Po daugiau nei 6 metų butų kainos Kaune aplenkė Klaipėdą
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2019 metų sausio mėnesio reikšmė išaugo 0,2%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 4,0% (2018 metų gruodį metinis augimas sudarė 3,9%).
2019 metų sausio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 0,2% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1.515 Eur (+3 Eur/m²). Nuo pastarojo žemiausio butų kainų lygio Vilniuje, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, butų kainos vidutiniškai yra išaugusios 31,3% (+361 Eur/m²). Kaune, Šiauliuose ir Panevėžyje sausio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 0,3%, 0,2% ir 0,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.077 Eur (+3 Eur/m²), 667 Eur (+1 Eur/m²) ir 645 Eur (+2 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje užfiksuotas butų kainų sumažėjimas, kur kainos smuktelėjo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina per mėnesį sumažėjo iki 1.075 Eur (-1 Eur/m²).
Per metus (2019 metų sausio mėnesį, palyginti su 2018 metų sausio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 3,2%, Kaune – 4,3%, Klaipėdoje – 3,5%, Šiauliuose – 8,5% ir Panevėžyje – 11,3%.
„Šių metų sausį, pagal vidutines butų pardavimo kainas, Kaunas su Klaipėda susikeitė pozicijomis ir laikinoji sostinė pakilo į antrąją vietą tarp penkių didžiausių šalies miestų. Tai įvyko po daugiau nei šešių metų pertraukos. Vidutinės butų kainos Kaune lenkė Klaipėdos kainas tik 2009–2012 metų laikotarpiu, t. y. pačiame kainų mažėjimo įkarštyje, kuomet uostamiestyje buvo užfiksuotas itin didelis ir staigus kainų sumažėjimas. O nuo 2012 metų pabaigos iki 2018 metų pabaigos butų kainų lygis Kaune statistiškai buvo žemesnis nei Klaipėdoje.
Žinoma, kainų skirtumas tarp Kauno ir Klaipėdos šiuo metu yra tik simbolinis ir artimiausiu metu dar galime matyti šiuos miestus besikeičiant pozicijomis. Tačiau stebint vykstančius teigiamus pokyčius Kauno miesto nekilnojamojo turto rinkoje pastaruosius 2–3 metus, panašu, kad ilgesniu laikotarpiu spartesnio būsto kainų augimo potencialas išlieka būtent Kaune“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.
Apžvalga su grafikais: OHBI apžvalga 2019 m. sausio mėn. (PDF)
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos