“Ober-Haus” spaudos konferencija: “Baltijos šalių NT rinka: 2010-tųjų faktai, 2011-tųjų perspektyvos”

Kovo 2 dieną nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ surengtoje spaudos konferencijoje „Baltijos šalių NT rinka: 2010-tųjų faktai, 2011-tųjų perspek- tyvos“ buvo išsamiai pristatytos Baltijos šalių NT rinkų tendencijos ir galimi tolimesnės raidos scenarijai. „Ober-Haus“ rinkotyros specialistų parengtoje prezentacijoje akcentuojama, kad:

SP_konferencija2011-03

  • 2003-2009 metais investicijų į gyvenamąjį NT Lietuvoje dominantės buvo Šiaurės Airija, Didžioji Britanija, Norvegija, Suomija, Švedija bei Izraelis. 2009-2010 investicijų geografija keičia kryptį link Rusijos ir Baltarusijos;
  • Pagal komercinio NT investicinių sandorių apimtis Lietuvoje nuo 2001 metų iki dabar daugiausiai ploto įsigijo Norvegijos investuotojai – 23 % , toliau rikiuojasi Vokietija (20%), Danija (16%), Lietuva (14%), Didžioji Britanija (10%);
  • 2010 m. Baltijos šalių sostinėse investicinių sandorių pelningumas siekė 7-11 % . 2010-2011 m. daugiausiai investicinių sandorių, viršijančių 1,5 mln. Eurų, komercinio NT segmente tarp trijų Baltijos valstybių buvo pasirašyta Estijoje – 8. Lietuvoje buvo sudaryti 2 investiciniai sandoriai, Latvijoje – 4. Estijoje bendras įsigytas plotas sudarė 55 600 kv. m, Lietuvoje – 34 300 kv. m , o Latvijoje – 7900 kv. m ;
  • 2010 m. Vilniuje ir Rygoje naujų biurų buvo pastatyta po 20 000 kv. m , tuo tarpu Taline minėtu laikotarpiu nebuvo įgyvendintas nei vienas naujų biurų projektas;
  • Ober-Haus Real Estate Advisors statistiniai duomenys rodo, kad 2010 m. pabaigoje Vilniuje A klasės biurų nuoma buvo pati brangiausia tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir siekė 35-48 litus už kvadratinį metrą, Taline – 27-42 lt/kv. m , Rygoje – 24-42 lt/ kv.m . B klasės biurų nuomos segmente aukštų kainų lyderiu taip pat išliko Vilnius: Lietuvos sostinėje už B klasės biuro kvadratinį metrą mokama nuo 22 iki 32 litų per mėnesį, Rygoje – 17-28 lt, Taline – 12-22 lt ;
  • Komercinio NT rinkų perspektyvos :
  • visų šalių ekonominė situacija stabilizavosi, pradedami fiksuoti pirmieji augimo ženklai. Latvijoje ir Lietuvoje nebespekuliuojama valiutų devalvacijos temomis, o Estija jau įsivedė eurą;
  • stabilizavosi komercinio NT kainos bei stebimi jų augimo požymiai. Daugeliu atveju pasiekusios istorines žemumas, dabartinės kainos turi perspektyvą kilti;
  • gerėja komercinio NT turto užimtumo rodikliai bei rinkoje ryškėja segmentacija: sėkmingai veikiančių objektų užimtumas auga, o nepatrauklaus turto – ne. Tampa lengviau atskirti pasiteisinusius projektus nuo neracionalių ar pervertintų;
  • bankų finansavimas. Iki šiol didžiausią dėmesį skyrę gyvenamosios paskirties NT finansavimui, bankai vis palankiau pradeda žiūrėti ir į komercinio NT turto kreditavimą;
  • Subalansuota pasiūla. Nauji projektai ruošiami kruopščiau, statybos pradedamos jau suradus nuomininkus. Išvada: sunkiai tikėtina, kad būsimi projektai vėl galėtų išbalansuoti rinką.
  • 2010 m. Baltijos šalyse fiksuojami teigiami butų kainų pokyčiai: Vilniuje metinis augimas siekia simbolinį 0,1 proc., Rygoje – 5,1 proc., Taline stebimas didžiausias butų kainų kilimas – 7,9 proc.;
  • 2011 m. sausio mėnesį kvadratinis metras gyvenamojo būsto Vilniuje kainavo 1200 eurų (4100 litų), o Rygoje ir Taline – apie 900 eurų ( 3100 litų);
  • 2010 m. pagal butų sandorių skaičių tenkantį 1000 gyventojų daugiausiai jų per mėnesį buvo sudaroma Taline, toliau rikiuojasi Vilnius ir mažiausiai tokių sandorių buvo sudaryta Rygoje. Lyginant su 2009 m. duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse sandorių buvo sudaryta daugiau: Vilniuje 27 proc. daugiau nei 2009 m., Taline – 22 proc., Rygoje – 3 proc.;
  • 2010 m. pabaigoje daugiausiai neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygos gyvenamųjų patalpų rinkoje – apie 1950, t.y. 1000 rygiečių teko 2,8 neparduotų butų, Vilniuje – 1350 (2,4), Taline – 500 (1,2);
  • Šiuo metu Vilniuje statoma apie 12 naujų būsto projektų (675 butai), artimiausiu metu planuojama pradėti (atnaujinti) dar apie 4-5 projektus. Prognozuojama, kad sparčiausiai naujų projektų plėtra turėtų vykti Rygoje, kur rinka turėtų pasipildyti apie 1700 naujų butų, Talino gyvenamojo NT rinka prasiplės panašiu butų skaičiumi kaip ir Vilniaus;
  • „Ober-Haus“ specialistai prognozuoja, kad 2011 metais būsto kainos turėtų kilti apie 5 – 7 proc.

Visą “Ober-Haus” Real Estate Advisors parengtą prezentaciją “Baltijos šalių NT rinka: 2010-tųjų faktai, 2011-tųjų perspektyvos” rasite čia.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.