Per pastaruosius du pusmečius sostinėje brangiausių butų įsigyta už beveik 100 mln. eurų

„Ober-Haus“ atlikta ketvirtoji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje brangesnių butų pardavimo apimtys pasiekė naujas rekordines aukštumas. Šį kartą buvo nagrinėtas 2019 metų antrojo ir 2020 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje pastaruoju laikotarpiu fiksuojamas itin spartus tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų (kurių vieno kvadratinio metro kaina viršijo 3.000 eurų) įsigyta 149 ir už juos sumokėta 39,2 mln. eurų (su priklausiniais). Tai yra pastebimai geresnis rezultatas nei 2018 antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 88 ir 125 butai. O per 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyta 218 tokių butų ir tai yra didžiausias užfiksuotas įsigijimų skaičius nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios). „Ober-Haus“ duomenimis, už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 58,4 mln. eurų ir tai taip pat yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti.

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis ir toliau auga“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Jeigu 2018 metais sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 1,7%, 2019 metais – 2,3%, tai 2020 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 4,1%.

„Tačiau vertinant šiuos skaičius, reikia nepamiršti, kad karantino laikotarpiu Vilniuje buvo fiksuojamas reikšmingas bendras butų sandorių skaičiaus sumažėjimas. Tuo tarpu naujos statybos butų dalis pastebimai ūgtelėjo. Tiesiog šių metų pirmąjį pusmetį buvo įregistruotas didelis naujos statybos butų sandorių, dėl kurių buvo susitarta dar ankstesniais metais, kiekis. O atsižvelgiant į tai, kad reikšmingą šio tyrimo brangiausių butų sandorių dalį sudaro pardavimai naujai įgyvendintuose projektuose, tai būtent šis naujos statybos butų sandorių inertiškumas ir lėmė tokį ryškų jų dalies šuolį bendroje butų sandorių statistikoje“, – pasakoja R. Reginis. Preliminariais skaičiavimais, jeigu bendras butų rinkos aktyvumas būtų išlikęs toks pats kaip šių metų pradžioje (iki karantino pradžios), tai ši brangiausių butų dalis būtų ūgtelėjusi ne iki 4,1%, o iki 3,4–3,6%. Paprastai tariant, pastaraisiais metais įgyvendinami nauji ambicingi projektai vertingiausiose miesto dalyse jau buvo užprogramavę šį augimą.

Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius įregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retais atvejais buto kvadratinio metro kaina pasiekė 6.000 eurų ribą.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2020 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas baigiamame plėtoti projekte „Misionierių sodai“, Subačiaus g. (Senamiestyje) – už beveik 120 kv. m ploto butą su automobilių stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 770.000 eurų (beveik 6.100 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų kainą).

2019 metų antrąjį pusmetį brangiausias parduotas butas buvo tais pačiais metais pastatytame daugiabučių projekte „Šaltinių namai | Attico“, Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 100 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis ir sandėliuku sumokėta virš 670.000 eurų (beveik 6.000 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir sandėliuko kainą).

Tačiau nagrinėjamu laikotarpiu labiausiai išsiskyrė parduotas butas, kuriam buvo išleista didžiausia pinigų suma. 2019 metų antrąjį pusmetį parduotas butas 2017 metais baigtame plėtoti projekte „Pliaterių rūmai“, Bokšto g. (Senamiestyje) – už beveik 340 kv. m ploto butą su keliomis automobilių stovėjimo vietomis sumokėta virš 1,9 mln. eurų. „Nagrinėjant brangiausių butų sandorius, šį butą galima tituluoti brangiausiu 2019 metais parduotu butu daugiabutyje ne tik sostinėje, tačiau ir visoje Lietuvoje“, – sako R. Reginis.

„Ober-Haus“ duomenimis, vertinant parduotų brangiausių butų pasiskirstymą pagal kvadratinio metro kainą 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį, tai Vilniuje parduotų butų, kurių vieno kvadratinio metro kaina sudarė 3.000–4.000 eurų, dalis sudarė 84%, 4.000–5.000 eurų – 14%, virš 5.000 eurų – 2%.

Pasak R. Reginio, kaip ir ankstesniais metais, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. „Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik istorinių pastatų, bet ir fiksuojama rekordinė naujų būsto projektų plėtra. Taip pat brangiausių butų sandorių statistiką vis daugiau papildo butų įsigijimai pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje bei Žvėryne. Šiose zonose vis aktyviau plėtojami gyvenamieji projektai sulaukia dėmesio iš pirkėjų, kurie už išskirtinio buto vieną kvadratinį metrą sumoka iki 4.000–4.500 eurų“, – teigia „Ober-Haus“ atstovas.

„Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 367 brangiausių per 2019 metų antrąjį ir 2020 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje 62% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2018–2020 metų statybos daugiabučiuose). Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, nagrinėjamu laikotarpiu daugiausiai brangiausių butų (vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą) parduota tokiuose projektuose kaip: „Paupys“ (Aukštaičių g.), „Šaltinių namai | Attico“ (Aguonų g.), „Sierakausko 25“ (Z. Sierakausko g.), „Misionierių sodai“ (Subačiaus g.).

Metai iš metų sparčiai augančios brangiausių butų pardavimo apimtys ir jau pasiektos rekordinės aukštumos kelia klausimą: tai kur yra šalies sostinės būsto rinkos galimybių riba? „Vis dar besivystanti mūsų šalies nekilnojamojo turto rinka kiekvienais metais yra išbandoma vis gausesniu aukštesnės klasės būsto kiekiu, kurį rinka, pasirodo, sugeba įsisavinti. Net aktyviausiu daugiabučių plėtros Vilniuje laikotarpiu laikomi 2006–2008 metai negali prilygti pastarųjų metų plėtros apimtims vertingiausiose ir brangiausiose miesto vietose. Jeigu artimiausiu metu mūsų šalies ekonomikai pavyks išvengti didesnių nuostolių, tai brangiausio būsto rinka galbūt ir vėl bandys nustatyti naujas savo galimybių ribas. O tokio būsto plėtotojai tikrai nusiteikę ryžtingai ir toliau aršiai konkuruoja dėl likusių neįveiklintų vertingiausių miesto taškų“, – sako R. Reginis.

Naujienos

Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
2024-06-28

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai

Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…

Visos naujienos
+
Būtinieji
Šie slapukai yra būtini, kad veiktų svetainė, mūsų sistemose negali būti išjungti.
Funkciniai
Šie slapukai suteikia galimybę pagerinti funkcionalumą ir suasmeninimą, pavyzdžiui, jie pagerina pateikiamo turinio formatą ir formą, nustato šrifto dydį ar svetainės elementų pozicijas. Jie gali būti įdiegti mūsų arba kitų tiekėjų, kurie teikia į mūsų puslapius įdėtas paslaugas. Jei neleisite šiems slapukams veikti, kai kurios ar visos minėtos funkcijos negalės tinkamai veikti. Funkciniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Statistiniai
Šie slapukai leidžia mums skaičiuoti apsilankymus ir lankytojų srauto šaltinius, kad galėtume matuoti ir gerinti svetainės veikimą. Pvz., pateikti skaitomiausią turinį pagal rubrikas, kategorijas. Visa šių slapukų informacija yra apibendrinta, todėl anoniminė. Jei neleisite šiems slapukams veikti, nežinosime, kad lankėtės mūsų puslapyje. Statistiniai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Reklaminiai
Šiuos slapukus per mūsų svetainę naudoja mūsų reklamos partneriai. Tos bendrovės gali juos naudoti jūsų interesų profiliui formuoti ir jums tinkamoms reklamoms kitose svetainėse parinkti. Jie veikia unikaliai identifikuodami jūsų naršyklę ir įrenginį. Jei neleisite šiems slapukams veikti, įvairiose kitose svetainėse nematysite mūsų tikslingai Jums skirtų pasiūlymų. Reklaminiai slapukai šiuo metu nenaudojami.
Sutinku su visais Nesutinku su visais

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.