Pirkėjų nuotaikos ir galimybės įsigyti būstą prastėja

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų liepos mėnesio reikšmė išaugo 2,6% (2022 metų birželį buvo fiksuojamas 2,9% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,3% (2022 metų birželį metinis augimas siekė 21,2%).

2022 metų liepos mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 3,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.381 Eur (+73 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje liepos mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,8%, 2,1%, 1,0% ir 1,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.615 Eur (+28 Eur/m²), 1.527 Eur (+32 Eur/m²), 1.040 Eur (+10 Eur/m²) ir 1.025 Eur (+13 Eur/m²).

Per metus (2022 metų liepos mėnesį, palyginti su 2021 metų liepos mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 25,2%, Kaune – 20,9%, Klaipėdoje – 16,7%, Šiauliuose – 17,5% ir Panevėžyje – 17,2%.

„Naujausi duomenys rodo, kad būsto rinkos aktyvumas šalyje ir toliau išlieka pastebimai žemesnis nei praėjusiais metais, tačiau bendras susidomėjimas būstu yra vis dar yra aukštame lygyje. Ypač tai matoma iš kylančių būsto kainų, kurios rodo besilaikančias tvirtas būsto pardavėjų pozicijas tiek pirminėje, tiek ir antrinėje rinkoje. Tačiau metų eigoje galime sulaukti daugiau pesimistiškų nuotaikų šalies būsto rinkoje, kadangi jau šiuo metu tiek šalies verslas, tiek gyventojai susiduria su įvairiais ekonominiais iššūkiais. Tą signalizuoja ir palaipsniui prastėjančios gyventojų nuotaikos.

VĮ Registrų centro duomenimis, šių metų liepą Lietuvoje įsigyta beveik 3.000 butų arba 17% mažiau nei 2021 metų liepą. Įvertinus tai, kad 2021 metais šalies būsto rinka pasižymėjo rekordiniu rinkos aktyvumu, dabartinis rinkos aktyvumas vis dar išlieka aukštas. T. y. jis sugrįžo į 2019-2020 metų lygį (lyginant su tų metų liepos mėnesiu). Tuo tarpu Statistikos departamento duomenimis, vartotojų pasitikėjimo rodiklis 2022 metų liepą smuko 1 procentiniu punktu iki minus 12 ir tai yra žemiausias rodiklis nuo 2020 metų balandžio mėnesio (pirmosios koronaviruso pandemijos bangos).

Akivaizdu, kad dabartinių geopolitinių ir ekonominių iššūkių aplinkoje, gyventojai vis pesimistiškiau vertina tiek savo finansinės padėties, tiek šalies ūkio raidos perspektyvas. O išliekant rekordiškai aukštoms būsto įsigijimo, įrengimo ar jo išlaikymo kainoms, dalies žmonių galimybės būstą įsigyti bei jį išlaikyti prastėja. Ypač tai aktualu naujos statybos butų segmente, kuriame kainos pastaruoju metu augo sparčiau nei senesnės statybos.  Todėl tikėtina, kad metų pabaigoje bendras rinkos aktyvumas gali dar labiau susitraukti, o erdvės būsto kainų augimui bus vis mažiau“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. liepos mėn.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.