Nors sandorių skaičius mažėjo, butų kainos 2015 metais augo visuose miestuose
Nors 2015 metais Lietuvos būsto rinka kiek sulėtino savo apsukas, tačiau bendri paklausos rodikliai ne tiek ir daug atsiliko nuo itin aktyvių 2014 metų. Tai yra antri metai iš eilės, kuomet gyventojų pasitikėjimas būsto rinka buvo itin aukštame lygyje, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
VĮ Registrų centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje sudaryta beveik 9% mažiau butų ir 7% mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2014 metus. Šiame kontekste labai išsiskiria sostinė, kur sandorių skaičiaus nuosmukis buvo praktiškai nejuntamas. Palyginti su 2014 metais, Vilniuje butų sandorių skaičius per 2015 metus sumažėjo tik 1%, o namų sandorių kiekis ūgtelėjo net 16%. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose buvo fiksuojamos šiek tiek prastesnės tendencijos – Kaune butų sandorių skaičius sumenko 10%, Klaipėdoje – 7%, Šiauliuose – 8%, Panevėžyje – 6%. Skirtingai nei Vilniuje, likusiuose šalies didmiesčiuose 2015 metais namų sandorių skaičius taip pat mažėjo: Kaune ir Klaipėdoje – 3%, Šiauliuose – 10%, o Panevėžyje – net 24%.
Akivaizdu, kad šalies sostinė 2015 metais išlaikė lyderio pozicijas ir rinkos aktyvumas pastebimai skiriasi nuo kitų šalies didmiesčių. Tą puikiai iliustruoja santykinės butų ir namų sandorių apimtys tenkančios miestų gyventojams. 2015 metais Vilniuje 1 000-iui gyventojų teko 19,8 parduoto būsto (butų ir namų), Klaipėdoje – 19,1, Šiauliuose – 16,5, Kaune – 15,4, o Panevėžyje – 13,1. Tad kiti šalies didmiesčiai nuo Vilniaus miesto pagal rinkos aktyvumą 1 000-iui gyventojų atsilieka nuo 5% (Klaipėdoje) iki 50% (Panevėžyje).
2015-aisiais metais ir toliau buvo fiksuojamos sparčiai augančios investicijos į Lietuvos gyvenamųjų patalpų sektorių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2015 metus gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 423 mln. Eur (17% nuo visų atliktų statybos darbų) arba 38% daugiau nei per 2014 metus. Akivaizdu, kad didelė dalis šių darbų teko daugiabučių statyboms šalies sostinėje, kurioje fiksuojamos rekordinės pasiūlos apimtys per pastaruosius 7 metus.
2015 metais Vilniuje pastatyta 27% daugiau butų
„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metais Vilniuje buvo pastatyti 3 558 butai arba 27% daugiau nei 2014 metais. Sostinėje iš viso buvo įgyvendinti 44 skirtingi daugiabučių namų projektai. Palyginti su 2014 metais, matomas akivaizdus naujos statybos butų pasiūlos augimas centrinėje miesto dalyje ir prestižiniuose rajonuose: 2015 metais naujai pastatytų butų dalis miegamuosiuose rajonuose mažėjo nuo 75% iki 60%. Centrinėje miesto dalyje (Naujamiestyje, Senamiestyje ir Užupyje) naujos statybos butų dalis 2015 metais ūgtelėjo nuo 13% iki 17%, о prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje, Žvėryne ir Valakampiuose) augo nuo 12% iki 23%.
Naujų butų realizacijos rodikliai išties džiugina plėtotojus, todėl gausus naujų projektų skaičius Vilniuje jau nebestebina. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, vėl kaip ir prieš 7-8 metus stebimas naujų plėtotojų rinkoje atsiradimas, kuris signalizuoja, kad net ir nepatyrę rinkos dalyviai imasi sudėtingų plėtros ir turto realizacijos procesų. „Deja, bet ne visi plėtotojai gerai apskaičiuoja savo galimybes ir įgyvendinamų projektų potencialą, todėl net ir itin aktyvioje dabartinėje rinkoje galima išgirsti liūdnų istorijų apie nekokybiškai pastatytus ar taip ir nepabaigtus projektus bei nukentėjusius pirkėjus“, – pastebi S. Vagonis. Bet kokiu atveju, šiuo metu pirkėjas Vilniuje turi itin plačias pasirinkimo galimybes beveik visose Vilniaus miesto zonose bei gausų įvairią patirtį turinčių plėtotojų būrį. 2016 metais plėtotojai ir toliau vilios pirkėjus gausia butų pasiūla, kadangi Vilniuje per metus planuojama pastatyti tiek pat butų kaip ir 2015 metais (apie 3 600), bus baigti tokie projektai kaip „Užupio vartai“, „Domino namai“, „Naujoji Pilaitė“, „Naujoji Rivjera“, „Antakalnio parkas“, „Linkmenų ežerai“ ir kt.
2015-ieji metai nebuvo itin gausūs pasiūlos atžvilgiu kituose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2015 metus iš viso pastatyti 255 butai (9 daugiabučių projektai) arba 40% mažiau nei 2014 metais. Klaipėdoje plėtotojai taip pat išlieka atsargūs ir per 2015 metus įgyvendino 6 nedidelius daugiabučių projektus, kuriuose įrengtas 131 butas. Ir tai yra 27% mažiau nei jų buvo pastatyta 2014 metais. Didesnio pasiūlos šuolio šiuose didmiesčiuose nenumatoma ir 2016 metais, kadangi plėtotojai jau seniai pamiršo apie didesnių projektų plėtrą ir koncentruojasi į mažesnės apimties daugiabučius. „2006–2009 metų laikotarpiu Kaune ir Klaipėdoje kasmet buvo pastatoma nuo 600 iki 1 100 butų, todėl dabartinės apimtys atrodo ne itin gausios. Tačiau tam įtakos turi esama rinkos situacija ir plėtotojų nenoras prisiimti didesnės vertės projektų įgyvendinimo“,- teigia S. Vagonis.
Tuo metu Šiauliuose ir Panevėžyje situacija dar vangesnė ir šiuose miestuose projektus įgyvendina tik keli plėtotojai. 2015 metais Šiauliuose pastatytas vienas daugiabutis Miglovaros gatvėje (27 butai), o Panevėžyje po šešių metų pertraukos įgyvendinamas nedidelis penkių namų mažaaukštės statybos projektas Molainių gatvėje, 2015 metais čia pastatyti du namai, kuriuose įrengta 12 butų.
„Kaip ir prognozavome prieš metus, 2015 metus galima laikyti itin sėkmingais būsto rinkai, kadangi bendri būsto paklausos rodikliai iš esmės išsilaikė panašiame lygyje kaip ir 2014-aisiais metais. Gal kiek nuvilia vis dar per mažos daugiabučių namų statybų apimtys Kauno ir Klaipėdos miestuose, tačiau plėtotojai įsidrąsina ir šiuose didmiesčiuose ir stengiasi po truputį įgyvendinti vis įdomesnius projektus, pavyzdžiui, „YIT Kaustos“ vystomas gyvenamasis projektas „Piliamiestis“ Kauno centrinėje miesto dalyje, kur per penkerius metus planuojama pastatyti apie 400 butų. O prognozuojamos artimiausių metų ūkio augimo perspektyvos, žmonių perkamosios galios didėjimas bei žemos palūkanos gali ir toliau sėkmingai stimuliuoti bent jau didžiausių šalies miestų nekilnojamojo turto rinkas bei prisidėti prie sėkmingo naujai statomų ir planuojamų projektų įgyvendinimo“, – teigia S. Vagonis.
Visą apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228
Nors 2015 metais Lietuvos būsto rinka kiek sulėtino savo apsukas, tačiau bendri paklausos rodikliai ne tiek ir daug atsiliko nuo itin aktyvių 2014 metų. Tai yra antri metai iš eilės, kuomet gyventojų pasitikėjimas būsto rinka buvo itin aukštame lygyje, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
VĮ Registrų centro duomenimis, 2015 metais Lietuvoje sudaryta beveik 9% mažiau butų ir 7% mažiau namų pirkimo-pardavimo sandorių nei per 2014 metus. Šiame kontekste labai išsiskiria sostinė, kur sandorių skaičiaus nuosmukis buvo praktiškai nejuntamas. Palyginti su 2014 metais, Vilniuje butų sandorių skaičius per 2015 metus sumažėjo tik 1%, o namų sandorių kiekis ūgtelėjo net 16%. Tuo tarpu kituose šalies didmiesčiuose buvo fiksuojamos šiek tiek prastesnės tendencijos – Kaune butų sandorių skaičius sumenko 10%, Klaipėdoje – 7%, Šiauliuose – 8%, Panevėžyje – 6%. Skirtingai nei Vilniuje, likusiuose šalies didmiesčiuose 2015 metais namų sandorių skaičius taip pat mažėjo: Kaune ir Klaipėdoje – 3%, Šiauliuose – 10%, o Panevėžyje – net 24%.
Akivaizdu, kad šalies sostinė 2015 metais išlaikė lyderio pozicijas ir rinkos aktyvumas pastebimai skiriasi nuo kitų šalies didmiesčių. Tą puikiai iliustruoja santykinės butų ir namų sandorių apimtys tenkančios miestų gyventojams. 2015 metais Vilniuje 1 000-iui gyventojų teko 19,8 parduoto būsto (butų ir namų), Klaipėdoje – 19,1, Šiauliuose – 16,5, Kaune – 15,4, o Panevėžyje – 13,1. Tad kiti šalies didmiesčiai nuo Vilniaus miesto pagal rinkos aktyvumą 1 000-iui gyventojų atsilieka nuo 5% (Klaipėdoje) iki 50% (Panevėžyje).
2015-aisiais metais ir toliau buvo fiksuojamos sparčiai augančios investicijos į Lietuvos gyvenamųjų patalpų sektorių. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2015 metus gyvenamųjų pastatų statybos darbų atlikta už 423 mln. Eur (17% nuo visų atliktų statybos darbų) arba 38% daugiau nei per 2014 metus. Akivaizdu, kad didelė dalis šių darbų teko daugiabučių statyboms šalies sostinėje, kurioje fiksuojamos rekordinės pasiūlos apimtys per pastaruosius 7 metus.
2015 metais Vilniuje pastatyta 27% daugiau butų
„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metais Vilniuje buvo pastatyti 3 558 butai arba 27% daugiau nei 2014 metais. Sostinėje iš viso buvo įgyvendinti 44 skirtingi daugiabučių namų projektai. Palyginti su 2014 metais, matomas akivaizdus naujos statybos butų pasiūlos augimas centrinėje miesto dalyje ir prestižiniuose rajonuose: 2015 metais naujai pastatytų butų dalis miegamuosiuose rajonuose mažėjo nuo 75% iki 60%. Centrinėje miesto dalyje (Naujamiestyje, Senamiestyje ir Užupyje) naujos statybos butų dalis 2015 metais ūgtelėjo nuo 13% iki 17%, о prestižiniuose rajonuose (Antakalnyje, Žvėryne ir Valakampiuose) augo nuo 12% iki 23%.
Naujų butų realizacijos rodikliai išties džiugina plėtotojus, todėl gausus naujų projektų skaičius Vilniuje jau nebestebina. Pasak Sauliaus Vagonio, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovo, vėl kaip ir prieš 7-8 metus stebimas naujų plėtotojų rinkoje atsiradimas, kuris signalizuoja, kad net ir nepatyrę rinkos dalyviai imasi sudėtingų plėtros ir turto realizacijos procesų. „Deja, bet ne visi plėtotojai gerai apskaičiuoja savo galimybes ir įgyvendinamų projektų potencialą, todėl net ir itin aktyvioje dabartinėje rinkoje galima išgirsti liūdnų istorijų apie nekokybiškai pastatytus ar taip ir nepabaigtus projektus bei nukentėjusius pirkėjus“, – pastebi S. Vagonis. Bet kokiu atveju, šiuo metu pirkėjas Vilniuje turi itin plačias pasirinkimo galimybes beveik visose Vilniaus miesto zonose bei gausų įvairią patirtį turinčių plėtotojų būrį. 2016 metais plėtotojai ir toliau vilios pirkėjus gausia butų pasiūla, kadangi Vilniuje per metus planuojama pastatyti tiek pat butų kaip ir 2015 metais (apie 3 600), bus baigti tokie projektai kaip „Užupio vartai“, „Domino namai“, „Naujoji Pilaitė“, „Naujoji Rivjera“, „Antakalnio parkas“, „Linkmenų ežerai“ ir kt.
2015-ieji metai nebuvo itin gausūs pasiūlos atžvilgiu kituose šalies didmiesčiuose. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune per 2015 metus iš viso pastatyti 255 butai (9 daugiabučių projektai) arba 40% mažiau nei 2014 metais. Klaipėdoje plėtotojai taip pat išlieka atsargūs ir per 2015 metus įgyvendino 6 nedidelius daugiabučių projektus, kuriuose įrengtas 131 butas. Ir tai yra 27% mažiau nei jų buvo pastatyta 2014 metais. Didesnio pasiūlos šuolio šiuose didmiesčiuose nenumatoma ir 2016 metais, kadangi plėtotojai jau seniai pamiršo apie didesnių projektų plėtrą ir koncentruojasi į mažesnės apimties daugiabučius. „2006–2009 metų laikotarpiu Kaune ir Klaipėdoje kasmet buvo pastatoma nuo 600 iki 1 100 butų, todėl dabartinės apimtys atrodo ne itin gausios. Tačiau tam įtakos turi esama rinkos situacija ir plėtotojų nenoras prisiimti didesnės vertės projektų įgyvendinimo“,- teigia S. Vagonis.
Tuo metu Šiauliuose ir Panevėžyje situacija dar vangesnė ir šiuose miestuose projektus įgyvendina tik keli plėtotojai. 2015 metais Šiauliuose pastatytas vienas daugiabutis Miglovaros gatvėje (27 butai), o Panevėžyje po šešių metų pertraukos įgyvendinamas nedidelis penkių namų mažaaukštės statybos projektas Molainių gatvėje, 2015 metais čia pastatyti du namai, kuriuose įrengta 12 butų.
„Kaip ir prognozavome prieš metus, 2015 metus galima laikyti itin sėkmingais būsto rinkai, kadangi bendri būsto paklausos rodikliai iš esmės išsilaikė panašiame lygyje kaip ir 2014-aisiais metais. Gal kiek nuvilia vis dar per mažos daugiabučių namų statybų apimtys Kauno ir Klaipėdos miestuose, tačiau plėtotojai įsidrąsina ir šiuose didmiesčiuose ir stengiasi po truputį įgyvendinti vis įdomesnius projektus, pavyzdžiui, „YIT Kaustos“ vystomas gyvenamasis projektas „Piliamiestis“ Kauno centrinėje miesto dalyje, kur per penkerius metus planuojama pastatyti apie 400 butų. O prognozuojamos artimiausių metų ūkio augimo perspektyvos, žmonių perkamosios galios didėjimas bei žemos palūkanos gali ir toliau sėkmingai stimuliuoti bent jau didžiausių šalies miestų nekilnojamojo turto rinkas bei prisidėti prie sėkmingo naujai statomų ir planuojamų projektų įgyvendinimo“, – teigia S. Vagonis.
Visą apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228
Naujienos

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…