Norintiems pirkti būstą pataria nelaukti

„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ieškantiems būsto patarė nelaukti rinkos pokyčių nelaukti ir prie euro nesiderinti. Tokią nuomonę NT specialistas išsakė naujienų portalui delfi.lt .

„Žmogui, kuris ieško sau būsto, reikėtų kreipti mažiau dėmesio į prognozuojamus kainų kilimus ar kritimus. Prognozės yra nepatikimas dalykas, jos gali ir neišsipildyti. Visą laiką rinkoje ir pasaulyje gali atsirasti veiksnių, kurie visas prognozes pavers niekais, pavyzdžiui, kaip kad krizė Ukrainoje, kuri nulėmė nestabilią ekonominę situaciją rytų Europoje. Jeigu šiuo metu žmogus ieško būsto, jam nereikėtų kažko laukti ar bandyti spėti, kas bus po pusmečio, reikia tiesiog imti ir pirkti poreikius atitinkantį būsto“, – įsitikinęs S. Vagonis.

Jo teigimu, žmonių baimė dėl besikeičiančios valiutos nulėmė ir dabartinį NT rinkos atsigavimą, tačiau pagrindiniu to veiksniu jis įvardija geresnį lietuvių pragyvenimo lygį.

„Stipriausi NT rinkos atsigavimo veiksniai atsiranda dėl pagerėjusios ekonominės situacijos Lietuvoje. Mes kelis metus turėjome sunkią krizę, tad šiuo metu atsigauname. Žmonės geriau jaučiasi savo darbo vietose, džiaugiasi didesniais atlyginimas, tad tiek reali situacija, tiek jų lūkesčiai prisideda prie rinkos atsigavimo. Žinoma, prie to prisideda ir bankai, kurie pakankamai nesunkiai skolina pinigus kriterijus atitinkantiems žmonėms už mažas palūkanas“, – kodėl šiuo metu jaučiamas NT rinkos pagyvėjimas, pasakojo S. Vagonis.

Pokyčius pastebėsime tik po kelių metų

Anot jo, verta atkreipti dėmesį ir į kaimyninių šalių pavyzdžius. Statistika parodė, kad nei Latvijoje, nei Estijoje kainos po euro įvedimo NT rinkoje nepakilo. Net atvirkščiai – buvo pastebėtas nedidelis rinkos sąstingis, susijęs ir su tuo, kad pirmieji žiemos mėnesiai rinkoje nėra labai aktyvūs. Estijoje kainos padidėjo tik antroje metų pusėje ir kitais metais, tačiau tai specialistas sieja su tuo, kad įsivedus eurą šalis tapo patraukli investicijoms, pagerėjo jos ekonominė situacija.

„Euras NT rinkai pradės daryti įtaką ne sausio pirmą dieną, o tada, kai jo įvedimo padariniai bus juntami Lietuvos ekonomikoje. Tam tikras kiekis žmonių gal ir tikisi, kad kainos ūgtelės, o kai kuriais atvejais gal net ir nukris, tačiau į eurą reikėtų žiūrėti ne kaip į techninį valiutos pasikeitimą, bet kaip į priemonę, kuri pakels šalies ekonomiką. Žinoma, tikėta, kad jei euru susijęs ekonomikos atsigavimas ar didesnis pagyvėjimas bus, automatiškai tai pajus ir NT rinka. Greito efekto euras tikrai neatneš, o koks jo poveikis rinkai bus po pusės metų ar metų, galima tik spėti“, – kaip keisis situacija Lietuvoje, pasakojo S. Vagonis.

 

Visą straipsnį rasite  http://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/euro-ivedimo-isvakares-ka-daryti-norintiems-imti-paskolas.d?id=65804736#ixzz3DToY5ds9

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.