Po ramesnio 2018 metų antrojo pusmečio Vilniaus brangiausių butų sektorius šovė aukštyn
„Ober-Haus“ atlikta trečioji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje nuperkama vis daugiau brangesnių butų. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).
„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Per 2018 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų įsigyta 88 ir už juos sumokėta 23,4 mln. eurų. Tai yra prastesnis rezultatas nei 2017 antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 91 ir 99 butai. Tačiau jau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios), kuris sudarė net 125. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 34,3 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti (0,2% daugiau nei per 2017 metų antrąjį pusmetį).
„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais sparčiai augo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%, tai 2018 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,8%, o 2019 metų pirmąjį pusmetį sudarė 2,2%.
Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5.000 eurų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti tik keturi butai, kurie peržengė šią kainų ribą.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas priеš 15 metų statytame pastate L. Stuokos-Gucevičiaus g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele ir nedidelio ploto ne gyvenamosios paskirties patalpa buvo sumokėta arti 1,1 mln. eurų (apie 6.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.
2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Literatų g. (Senamiestyje) – už beveik 37 m² ploto butą buvo sumokėta 210.000 eurų (šiek tiek daugiau nei 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame ir naujai pastatytų daugiabučių projekte Malūnų g. (Senamiestyje) – už 52 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vieta buvo sumokėta 310.000 eurų (beveik 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilio stovėjimo vietos kainą).
2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas šiais metais pastatytame daugiabučių projekte Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą viršutiniame pastate aukšte su automobilio stovėjimo vietomis ir sandėliuku buvo sumokėta daugiau beveik 900.000 eurų (beveik 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).
Daugiau nei pusė sostinėje parduotų brangiausių butų – naujos statybos projektuose
Kaip ir įprasta, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik senų istorinių pastatų, bet vyksta sparti naujų būsto projektų plėtra, kuri lemia ir augančias brangiausio būsto pardavimo apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015–2016 metais plėtotojai Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose pardavimui pastatė virš 1.100 butų, 2017–2018 metais beveik 1.500 butų, o 2019–2020 metais planuojama pastatyti apie 1.900–2.000 butų.
„Todėl nenuostabu, kad augant bendrai butų pasiūlai vertingiausiose miesto vietose, stebime ir didėjantį itin brangių butų sandorių kiekį. Brangiausių parduotų butų statistiką taip pat gerina ir vis aktyviau plėtojami aukštesnės klasės projektai Žvėryne, pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje“, – sako R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 213 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 55% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).
Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Live Square“ (Dainavos g.), „Birutės 18“ (Birutės g.), „Magnus rezidencija“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Šaltinių namai │ Attico“ (Aguonų g.), „Pranciškonų parkas“ (Lydos g.), „Rinktinės URBAN“ (Ceikinių g.), „Vytauto 35“ (Vytauto g.), „CNTRL“ (Labdarių g.), „Labdarių 8A“ (Labdarių g.) ir kt.
„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto plėtros laikotarpiu, tai projektų, kuriuose fiksuosime būsto įsigijimus itin aukštomis kainomis, artimiausiu metu tikrai nepritrūks. Taip pat nereikia pamiršti ir kylančių butų kainų įtakos bendram brangiausių butų sandorių kiekiui“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, per nagrinėjamą laikotarpį (2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį) įrengti senos statybos ir naujos statybos butai su daline apdaila centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose vidutiniškai ūgtelėjo virš 6%. T. y. jeigu 2018 metų viduryje buto kvadratinio metro kaina siekė 2.850–2.900 eurų, tai vien dėl kainų augimo tokio buto kvadratinio metro kaina jau gali viršyti 3.000 eurų ribą.
„Ober-Haus“ atlikta trečioji tęstinė brangiausių butų analizė rodo, kad sostinėje nuperkama vis daugiau brangesnių butų. Šį kartą buvo nagrinėtas 2018 metų antrojo ir 2019 metų pirmojo pusmečio laikotarpis. Vilniuje per nagrinėjamą laikotarpį buvo atrinkti ir išanalizuoti visi įregistruoti butų sandoriai (duomenų šaltinis: VĮ Registrų centras), kuriuose vieno kvadratinio metro įsigijimo kaina viršijo 3.000 eurų (jau eliminavus automobilių stovėjimo vietų, sandėliukų ir kitų butų priklausinių kainą iš bendros sandorio sumos).
„Gauti rezultatai rodo, kad sostinėje 2016–2019 metų laikotarpiu fiksuojamas tokio turto sandorių kiekio ir jų vertės augimas“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. Per 2018 metų antrąjį pusmetį Vilniuje brangiausių butų įsigyta 88 ir už juos sumokėta 23,4 mln. eurų. Tai yra prastesnis rezultatas nei 2017 antrąjį ir 2018 metų pirmąjį pusmetį, kuomet atitinkamai buvo įsigyti 91 ir 99 butai. Tačiau jau 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo užfiksuotas didžiausias tokių butų įsigijimų kiekis nuo 2016 metų pirmojo pusmečio (nuo brangiausių butų tyrimo nagrinėjamo laikotarpio pradžios), kuris sudarė net 125. Už šiuos butus su jų priklausiniais iš viso buvo sumokėta 34,3 mln. eurų ir tai yra didžiausia išleistų pinigų suma per pusmetį tokiems butams šalies sostinėje įsigyti (0,2% daugiau nei per 2017 metų antrąjį pusmetį).
„Skaičiuojant brangiausių butų sandorių kiekį bendroje visų Vilniaus butų pardavimo statistikoje, matyti, kad jų dalis 2016–2019 metais sparčiai augo“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. Jeigu 2016 metų pirmąjį pusmetį sostinėje pačių brangiausių butų dalis bendrame butų sandorių kiekyje sudarė 0,8%, 2017 metų pirmąjį pusmetį – 1,1%, tai 2018 metų pirmąjį pusmetį šoktelėjo iki 1,8%, o 2019 metų pirmąjį pusmetį sudarė 2,2%.
Nagrinėjant per pastaruosius du pusmečius užregistruotus brangiausių butų sandorius, matyti, kad tik itin retu atveju už vieną kvadratinį buto metrą pirkėjai sumokėjo daugiau nei 5.000 eurų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo įsigyti tik keturi butai, kurie peržengė šią kainų ribą.
Vertinant pagal vieno kvadratinio metro kainą, brangiausias butas Vilniuje 2019 metų pirmąjį pusmetį buvo parduotas priеš 15 metų statytame pastate L. Stuokos-Gucevičiaus g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą su automobilių stovėjimo aikštele ir nedidelio ploto ne gyvenamosios paskirties patalpa buvo sumokėta arti 1,1 mln. eurų (apie 6.600 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą). Tuo pačiu tai yra brangiausias parduotas butas (skaičiuojant už vieną kvadratinį buto metrą) nuo 2016 metų.
2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas istoriniame name Literatų g. (Senamiestyje) – už beveik 37 m² ploto butą buvo sumokėta 210.000 eurų (šiek tiek daugiau nei 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą).
2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas rekonstruotame ir naujai pastatytų daugiabučių projekte Malūnų g. (Senamiestyje) – už 52 m² ploto butą su automobilio stovėjimo vieta buvo sumokėta 310.000 eurų (beveik 5.700 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilio stovėjimo vietos kainą).
2019 metų pirmąjį pusmetį parduotas butas šiais metais pastatytame daugiabučių projekte Aguonų g. (Senamiestyje) – už daugiau nei 150 m² ploto butą viršutiniame pastate aukšte su automobilio stovėjimo vietomis ir sandėliuku buvo sumokėta daugiau beveik 900.000 eurų (beveik 5.400 eurų už vieną kvadratinį buto metrą, atmetus automobilių stovėjimo vietų ir kitų buto priklausinių kainą).
Daugiau nei pusė sostinėje parduotų brangiausių butų – naujos statybos projektuose
Kaip ir įprasta, didžioji dalis brangiausių butų yra įsigyjama Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose. Centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje, Užupyje gausu ne tik senų istorinių pastatų, bet vyksta sparti naujų būsto projektų plėtra, kuri lemia ir augančias brangiausio būsto pardavimo apimtis. „Ober-Haus“ duomenimis, 2015–2016 metais plėtotojai Naujamiesčio ir Senamiesčio seniūnijose pardavimui pastatė virš 1.100 butų, 2017–2018 metais beveik 1.500 butų, o 2019–2020 metais planuojama pastatyti apie 1.900–2.000 butų.
„Todėl nenuostabu, kad augant bendrai butų pasiūlai vertingiausiose miesto vietose, stebime ir didėjantį itin brangių butų sandorių kiekį. Brangiausių parduotų butų statistiką taip pat gerina ir vis aktyviau plėtojami aukštesnės klasės projektai Žvėryne, pietinėje Šnipiškių ir Žirmūnų dalyje“, – sako R. Reginis. „Ober-Haus“ skaičiavimais, iš 213 brangiausių per 2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį parduotų butų Vilniuje, 55% jų buvo parduota neseniai pastatytuose gyvenamuosiuose projektuose (2017–2019 metų statybos daugiabučiuose).
Kalbant apie konkrečius pačius naujausius Vilniaus gyvenamuosius projektus, aukščiausiomis butų kainomis per nagrinėjamą laikotarpį išsiskyrė „Live Square“ (Dainavos g.), „Birutės 18“ (Birutės g.), „Magnus rezidencija“ (Gedimino pr.), „Pilies apartamentai“ (Olimpiečių g.), „Jogailos rezidencija“ (Jogailos g.), „Šaltinių namai │ Attico“ (Aguonų g.), „Pranciškonų parkas“ (Lydos g.), „Rinktinės URBAN“ (Ceikinių g.), „Vytauto 35“ (Vytauto g.), „CNTRL“ (Labdarių g.), „Labdarių 8A“ (Labdarių g.) ir kt.
„Kadangi gyvename itin aktyvios būsto plėtros laikotarpiu, tai projektų, kuriuose fiksuosime būsto įsigijimus itin aukštomis kainomis, artimiausiu metu tikrai nepritrūks. Taip pat nereikia pamiršti ir kylančių butų kainų įtakos bendram brangiausių butų sandorių kiekiui“, – atkreipia dėmesį R. Reginis. „Ober-Haus“ duomenimis, per nagrinėjamą laikotarpį (2018 metų antrąjį ir 2019 metų pirmąjį pusmetį) įrengti senos statybos ir naujos statybos butai su daline apdaila centrinėje miesto dalyje, Senamiestyje ir prestižiniuose rajonuose vidutiniškai ūgtelėjo virš 6%. T. y. jeigu 2018 metų viduryje buto kvadratinio metro kaina siekė 2.850–2.900 eurų, tai vien dėl kainų augimo tokio buto kvadratinio metro kaina jau gali viršyti 3.000 eurų ribą.
Naujienos

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…