Paskolų palūkanų augimas – pagrindinis veiksnys stabilizuojantis būsto rinką
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 metų kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 14,0% (2023 metų kovą metinis augimas siekė 15,5%).
2023 metų balandžio mėnesį butų pardavimo kainos Panevėžyje sumažėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.054 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,4%, 0,3% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.550 Eur (+6 Eur/m²), 1.710 Eur (+7 Eur/m²), 1.607 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.083 Eur (+3 Eur/m²).
Per metus (2023 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2022 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 16,2%, Kaune – 11,7%, Klaipėdoje – 11,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.
„Nepaisant Lietuvoje jau fiksuojamos techninės recesijos, kuomet šalies realusis BVP smunka du ketvirčius iš eilės, būsto rinka gyvena pakankamai stabiliu ir ramiu ritmu. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų balandžio mėnesį Lietuvoje įsigyta virš 2.200 senesnės statybos butų arba 3% mažiau nei 2023 metų kovo mėnesį ir 3% mažiau nei 2022 metų balandžio mėnesį. T. y., didžiausiame būsto segmente pastaruosius kelis mėnesius nefiksuojame didesnio aktyvumo smukimo ir galima sakyti, kad prie dabartinių rinkos sąlygų jau susiformavo tam tikras pirkimo apimčių dugnas.
Kaip rodo būsto rinkos duomenys, bent jau antrinėje būsto rinkoje bendras pirkėjų aktyvumo lygis išlieka pakankamai aukštas ir tai padeda būsto pirkėjams vis dar išlaikyti parduodamo būsto kainas rekordinėse aukštumose. Todėl pastaruosius šešis mėnesius šalies didmiesčiuose fiksuojame tik nežymų pardavimo kainų sumažėjimą arba netgi ūgtelėjimą, kuris rodo, kad pardavimo kainos ir toliau išlieka stabilios. Nepaisant pirmųjų besitraukiančios šalies ekonomikos ženklų ir prastesnių jos raidos perspektyvų 2023 metams, šiuo metu potencialūs pirkėjai iš esmės realiai jaučia tik augančių paskolų palūkanų naštą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma pirmą kartą nuo 2009 metų viršijo 5% ribą. Akivaizdu, kad tolesnis palūkanų augimas slopins dalies pirkėjų normą ir galimybes įsigyti būstą bei mažins pardavimo kainų augimo tikimybę. Taigi galime teigti, kad ECB pinigų politikos priemonės yra itin veiksmingos stabilizuojant visą nekilnojamojo turto rinką“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. balandžio mėn.
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,3% (2023 metų kovą buvo fiksuojamas 0,1% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 14,0% (2023 metų kovą metinis augimas siekė 15,5%).
2023 metų balandžio mėnesį butų pardavimo kainos Panevėžyje sumažėjo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.054 Eur (-2 Eur/m²). Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,2%, 0,4%, 0,3% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 2.550 Eur (+6 Eur/m²), 1.710 Eur (+7 Eur/m²), 1.607 Eur (+5 Eur/m²) ir 1.083 Eur (+3 Eur/m²).
Per metus (2023 metų balandžio mėnesį, palyginti su 2022 metų balandžio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 16,2%, Kaune – 11,7%, Klaipėdoje – 11,2%, Šiauliuose – 10,4% ir Panevėžyje – 10,5%.
„Nepaisant Lietuvoje jau fiksuojamos techninės recesijos, kuomet šalies realusis BVP smunka du ketvirčius iš eilės, būsto rinka gyvena pakankamai stabiliu ir ramiu ritmu. VĮ Registrų centro duomenimis, 2023 metų balandžio mėnesį Lietuvoje įsigyta virš 2.200 senesnės statybos butų arba 3% mažiau nei 2023 metų kovo mėnesį ir 3% mažiau nei 2022 metų balandžio mėnesį. T. y., didžiausiame būsto segmente pastaruosius kelis mėnesius nefiksuojame didesnio aktyvumo smukimo ir galima sakyti, kad prie dabartinių rinkos sąlygų jau susiformavo tam tikras pirkimo apimčių dugnas.
Kaip rodo būsto rinkos duomenys, bent jau antrinėje būsto rinkoje bendras pirkėjų aktyvumo lygis išlieka pakankamai aukštas ir tai padeda būsto pirkėjams vis dar išlaikyti parduodamo būsto kainas rekordinėse aukštumose. Todėl pastaruosius šešis mėnesius šalies didmiesčiuose fiksuojame tik nežymų pardavimo kainų sumažėjimą arba netgi ūgtelėjimą, kuris rodo, kad pardavimo kainos ir toliau išlieka stabilios. Nepaisant pirmųjų besitraukiančios šalies ekonomikos ženklų ir prastesnių jos raidos perspektyvų 2023 metams, šiuo metu potencialūs pirkėjai iš esmės realiai jaučia tik augančių paskolų palūkanų naštą. Naujausiais Lietuvos banko duomenimis, 2023 metų kovo mėnesį naujai išduotų būsto paskolų palūkanų norma pirmą kartą nuo 2009 metų viršijo 5% ribą. Akivaizdu, kad tolesnis palūkanų augimas slopins dalies pirkėjų normą ir galimybes įsigyti būstą bei mažins pardavimo kainų augimo tikimybę. Taigi galime teigti, kad ECB pinigų politikos priemonės yra itin veiksmingos stabilizuojant visą nekilnojamojo turto rinką“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2023 m. balandžio mėn.
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos