“, kuris duris atvėrė beveik pilnai išnuomotas“, – atkreipia dėmesį S. Vagonis.
Bendras laisvų patalpų lygis sostinėje taip pat nuteikia optimistiškoms nuotaikoms. „Ober-Haus“ analitikai fiksuoja, kad per trečiąjį šių metų ketvirtį laisvų biuro patalpų lygis Vilniuje sumažėjo nuo 4,4% iki 4,0%. Situacija Kauno modernių biurų sektoriuje irgi nuteikia pozityviai, laisvų biuro patalpų lygis sumažėjo iki 2,2%. Tuo tarpu Klaipėdos rinkoje iš esmės pokyčių nematyti. Laisvų biuro patalpų lygis šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje siekė 19,0% ir nepaisant nedidelių kasmetinių nuokrypių, išlieka ties 2010-2014 metais fiksuotu laisvų patalpų lygio vidurkiu.
Nepaisant skirtingos situacijos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, „Ober-Haus“ duomenimis, biuro patalpų kainų lygis visuose miestuose iš esmės išlieka stabilus arba fiksuojami nedideli kainų pokyčiai į aukštesnę pusę. „Biurų nuomos kainos šiuose miestuose per penkerius metus jau sugebėjo ženkliai ūgtelėti: Vilniuje modernių biurų nuoma per pastaruosius 5 metus brango 31%, Kaune – 48%, Klaipėdoje – 46%. Šis augimas iš dalies kompensavo pastarojo sunkmečio praradimus. Todėl mažai tikėtina, kad dabartinėje situacijoje matysime kokius nors didesnius kainų pokyčius. Auganti plėtotojų konkurencija, matyt, nebeleis kainoms sparčiau stiebtis aukštyn, o gera ekonominė situacija šalyje ir didelis tarptautinių kompanijų dėmesys Vilniui iš esmės garantuoja, kad esamas kainų lygis neturi prielaidų mažėti“, – prognozuoja S. Vagonis.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuomos kainos siekia 13,0-16,0 Eur/m², B klasės – 8,0-12,0 Eur/m². Tuo metu Kaune A klasės biurų nuomos kainos yra 9,7-13,0 Eur/m², o Klaipėdoje apie 8,5-12,5 Eur/m². B klasės biurų patalpos Kaune siūlomos už 5,8-8,0 Eur/m², o Klaipėdoje – 5,5-7,5 Eur/m².
Pilną apžvalgą rasite ČIA.
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos