Po ramesnio 2018 metų antrojo pusmečio Vilniaus brangiausių butų sektorius šovė aukštyn

„Ober-Haus“ atlikta trečioji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje nuperkama vis daugiau brangesnių butų. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).

„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Per 2018 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų įsigyta 88 ir už juos sumokėta 23,4 mln. eurų. Tai yra prastesnis rezultatas nei 2017 antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 91 ir 99 butai. Tačiau jau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios), kuris sudarė net 125. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 34,3 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti (0,2% daugiau nei per 2017 metų antrąjį pusmetį).

„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais sparčiai augo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%, tai 2018 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,8%, o 2019 metų pirmąjį pusmetį sudarė 2,2%.

Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5.000 eurų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti tik keturi butai, kurie peržengė šią kainų ribą.

Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas priеš 15 metų statytame pastate L. Stuokos-Gucevičiaus g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele ir nedidelio ploto ne gyvenamosios paskirties patalpa buvo sumokėta arti 1,1 mln. eurų (apie 6.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Literatų g. (Senamiestyje) – už beveik 37 m² ploto butą buvo sumokėta 210.000 eurų (šiek tiek daugiau nei 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame ir naujai pastatytų daugiabučių projekte Malūnų g. (Senamiestyje) – už 52 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vieta buvo sumokėta 310.000 eurų (beveik 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilio stovėjimo vietos kainą).

2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas šiais metais pastatytame daugiabučių projekte Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą viršutiniame pastate aukšte su automobilio stovėjimo vietomis ir sandėliuku buvo sumokėta daugiau beveik 900.000 eurų (beveik 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).

Daugiau nei pusė sostinėje parduotų brangiausių butų – naujos statybos projektuose

Kaip ir įprasta, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik senų istorinių pastatų, bet vyksta sparti naujų būsto projektų plėtra, kuri lemia ir augančias brangiausio būsto pardavimo apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015–2016 metais plėtotojai Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose pardavimui pastatė virš 1.100 butų, 2017–2018 metais beveik 1.500 butų, o 2019–2020 metais planuojama pastatyti apie 1.900–2.000 butų.

„Todėl nenuostabu, kad augant bendrai butų pasiūlai vertingiausiose miesto vietose, stebime ir didėjantį itin brangių butų sandorių kiekį. Brangiausių parduotų butų statistiką taip pat gerina ir vis aktyviau plėtojami aukštesnės klasės projektai Žvėryne, pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje“, – sako R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 213 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 55% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).

Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Live Square“ (Dainavos g.), „Birutės 18“ (Birutės g.), „Magnus rezidencija“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Šaltinių namai │ Attico“ (Aguonų g.), „Pranciškonų parkas“ (Lydos g.), „Rinktinės URBAN“ (Ceikinių g.), „Vytauto 35“ (Vytauto g.), „CNTRL“ (Labdarių g.),  „Labdarių 8A“ (Labdarių g.) ir kt.

„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto plėtros laikotarpiu, tai projektų, kuriuose fiksuosime būsto įsigijimus itin aukštomis kainomis, artimiausiu metu tikrai nepritrūks. Taip pat nereikia pamiršti ir kylančių butų kainų įtakos bendram brangiausių butų sandorių kiekiui“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, per nagrinėjamą laikotarpį (2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį) įrengti senos statybos ir naujos statybos butai su daline apdaila centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose vidutiniškai ūgtelėjo virš 6%. T. y. jeigu 2018 metų viduryje buto kvadratinio metro kaina siekė 2.850–2.900 eurų, tai vien dėl kainų augimo tokio buto kvadratinio metro kaina jau gali viršyti 3.000 eurų ribą.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.