Per pastaruosius du pusmečius sostinėje brangiausių butų įsigyta už beveik 100 mln. eurų

„Ober-Haus“ atlikta ketvirtoji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje brangesnių butų pardavimo apimtys pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šį kartą buvo nagrinėtas 2019 metų antrojo ir 2020 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų) įsigyta 149 ir už juos sumokėta 39,2 mln. eurų (su priklausiniais). Tai yra pastebimai geresnis rezultatas nei 2018 antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 88 ir 125 butai. O per 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyta 218 tokių butų ir tai yra didžiausias užfiksuotas įsigijimų skaičius nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios). „Ober-Haus“ duomenimis, už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 58,4 mln. eurų ir tai taip pat yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti.

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis ir toliau auga“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Jeigu 2018 metais sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 1,7%, 2019 metais – 2,3%, tai 2020 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,1%.

„Tačiau vertinant šiuos skaičius, reikia nepamiršti, kad karantino laikotarpiu Vilniuje buvo fiksuojamas reikšmingas bendras butų sandorių skaičiaus sumažėjimas. Tuo tarpu naujos statybos butų dalis pastebimai ūgtelėjo. Tiesiog šių metų pirmąjį pusmetį buvo įregistruotas didelis naujos statybos butų sandorių, dėl kurių buvo susitarta dar ankstesniais metais, kiekis. O atsižvelgiant į tai, kad reikšmingą šio tyrimo brangiausių butų sandorių dalį sudaro pardavimai naujai įgyvendintuose projektuose, tai būtent šis naujos statybos butų sandorių inertiškumas ir lėmė tokį ryškų jų dalies šuolį bendroje butų sandorių statistikoje“, – pasakoja R. Reginis. Preliminariais skaičiavimais, jeigu bendras butų rinkos aktyvumas būtų išlikęs toks pats kaip šių metų pradžioje (iki karantino pradžios), tai ši brangiausių butų dalis būtų ūgtelėjusi ne iki 4,1%, o iki 3,4–3,6%. Paprastai tariant, pastaraisiais metais įgyvendinami nauji ambicingi projektai vertingiausiose miesto dalyse jau buvo užprogramavę šį augimą.

Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius įregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retais atvejais buto kvadratinio metro kaina pasiekė 6.000 eurų ribą.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas baigiamame plėtoti projekte „Misionierių sodai“, Subačiaus g. (Senamiestyje) – už beveik 120 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 770.000 eurų (beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2019 metų antrąjį pusmetį brangiausias parduotas butas buvo tais pačiais metais pastatytame daugiabučių projekte „Šaltinių namai | Attico“, Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 100 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis ir sandėliuku sumokėta virš 670.000 eurų (beveik 6.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir sandėliuko kainą).

Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai išsiskyrė parduotas butas, kuriam buvo išleista didžiausia pinigų suma. 2019 metų antrąjį pusmetį parduotas butas 2017 metais baigtame plėtoti projekte „Pliaterių rūmai“, Bokšto g. (Senamiestyje) – už beveik 340 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis sumokėta virš 1,9 mln. eurų. „Nagrinėjant brangiausių butų sandorius, šį butą galima tituluoti brangiausiu 2019 metais parduotu butu daugiabutyje ne tik sostinėje, tačiau ir visoje Lietuvoje“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, vertinant parduotų brangiausių butų pasiskirstymą pagal kvadratinio metro kainą 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį, tai Vilniuje parduotų butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina sudarė 3.000–4.000 eurų, dalis sudarė 84%, 4.000–5.000 eurų – 14%, virš 5.000 eurų – 2%.

Pasak R. Reginio, kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. „Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik istorinių pastatų, bet ir fiksuojama rekordinė naujų būsto projektų plėtra. Taip pat brangiausių butų sandorių statistiką vis daugiau papildo butų įsigijimai pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje bei Žvėryne. Šiose zonose vis aktyviau plėtojami gyvenamieji projektai sulaukia dėmesio iš pirkėjų, kurie už išskirtinio buto vieną kvadratinį metrą sumoka iki 4.000–4.500 eurų“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 367 brangiausių per 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje 62% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2018–2020 metų statybos daugiabučiuose). Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, nagrinėjamu laikotarpiu daugiausiai brangiausių butų (vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą) parduota tokiuose projektuose kaip: „Paupys“ (Aukštaičių g.), „Šaltinių namai | Attico“ (Aguonų g.), „Sierakausko 25“ (Z. Sierakausko g.), „Misionierių sodai“ (Subačiaus g.).

Metai iš metų sparčiai augančios brangiausių butų pardavimo apimtys ir jau pasiektos rekordinės aukštumos kelia klausimą: tai kur yra šalies sostinės būsto rinkos galimybių riba? „Vis dar besivystanti mūsų šalies nekilnojamojo turto rinka kiekvienais metais yra išbandoma vis gausesniu aukštesnės klasės būsto kiekiu, kurį rinka, pasirodo, sugeba įsisavinti. Net aktyviausiu daugiabučių plėtros Vilniuje laikotarpiu laikomi 2006–2008 metai negali prilygti pastarųjų metų plėtros apimtims vertingiausiose ir brangiausiose miesto vietose. Jeigu artimiausiu metu mūsų šalies ekonomikai pavyks išvengti didesnių nuostolių, tai brangiausio būsto rinka galbūt ir vėl bandys nustatyti naujas savo galimybių ribas. O tokio būsto plėtotojai tikrai nusiteikę ryžtingai ir toliau aršiai konkuruoja dėl likusių neįveiklintų vertingiausių miesto taškų“, – sako R. Reginis.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.