Norintiems pirkti būstą pataria nelaukti
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ieškantiems būsto patarė nelaukti rinkos pokyčių nelaukti ir prie euro nesiderinti. Tokią nuomonę NT specialistas išsakė naujienų portalui delfi.lt .
„Žmogui, kuris ieško sau būsto, reikėtų kreipti mažiau dėmesio į prognozuojamus kainų kilimus ar kritimus. Prognozės yra nepatikimas dalykas, jos gali ir neišsipildyti. Visą laiką rinkoje ir pasaulyje gali atsirasti veiksnių, kurie visas prognozes pavers niekais, pavyzdžiui, kaip kad krizė Ukrainoje, kuri nulėmė nestabilią ekonominę situaciją rytų Europoje. Jeigu šiuo metu žmogus ieško būsto, jam nereikėtų kažko laukti ar bandyti spėti, kas bus po pusmečio, reikia tiesiog imti ir pirkti poreikius atitinkantį būsto“, – įsitikinęs S. Vagonis.
Jo teigimu, žmonių baimė dėl besikeičiančios valiutos nulėmė ir dabartinį NT rinkos atsigavimą, tačiau pagrindiniu to veiksniu jis įvardija geresnį lietuvių pragyvenimo lygį.
„Stipriausi NT rinkos atsigavimo veiksniai atsiranda dėl pagerėjusios ekonominės situacijos Lietuvoje. Mes kelis metus turėjome sunkią krizę, tad šiuo metu atsigauname. Žmonės geriau jaučiasi savo darbo vietose, džiaugiasi didesniais atlyginimas, tad tiek reali situacija, tiek jų lūkesčiai prisideda prie rinkos atsigavimo. Žinoma, prie to prisideda ir bankai, kurie pakankamai nesunkiai skolina pinigus kriterijus atitinkantiems žmonėms už mažas palūkanas“, – kodėl šiuo metu jaučiamas NT rinkos pagyvėjimas, pasakojo S. Vagonis.
Pokyčius pastebėsime tik po kelių metų
Anot jo, verta atkreipti dėmesį ir į kaimyninių šalių pavyzdžius. Statistika parodė, kad nei Latvijoje, nei Estijoje kainos po euro įvedimo NT rinkoje nepakilo. Net atvirkščiai – buvo pastebėtas nedidelis rinkos sąstingis, susijęs ir su tuo, kad pirmieji žiemos mėnesiai rinkoje nėra labai aktyvūs. Estijoje kainos padidėjo tik antroje metų pusėje ir kitais metais, tačiau tai specialistas sieja su tuo, kad įsivedus eurą šalis tapo patraukli investicijoms, pagerėjo jos ekonominė situacija.
„Euras NT rinkai pradės daryti įtaką ne sausio pirmą dieną, o tada, kai jo įvedimo padariniai bus juntami Lietuvos ekonomikoje. Tam tikras kiekis žmonių gal ir tikisi, kad kainos ūgtelės, o kai kuriais atvejais gal net ir nukris, tačiau į eurą reikėtų žiūrėti ne kaip į techninį valiutos pasikeitimą, bet kaip į priemonę, kuri pakels šalies ekonomiką. Žinoma, tikėta, kad jei euru susijęs ekonomikos atsigavimas ar didesnis pagyvėjimas bus, automatiškai tai pajus ir NT rinka. Greito efekto euras tikrai neatneš, o koks jo poveikis rinkai bus po pusės metų ar metų, galima tik spėti“, – kaip keisis situacija Lietuvoje, pasakojo S. Vagonis.
Visą straipsnį rasite http://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/euro-ivedimo-isvakares-ka-daryti-norintiems-imti-paskolas.d?id=65804736#ixzz3DToY5ds9
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas Saulius Vagonis ieškantiems būsto patarė nelaukti rinkos pokyčių nelaukti ir prie euro nesiderinti. Tokią nuomonę NT specialistas išsakė naujienų portalui delfi.lt .
„Žmogui, kuris ieško sau būsto, reikėtų kreipti mažiau dėmesio į prognozuojamus kainų kilimus ar kritimus. Prognozės yra nepatikimas dalykas, jos gali ir neišsipildyti. Visą laiką rinkoje ir pasaulyje gali atsirasti veiksnių, kurie visas prognozes pavers niekais, pavyzdžiui, kaip kad krizė Ukrainoje, kuri nulėmė nestabilią ekonominę situaciją rytų Europoje. Jeigu šiuo metu žmogus ieško būsto, jam nereikėtų kažko laukti ar bandyti spėti, kas bus po pusmečio, reikia tiesiog imti ir pirkti poreikius atitinkantį būsto“, – įsitikinęs S. Vagonis.
Jo teigimu, žmonių baimė dėl besikeičiančios valiutos nulėmė ir dabartinį NT rinkos atsigavimą, tačiau pagrindiniu to veiksniu jis įvardija geresnį lietuvių pragyvenimo lygį.
„Stipriausi NT rinkos atsigavimo veiksniai atsiranda dėl pagerėjusios ekonominės situacijos Lietuvoje. Mes kelis metus turėjome sunkią krizę, tad šiuo metu atsigauname. Žmonės geriau jaučiasi savo darbo vietose, džiaugiasi didesniais atlyginimas, tad tiek reali situacija, tiek jų lūkesčiai prisideda prie rinkos atsigavimo. Žinoma, prie to prisideda ir bankai, kurie pakankamai nesunkiai skolina pinigus kriterijus atitinkantiems žmonėms už mažas palūkanas“, – kodėl šiuo metu jaučiamas NT rinkos pagyvėjimas, pasakojo S. Vagonis.
Pokyčius pastebėsime tik po kelių metų
Anot jo, verta atkreipti dėmesį ir į kaimyninių šalių pavyzdžius. Statistika parodė, kad nei Latvijoje, nei Estijoje kainos po euro įvedimo NT rinkoje nepakilo. Net atvirkščiai – buvo pastebėtas nedidelis rinkos sąstingis, susijęs ir su tuo, kad pirmieji žiemos mėnesiai rinkoje nėra labai aktyvūs. Estijoje kainos padidėjo tik antroje metų pusėje ir kitais metais, tačiau tai specialistas sieja su tuo, kad įsivedus eurą šalis tapo patraukli investicijoms, pagerėjo jos ekonominė situacija.
„Euras NT rinkai pradės daryti įtaką ne sausio pirmą dieną, o tada, kai jo įvedimo padariniai bus juntami Lietuvos ekonomikoje. Tam tikras kiekis žmonių gal ir tikisi, kad kainos ūgtelės, o kai kuriais atvejais gal net ir nukris, tačiau į eurą reikėtų žiūrėti ne kaip į techninį valiutos pasikeitimą, bet kaip į priemonę, kuri pakels šalies ekonomiką. Žinoma, tikėta, kad jei euru susijęs ekonomikos atsigavimas ar didesnis pagyvėjimas bus, automatiškai tai pajus ir NT rinka. Greito efekto euras tikrai neatneš, o koks jo poveikis rinkai bus po pusės metų ar metų, galima tik spėti“, – kaip keisis situacija Lietuvoje, pasakojo S. Vagonis.
Visą straipsnį rasite http://www.delfi.lt/projektai/euras/naujienos/euro-ivedimo-isvakares-ka-daryti-norintiems-imti-paskolas.d?id=65804736#ixzz3DToY5ds9
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…