Po dviejų metų pertraukos – teigiami poslinkiai sandėliavimo sektoriuje
Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje antrąjį šių metų ketvirtį ryškiausi pokyčiai buvo fiksuojami sandėliavimo patalpų sektoriuje. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai stebi ne tik ryžtingesnius šio segmento dalyvių veiksmus, bet ir nežymiai į viršų kylančias nuomos kainas. Kituose šalies komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose žymesnių pokyčių antrąjį 2011 m. ketvirtį nebuvo užfiksuota: objektų plėtra išlieka gana vangi ir didesnio pagreičio vis dar neįgauna: „Atsižvelgiant į dabartinį aktyvumą, matyti, kad situacija komercinių patalpų rinkoje šiuo metu yra subalansuota: objektų pasiūla gan plati, o vienas ar keli naujai plėtojami projektai lemiamos įtakos komercinių patalpų rinkai neturės“, – teigia Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutiniškai ūgtelėjo apie 5%. Pasak S. Vagonio, sandėliavimo ir logistikos sektorius permainas išgyvena po dviejų metų pertraukos: „2009-2010 m. šiame nekilnojamojo turto segmente buvo stebimos tik rekordiškai žemos pardavimo ir nuomos kainos bei stabdomos projektų statybos. Tačiau atsigaunantis šalies eksportas suteikė optimizmo rinkos dalyviams: matydami teigiamus pokyčius transporto srityje įmonės vis drąsiau ryžtasi plėtoti naujus ar tęsti jau pradėtus projektus“. Vertindamas sandėliavimo patalpų rinkos ateities perspektyvas, „Ober-Haus“ ekspertas abejoja, ar šiemet dar bus fiksuojami didesni pokyčiai, todėl panašus kainų lygis, labai tikėtina, išsilaikys visus šiuos metus.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2011 m. antrąjį ketvirtį buvo baigtos dviejų naujų sandėlių statybos ir modernių sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus regione iš viso išaugo iki beveik 347,000 m2. Nors tai pirmieji įgyvendinti projektai po ilgesnės pertraukos, tačiau jų plėtra buvo labiau paremta ne rinkos, bet savų poreikių patenkinimu: „Tik dalis patalpų yra skirta nuomai. Vis dar rekordinėse žemumose esančios sandėlių nuomos ir pardavimo kainos, pakankamas laisvų patalpų pasirinkimas bei dar per mažas vidaus vartojimas neskatina aktyviau įgyvendinti tik rinkai skirtų projektų. Mano manymu, artimiausiu metu turėtume sužinoti ar plėtotojai tiki rinkos atsigavimu ir ar pradės plėtoti numatytus projektus“, – teigia S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 10–15 Lt/m2, o senos – už 4–8 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 8-14 Lt/m2, o už senos – 3-8 Lt/m2.
„Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad Vilniaus modernių biuro patalpų sektoriuje jau antrą ketvirtį iš eilės fiksuojamas biuro patalpų neužimtumo lygio augimas – nuo 10,2% iki 10,4% (A klasė – 8,0%, B klasė – 12,1%) ir bendras laisvų patalpų plotas sudarė 45.800 m2. Nors laisvų patalpų kiekis ūgtelėjo labai nežymiai, S. Vagonio nuomone, vyraujančios tendencijos nenuteikia optimistiškai: „Akivaizdu, kad vietinės įmonės dar nesiryžta įgyvendinti plėtros planų, o, siekdamos taupyti, dažniausiai ieško pigesnio biuro ploto ne moderniuose verslo centruose“. Tuo tarpu Kaune bendras laisvų modernių biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 9,1% iki 8,4%, ir iš viso laisvų patalpų plotas sudarė 6,300 m2. Anot „Ober-Haus“ atstovo, pakankamai neaukštas laisvų patalpų lygis ir jo mažėjimas Kaune sietinas su vangia šio sektoriaus plėtra praeityje – tai ir lėmė geresnius statistinius rodiklius, lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais. Klaipėdoje antrąjį šių metų ketvirtį taip pat buvo fiksuojamas laisvų modernių biuro patalpų lygio sumažėjimas nuo 23,8% iki 20,6%. Uostamiestyje laisvų patalpų lygis išlieka itin aukštas ir net du kartus viršija ženkliai didesnio Kauno laisvų patalpų rodiklius.
Išliekanti nemaža pasiūla kol kas neleidžia biuro patalpų savininkams didinti nuomos ar pardavimo kainų, todėl per antrąjį šių metų ketvirtį žymesnių pokyčių nebuvo užfiksuota. „Ober-Haus“ duomenys rodo, kad šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuoma sudaro nuo 36 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-35 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainų lygis išlieka panašus: A klasė – 19-37 Lt/m2 ir B klasė – 10-18 Lt/m2. S. Vagonio teigimu, susiklosčiusi situacija rinkoje neįkvepia statytojų pradėti naujų projektų plėtros ar atnaujinti sustabdytus: „Akivaizdu, kad esamas kainų lygis, laisvų patalpų kiekis bei augančios statybų kainos ekonomiškai negali pagrįsti būsimų projektų sėkmės“, –sako „Ober-Haus“ ekspertas.
Prekybinių patalpų rinkoje per antrąjį 2011 m. ketvirtį Vilniuje (Pilaitėje ir Žirmūnuose) buvo atidaryti du panašaus formato prekybos centrai „Maxima XX“. Kaune duris atvėrė „Norfa XXL“ formato prekybos centras, kuriame didžiąją dalį ploto taip pat užima maisto prekių parduotuvė. Tai yra nedideli prekybos centrai (4,000 – 4,500 m2 ploto), kurie didžiąja dalimi skirti šalia jų gyvenantiems gyventojams. Panevėžyje atidarytas jau antras šiame mieste apdailos ir statybinių medžiagų centras „Moki-Veži“, kurio bendras plotas siekia apie 6,000 m2. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo S. Vagonio teigimu, aktyvi prekybinių patalpų sektoriaus plėtra toli praeityje, tačiau stipresni rinkos dalyviai neatsisako nedidelių (iki 5,000 m2), bet tikslingų plėtros planų. „Atsižvelgdami į stabilią situaciją prekybinių patalpų rinkoje, esami stipresni rinkos dalyviai ir toliau stengiasi stiprinti savo pozicijas įgyvendindami nedidelio ploto prekybos centrus bei , atrodo, neapibrėžtam laikui atideda didesnių projektų plėtrą“, – kalba „Ober-Haus“ ekspertas.
Pasak S. Vagonio, atsižvelgiant į esamas komercinių patalpų rinkos tendencijas, labai tikėtina, kad tokios sąlyginės ramybės būsenoje komercinių patalpų sektorius išsilaikys dar artimiausius 12 mėnesių: „Įvertinant šalies ūkio raidos prognozes, vargu ar šiandien galima tikėtis itin spartaus paklausos augimo, o tuo pačiu ir didesnės pasiūlos, ypač stebint, kad naujai statomus projektus galima nesunkiai suskaičiuoti rankų pirštais“, – kalba „Ober-Haus“ specialistas. S. Vagonis pastebi, kad stambesni rinkos dalyviai, matydami kur kas sparčiau atgyjančią būsto rinką, šiuo metu didesnį dėmesį skiria gyvenamųjų namų plėtrai, o taip pat jau pastatytų ir veikiančių komercinių objektų priežiūrai bei jų veiklos efektyvumo didinimui.
Lietuvos komercinio nekilnojamojo turto rinkoje antrąjį šių metų ketvirtį ryškiausi pokyčiai buvo fiksuojami sandėliavimo patalpų sektoriuje. Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ specialistai stebi ne tik ryžtingesnius šio segmento dalyvių veiksmus, bet ir nežymiai į viršų kylančias nuomos kainas. Kituose šalies komercinio nekilnojamojo turto sektoriuose žymesnių pokyčių antrąjį 2011 m. ketvirtį nebuvo užfiksuota: objektų plėtra išlieka gana vangi ir didesnio pagreičio vis dar neįgauna: „Atsižvelgiant į dabartinį aktyvumą, matyti, kad situacija komercinių patalpų rinkoje šiuo metu yra subalansuota: objektų pasiūla gan plati, o vienas ar keli naujai plėtojami projektai lemiamos įtakos komercinių patalpų rinkai neturės“, – teigia Saulius Vagonis, bendrovės „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
„Ober-Haus“ statistiniai duomenys rodo, kad antrąjį šių metų ketvirtį naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje vidutiniškai ūgtelėjo apie 5%. Pasak S. Vagonio, sandėliavimo ir logistikos sektorius permainas išgyvena po dviejų metų pertraukos: „2009-2010 m. šiame nekilnojamojo turto segmente buvo stebimos tik rekordiškai žemos pardavimo ir nuomos kainos bei stabdomos projektų statybos. Tačiau atsigaunantis šalies eksportas suteikė optimizmo rinkos dalyviams: matydami teigiamus pokyčius transporto srityje įmonės vis drąsiau ryžtasi plėtoti naujus ar tęsti jau pradėtus projektus“. Vertindamas sandėliavimo patalpų rinkos ateities perspektyvas, „Ober-Haus“ ekspertas abejoja, ar šiemet dar bus fiksuojami didesni pokyčiai, todėl panašus kainų lygis, labai tikėtina, išsilaikys visus šiuos metus.
„Ober-Haus“ duomenimis, 2011 m. antrąjį ketvirtį buvo baigtos dviejų naujų sandėlių statybos ir modernių sandėliavimo patalpų plotas Vilniaus regione iš viso išaugo iki beveik 347,000 m2. Nors tai pirmieji įgyvendinti projektai po ilgesnės pertraukos, tačiau jų plėtra buvo labiau paremta ne rinkos, bet savų poreikių patenkinimu: „Tik dalis patalpų yra skirta nuomai. Vis dar rekordinėse žemumose esančios sandėlių nuomos ir pardavimo kainos, pakankamas laisvų patalpų pasirinkimas bei dar per mažas vidaus vartojimas neskatina aktyviau įgyvendinti tik rinkai skirtų projektų. Mano manymu, artimiausiu metu turėtume sužinoti ar plėtotojai tiki rinkos atsigavimu ir ar pradės plėtoti numatytus projektus“, – teigia S. Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovas.
„Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 10–15 Lt/m2, o senos – už 4–8 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje už naujos statybos sandėliavimo patalpas prašoma 8-14 Lt/m2, o už senos – 3-8 Lt/m2.
„Ober-Haus“ statistiniai skaičiavimai rodo, kad Vilniaus modernių biuro patalpų sektoriuje jau antrą ketvirtį iš eilės fiksuojamas biuro patalpų neužimtumo lygio augimas – nuo 10,2% iki 10,4% (A klasė – 8,0%, B klasė – 12,1%) ir bendras laisvų patalpų plotas sudarė 45.800 m2. Nors laisvų patalpų kiekis ūgtelėjo labai nežymiai, S. Vagonio nuomone, vyraujančios tendencijos nenuteikia optimistiškai: „Akivaizdu, kad vietinės įmonės dar nesiryžta įgyvendinti plėtros planų, o, siekdamos taupyti, dažniausiai ieško pigesnio biuro ploto ne moderniuose verslo centruose“. Tuo tarpu Kaune bendras laisvų modernių biuro patalpų lygis sumažėjo nuo 9,1% iki 8,4%, ir iš viso laisvų patalpų plotas sudarė 6,300 m2. Anot „Ober-Haus“ atstovo, pakankamai neaukštas laisvų patalpų lygis ir jo mažėjimas Kaune sietinas su vangia šio sektoriaus plėtra praeityje – tai ir lėmė geresnius statistinius rodiklius, lyginant su kitais Lietuvos didmiesčiais. Klaipėdoje antrąjį šių metų ketvirtį taip pat buvo fiksuojamas laisvų modernių biuro patalpų lygio sumažėjimas nuo 23,8% iki 20,6%. Uostamiestyje laisvų patalpų lygis išlieka itin aukštas ir net du kartus viršija ženkliai didesnio Kauno laisvų patalpų rodiklius.
Išliekanti nemaža pasiūla kol kas neleidžia biuro patalpų savininkams didinti nuomos ar pardavimo kainų, todėl per antrąjį šių metų ketvirtį žymesnių pokyčių nebuvo užfiksuota. „Ober-Haus“ duomenys rodo, kad šiuo metu Vilniuje A klasės biurų nuoma sudaro nuo 36 iki 48 Lt/m2, B klasės – 24-35 Lt/m2. Kaune ir Klaipėdoje biurų nuomos kainų lygis išlieka panašus: A klasė – 19-37 Lt/m2 ir B klasė – 10-18 Lt/m2. S. Vagonio teigimu, susiklosčiusi situacija rinkoje neįkvepia statytojų pradėti naujų projektų plėtros ar atnaujinti sustabdytus: „Akivaizdu, kad esamas kainų lygis, laisvų patalpų kiekis bei augančios statybų kainos ekonomiškai negali pagrįsti būsimų projektų sėkmės“, –sako „Ober-Haus“ ekspertas.
Prekybinių patalpų rinkoje per antrąjį 2011 m. ketvirtį Vilniuje (Pilaitėje ir Žirmūnuose) buvo atidaryti du panašaus formato prekybos centrai „Maxima XX“. Kaune duris atvėrė „Norfa XXL“ formato prekybos centras, kuriame didžiąją dalį ploto taip pat užima maisto prekių parduotuvė. Tai yra nedideli prekybos centrai (4,000 – 4,500 m2 ploto), kurie didžiąja dalimi skirti šalia jų gyvenantiems gyventojams. Panevėžyje atidarytas jau antras šiame mieste apdailos ir statybinių medžiagų centras „Moki-Veži“, kurio bendras plotas siekia apie 6,000 m2. „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkotyros skyriaus vadovo S. Vagonio teigimu, aktyvi prekybinių patalpų sektoriaus plėtra toli praeityje, tačiau stipresni rinkos dalyviai neatsisako nedidelių (iki 5,000 m2), bet tikslingų plėtros planų. „Atsižvelgdami į stabilią situaciją prekybinių patalpų rinkoje, esami stipresni rinkos dalyviai ir toliau stengiasi stiprinti savo pozicijas įgyvendindami nedidelio ploto prekybos centrus bei , atrodo, neapibrėžtam laikui atideda didesnių projektų plėtrą“, – kalba „Ober-Haus“ ekspertas.
Pasak S. Vagonio, atsižvelgiant į esamas komercinių patalpų rinkos tendencijas, labai tikėtina, kad tokios sąlyginės ramybės būsenoje komercinių patalpų sektorius išsilaikys dar artimiausius 12 mėnesių: „Įvertinant šalies ūkio raidos prognozes, vargu ar šiandien galima tikėtis itin spartaus paklausos augimo, o tuo pačiu ir didesnės pasiūlos, ypač stebint, kad naujai statomus projektus galima nesunkiai suskaičiuoti rankų pirštais“, – kalba „Ober-Haus“ specialistas. S. Vagonis pastebi, kad stambesni rinkos dalyviai, matydami kur kas sparčiau atgyjančią būsto rinką, šiuo metu didesnį dėmesį skiria gyvenamųjų namų plėtrai, o taip pat jau pastatytų ir veikiančių komercinių objektų priežiūrai bei jų veiklos efektyvumo didinimui.
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…