Pirmojo pusmečio investicijos beveik 3 kartus didesnės už visas 2012-ųjų

Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovė „Ober-Haus“ skelbia, kad per pirmąjį šių metų pusmetį Lietuvoje iš viso buvo sudaryti 5 investiciniai sandoriai (skaičiuojant tiesioginius, netiesioginius ir priverstinius modernių biuro, prekybinių ar sandėliavimo /gamybinių patalpų įsigijimus, kurių vertė virš 5 mln. litų), kurių bendra investicijų vertė siekia apie 430 mln. litų. Tai yra 193%, beveik 3 kartus daugiau, palyginti su visais 2012 m. Bendras įsigyto turto plotas sudaro 126 500 m2. „Rezultatai iškalbingi. Akivaizdu, kad Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto investicinių sandorių rinka įgauna vis didesnį pagreitį bei sparčiai susigrąžina investuotojų pasitikėjimą“, – teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

2013 m. gegužės mėnesį nekilnojamojo turto investicinis fondas „Lords LB Baltic Fund III“ už neskelbiamą sumą įsigijo 100% “SMI Lietuva” bei jos dukterinių įmonių akcijų ir 100% “SMI Latvia” akcijų. “SMI Lietuva” ir „SMI Latvia“ valdo 8 veikiančius prekybos centrus Lietuvoje (Klaipėdoje, Šiauliuose, Marijampolėje ir Alytuje) ir Latvijoje (Rygoje, Liepojoje ir Jelgavoje) bei vieną sandėliavimo paskirties objektą Rygoje. Bendras įsigytų prekybos centrų plotas Lietuvoje sudaro beveik 44000 m2.

shutterstock_31230601 (1)

Savo duomenis toliau gerina ir modernių biuro patalpų rinka. „Ober-Haus“ gan ryškius teigiamus pokyčius fiksuoja sostinėje, kur patalpų užimtumo rodikliai grįžta į prieškrizinę būseną. Vilniuje per antrąjį šių metų ketvirtį laisvų patalpų lygis sumažėjo nuo 8,0% iki 6,6%, o bendras laisvų patalpų kiekis rinkoje smuktelėjo iki 30 800 m2. Didžiausias laisvų patalpų kiekis išlieka B klasės verslo centruose, tačiau šis rodiklis šiais metai sparčiai mažėjo ir pasiekė 7,9%. A klasės verslo centruose laisvų patalpų lygis per tą patį laikotarpį sumažėjo iki 4,6%. Per antrąjį šių metų ketvirtį veikiančiuose Vilniaus verslo centruose iš viso buvo išnuomota 10350 m2 biuro patalpų, arba 15% mažiau nei per 2012 m. tą patį laikotarpį. Net 77% visų išnuomotų patalpų sudarė B klasės patalpos. Skaičiuoja „Ober-Haus“.

Nepaisant sparčiai anonsuojamų ir plėtojamų projektų gausos, šiais metais Vilniuje bus užbaigtos tik dviejų naujų verslo centrų statybos: „GAMA“ ir „Baltic Hearts“ (II etapas). Šie projektai neturėtų atnešti didesnių pokyčių visai rinkai, kadangi jų bendras plotas sudarys tik 3% visos esamos pasiūlos (14000 m2), o didelė dalis patalpų jau yra išnuomota. Ženklesnio modernių biuro patalpų pasiūlos šuolio laukiama 2014-2015 m. Vieni didžiausių į rinką ateinančių projektų jau statomas „Quadrum“, planuojamas statyti „PREMIUM“ ir kt.

„Ober-Haus“ duomenimis, Kaune laisvų patalpų kiekis per antrąjį šių metų ketvirtį sumažėjo iki 3,6%, o bendras laisvų patalpų kiekis sudaro tik 2500 m2. Klaipėdoje laisvų patalpų lygis išlieka aukščiausias, tačiau šiame mieste taip pat fiksuojamas jų mažėjimas nuo 17,8% iki 17,3%. Bendras laisvų patalpų kiekis uostamiesčio moderniuose verslo centruose sudaro 10 400 m2 .

„Ober-Haus“ skaičiuoja, kad per antrąjį šių metų ketvirtį Vilniuje A klasės biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 2% (apie 1 Lt/m2) ir šiuo metu siekia 38-50 Lt/m2. Tuo tarpu B klasės patalpų nuomos kainos išliko stabilios – 25-36 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje augimas fiksuojamas B klasės segmente, kur nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo 4%. Šiuo metu Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainos išlieka panašios: A klasė – 24-38 Lt/m2 ir B klasė – 15-23 Lt/m2.

Augantys įmonių veiklos rodikliai pastebimai gerina ir sandėliavimo patalpų sektoriaus rezultatus Lietuvos didmiesčiuose. „Ober-Haus“ stebi, kad šiuo metu modernių sandėliavimo patalpų užimtumas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose siekia 95-97%. Kaip ir praėjusiais, taip ir šiais fiksuojami teigiami sandėliavimo patalpų kainų pokyčiai Lietuvos didmiesčiuose. Per pirmąjį 2013 metų pusmetį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose vidutiniškai išaugo 7-10% (0,5-1 Lt/m2). „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 12–17 Lt/m2, o senos – už 4–10 Lt/m2. Kaune už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 11-15 Lt/m2, o už senos – 4-10 Lt/m2, o Klaipėdoje atitinkamai 10-15 Lt/m2 ir 4-8 Lt/m2.

Padrąsinti teigiamų pokyčių ekonomikoje, transporto ir sandėliavimo sektoriuose bei sėkmingai įgyvendintų pastarųjų projektų, plėtotojai vis dažniau užsimena apie naujų projektų įgyvendinimą, o įmonės – apie plėtrą. „Kaip matyti iš šiuo metu plėtojamų ar planuojamų projektų, didžioji dalis jų yra skirti savo reikmėms ir tik dalis patalpų yra ar bus pasiūlytos rinkai“, – kalba S. Vagonis, „Ober-Haus“ specialistas.

Išsamesnę 2013 II ketvirčio Lietuvos komercinio NT apžvalgą rasite čia

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.