“Ober-Haus” spaudos konferencija: “Baltijos šalių NT rinka: 2010-tųjų faktai, 2011-tųjų perspektyvos”
Kovo 2 dieną nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ surengtoje spaudos konferencijoje „Baltijos šalių NT rinka: 2010-tųjų faktai, 2011-tųjų perspek- tyvos“ buvo išsamiai pristatytos Baltijos šalių NT rinkų tendencijos ir galimi tolimesnės raidos scenarijai. „Ober-Haus“ rinkotyros specialistų parengtoje prezentacijoje akcentuojama, kad:
- 2003-2009 metais investicijų į gyvenamąjį NT Lietuvoje dominantės buvo Šiaurės Airija, Didžioji Britanija, Norvegija, Suomija, Švedija bei Izraelis. 2009-2010 investicijų geografija keičia kryptį link Rusijos ir Baltarusijos;
- Pagal komercinio NT investicinių sandorių apimtis Lietuvoje nuo 2001 metų iki dabar daugiausiai ploto įsigijo Norvegijos investuotojai – 23 % , toliau rikiuojasi Vokietija (20%), Danija (16%), Lietuva (14%), Didžioji Britanija (10%);
- 2010 m. Baltijos šalių sostinėse investicinių sandorių pelningumas siekė 7-11 % . 2010-2011 m. daugiausiai investicinių sandorių, viršijančių 1,5 mln. Eurų, komercinio NT segmente tarp trijų Baltijos valstybių buvo pasirašyta Estijoje – 8. Lietuvoje buvo sudaryti 2 investiciniai sandoriai, Latvijoje – 4. Estijoje bendras įsigytas plotas sudarė 55 600 kv. m, Lietuvoje – 34 300 kv. m , o Latvijoje – 7900 kv. m ;
- 2010 m. Vilniuje ir Rygoje naujų biurų buvo pastatyta po 20 000 kv. m , tuo tarpu Taline minėtu laikotarpiu nebuvo įgyvendintas nei vienas naujų biurų projektas;
- Ober-Haus Real Estate Advisors statistiniai duomenys rodo, kad 2010 m. pabaigoje Vilniuje A klasės biurų nuoma buvo pati brangiausia tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir siekė 35-48 litus už kvadratinį metrą, Taline – 27-42 lt/kv. m , Rygoje – 24-42 lt/ kv.m . B klasės biurų nuomos segmente aukštų kainų lyderiu taip pat išliko Vilnius: Lietuvos sostinėje už B klasės biuro kvadratinį metrą mokama nuo 22 iki 32 litų per mėnesį, Rygoje – 17-28 lt, Taline – 12-22 lt ;
- Komercinio NT rinkų perspektyvos :
- visų šalių ekonominė situacija stabilizavosi, pradedami fiksuoti pirmieji augimo ženklai. Latvijoje ir Lietuvoje nebespekuliuojama valiutų devalvacijos temomis, o Estija jau įsivedė eurą;
- stabilizavosi komercinio NT kainos bei stebimi jų augimo požymiai. Daugeliu atveju pasiekusios istorines žemumas, dabartinės kainos turi perspektyvą kilti;
- gerėja komercinio NT turto užimtumo rodikliai bei rinkoje ryškėja segmentacija: sėkmingai veikiančių objektų užimtumas auga, o nepatrauklaus turto – ne. Tampa lengviau atskirti pasiteisinusius projektus nuo neracionalių ar pervertintų;
- bankų finansavimas. Iki šiol didžiausią dėmesį skyrę gyvenamosios paskirties NT finansavimui, bankai vis palankiau pradeda žiūrėti ir į komercinio NT turto kreditavimą;
- Subalansuota pasiūla. Nauji projektai ruošiami kruopščiau, statybos pradedamos jau suradus nuomininkus. Išvada: sunkiai tikėtina, kad būsimi projektai vėl galėtų išbalansuoti rinką.
- 2010 m. Baltijos šalyse fiksuojami teigiami butų kainų pokyčiai: Vilniuje metinis augimas siekia simbolinį 0,1 proc., Rygoje – 5,1 proc., Taline stebimas didžiausias butų kainų kilimas – 7,9 proc.;
- 2011 m. sausio mėnesį kvadratinis metras gyvenamojo būsto Vilniuje kainavo 1200 eurų (4100 litų), o Rygoje ir Taline – apie 900 eurų ( 3100 litų);
- 2010 m. pagal butų sandorių skaičių tenkantį 1000 gyventojų daugiausiai jų per mėnesį buvo sudaroma Taline, toliau rikiuojasi Vilnius ir mažiausiai tokių sandorių buvo sudaryta Rygoje. Lyginant su 2009 m. duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse sandorių buvo sudaryta daugiau: Vilniuje 27 proc. daugiau nei 2009 m., Taline – 22 proc., Rygoje – 3 proc.;
- 2010 m. pabaigoje daugiausiai neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygos gyvenamųjų patalpų rinkoje – apie 1950, t.y. 1000 rygiečių teko 2,8 neparduotų butų, Vilniuje – 1350 (2,4), Taline – 500 (1,2);
- Šiuo metu Vilniuje statoma apie 12 naujų būsto projektų (675 butai), artimiausiu metu planuojama pradėti (atnaujinti) dar apie 4-5 projektus. Prognozuojama, kad sparčiausiai naujų projektų plėtra turėtų vykti Rygoje, kur rinka turėtų pasipildyti apie 1700 naujų butų, Talino gyvenamojo NT rinka prasiplės panašiu butų skaičiumi kaip ir Vilniaus;
- „Ober-Haus“ specialistai prognozuoja, kad 2011 metais būsto kainos turėtų kilti apie 5 – 7 proc.
Visą “Ober-Haus” Real Estate Advisors parengtą prezentaciją “Baltijos šalių NT rinka: 2010-tųjų faktai, 2011-tųjų perspektyvos” rasite čia.
Kovo 2 dieną nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ surengtoje spaudos konferencijoje „Baltijos šalių NT rinka: 2010-tųjų faktai, 2011-tųjų perspek- tyvos“ buvo išsamiai pristatytos Baltijos šalių NT rinkų tendencijos ir galimi tolimesnės raidos scenarijai. „Ober-Haus“ rinkotyros specialistų parengtoje prezentacijoje akcentuojama, kad:
- 2003-2009 metais investicijų į gyvenamąjį NT Lietuvoje dominantės buvo Šiaurės Airija, Didžioji Britanija, Norvegija, Suomija, Švedija bei Izraelis. 2009-2010 investicijų geografija keičia kryptį link Rusijos ir Baltarusijos;
- Pagal komercinio NT investicinių sandorių apimtis Lietuvoje nuo 2001 metų iki dabar daugiausiai ploto įsigijo Norvegijos investuotojai – 23 % , toliau rikiuojasi Vokietija (20%), Danija (16%), Lietuva (14%), Didžioji Britanija (10%);
- 2010 m. Baltijos šalių sostinėse investicinių sandorių pelningumas siekė 7-11 % . 2010-2011 m. daugiausiai investicinių sandorių, viršijančių 1,5 mln. Eurų, komercinio NT segmente tarp trijų Baltijos valstybių buvo pasirašyta Estijoje – 8. Lietuvoje buvo sudaryti 2 investiciniai sandoriai, Latvijoje – 4. Estijoje bendras įsigytas plotas sudarė 55 600 kv. m, Lietuvoje – 34 300 kv. m , o Latvijoje – 7900 kv. m ;
- 2010 m. Vilniuje ir Rygoje naujų biurų buvo pastatyta po 20 000 kv. m , tuo tarpu Taline minėtu laikotarpiu nebuvo įgyvendintas nei vienas naujų biurų projektas;
- Ober-Haus Real Estate Advisors statistiniai duomenys rodo, kad 2010 m. pabaigoje Vilniuje A klasės biurų nuoma buvo pati brangiausia tarp trijų Baltijos šalių sostinių ir siekė 35-48 litus už kvadratinį metrą, Taline – 27-42 lt/kv. m , Rygoje – 24-42 lt/ kv.m . B klasės biurų nuomos segmente aukštų kainų lyderiu taip pat išliko Vilnius: Lietuvos sostinėje už B klasės biuro kvadratinį metrą mokama nuo 22 iki 32 litų per mėnesį, Rygoje – 17-28 lt, Taline – 12-22 lt ;
- Komercinio NT rinkų perspektyvos :
- visų šalių ekonominė situacija stabilizavosi, pradedami fiksuoti pirmieji augimo ženklai. Latvijoje ir Lietuvoje nebespekuliuojama valiutų devalvacijos temomis, o Estija jau įsivedė eurą;
- stabilizavosi komercinio NT kainos bei stebimi jų augimo požymiai. Daugeliu atveju pasiekusios istorines žemumas, dabartinės kainos turi perspektyvą kilti;
- gerėja komercinio NT turto užimtumo rodikliai bei rinkoje ryškėja segmentacija: sėkmingai veikiančių objektų užimtumas auga, o nepatrauklaus turto – ne. Tampa lengviau atskirti pasiteisinusius projektus nuo neracionalių ar pervertintų;
- bankų finansavimas. Iki šiol didžiausią dėmesį skyrę gyvenamosios paskirties NT finansavimui, bankai vis palankiau pradeda žiūrėti ir į komercinio NT turto kreditavimą;
- Subalansuota pasiūla. Nauji projektai ruošiami kruopščiau, statybos pradedamos jau suradus nuomininkus. Išvada: sunkiai tikėtina, kad būsimi projektai vėl galėtų išbalansuoti rinką.
- 2010 m. Baltijos šalyse fiksuojami teigiami butų kainų pokyčiai: Vilniuje metinis augimas siekia simbolinį 0,1 proc., Rygoje – 5,1 proc., Taline stebimas didžiausias butų kainų kilimas – 7,9 proc.;
- 2011 m. sausio mėnesį kvadratinis metras gyvenamojo būsto Vilniuje kainavo 1200 eurų (4100 litų), o Rygoje ir Taline – apie 900 eurų ( 3100 litų);
- 2010 m. pagal butų sandorių skaičių tenkantį 1000 gyventojų daugiausiai jų per mėnesį buvo sudaroma Taline, toliau rikiuojasi Vilnius ir mažiausiai tokių sandorių buvo sudaryta Rygoje. Lyginant su 2009 m. duomenimis, visose trijose Baltijos šalyse sandorių buvo sudaryta daugiau: Vilniuje 27 proc. daugiau nei 2009 m., Taline – 22 proc., Rygoje – 3 proc.;
- 2010 m. pabaigoje daugiausiai neparduotų naujos statybos butų fiksuojama Rygos gyvenamųjų patalpų rinkoje – apie 1950, t.y. 1000 rygiečių teko 2,8 neparduotų butų, Vilniuje – 1350 (2,4), Taline – 500 (1,2);
- Šiuo metu Vilniuje statoma apie 12 naujų būsto projektų (675 butai), artimiausiu metu planuojama pradėti (atnaujinti) dar apie 4-5 projektus. Prognozuojama, kad sparčiausiai naujų projektų plėtra turėtų vykti Rygoje, kur rinka turėtų pasipildyti apie 1700 naujų butų, Talino gyvenamojo NT rinka prasiplės panašiu butų skaičiumi kaip ir Vilniaus;
- „Ober-Haus“ specialistai prognozuoja, kad 2011 metais būsto kainos turėtų kilti apie 5 – 7 proc.
Visą “Ober-Haus” Real Estate Advisors parengtą prezentaciją “Baltijos šalių NT rinka: 2010-tųjų faktai, 2011-tųjų perspektyvos” rasite čia.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos