Prekybos patalpų lyderis Estija nežada sustoti, Lietuvoje – nuosaiki plėtra, Latvijoje – projektai dar tik popieriuje

shutterstock_9602782Stabiliai augantis gyventojų vartojimas Baltijos šalyse ir toliau skatina tolimesnę prekybinių patalpų plėtrą tiek šalių sostinėse, tiek kituose regionuose. Vertinant prekybinio ploto pasiskirstymą pagal šalis bei jų regionus, matyti tam tikros tendencijos iš esmės padiktuotos gyventojų kiekiu bei jų perkamąja galia. Tradiciniai regioninės ir vietinės reikšmės prekybos centrai koncentruojasi stipriausiuose šalių regionuose bei jų miestuose. Naujausioje nekilnojamojo turto bendrovės „Ober-Haus“ prekybos patalpų apžvalgoje skelbiama, kad įvertinus bendrus Baltijos šalių rodiklius, matyti, jog nepralenkiamu lyderiu išlieka Estija.

Skaičiuojant tik tuos prekybos centrus, kurie pirkėjams siūlo įvairų prekių ir paslaugų pasirinkimą (ne mažiau kaip 10 skirtingų nuomininkų) bei yra didesnio ploto (ne mažiau kaip 4 000 m² naudingo ploto), bendras plotas Lietuvoje sudaro 1 308 000 m², Estijoje – 988 000 m², Latvijoje – 827 000 m². Tačiau skaičiuojant prekybinį plotą tenkantį 1 000-iui šalies gyventojų, matyti kur kas didesnis skirtumas tarp Baltijos šalių valstybių: Estijoje 1 000-iui gyventojų tenka 751 m² prekybinio ploto, Lietuvoje444 m², o Latvijoje – 413 m².

Vertinant tik didžiausių ir svarbiausių šalių regionų statistiką, Estijos Harju apskrityje (kartu su Talinu ir kitais miestais), kurioje gyvena apie 43% visų šalies gyventojų, 1 000-iui tos apskrities gyventojų tenka net 1 026 m² prekybinio ploto. Tuo metu Rygos rajone (kartu su Ryga, Jūrmala ir kitais miesteliais) gyvena apie 46% šalies gyventojų, kuriems tenka 691 m² modernaus prekybinio ploto. Lietuvoje didžiausia yra Vilniaus apskritis, joje gyvena apie 27% šalies gyventojų. Visgi lyginant su pagrindiniais Estijos ir Latvijos regionais, čia prekybinio ploto tenkančio 1 000-iui gyventojų yra mažiausiai ir šis rodiklis siekia 652 m².

Tolygi prekybos centrų gausa visuose Estijos ir Lietuvos didmiesčiuose

Estija, kaip prekybinių patalpų pasiūlos lyderė, pirmauja pagal tenkantį kiekį gyventojui ne tik gausiausiai gyvenamojoje apskrityje, bet ir likusioje šalies dalyje. Prekybos centrų gausa gali pasigirti ir likę didesni Estijos šalies miestai – Tartu, Narva, Pernu – kuriuose modernus prekybinis plotas tenkantis 1 000-iui gyventojų siekia 1 000-1 700 m². „Tačiau statistika ne visada parodo realią situaciją, kadangi dažnai patys miestai ir juose esantys prekybos centrai tampa regioniniais ar rajonų traukos centrais, kuriuose apsiperka ne tik jų gyventojai, bet ir atvykstantys turistai iš kitų šalių“, – pastebi Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. Pavyzdžiui, Estijos kurortinis miestas Pernu yra išsidėstęs pusiaukelėje tarp Rygos ir Talino, ir sulaukia nemažai pirkėjų iš pravažiuojančio srauto. Taip pat Pernu ir jos apskrityje yra nemažai vasarnamių, kurių gyventojai vasaros metu neturi didesnių pasirinkimo galimybių ir apsipirkti vyksta būtent į šios apskrities centrą.

Likusioje Lietuvoje dalyje, išskyrus Vilniaus apskritį, prekybinio ploto pasiūla 1 000-iui gyventojų nusileidžia Estijos rodikliams, tačiau atskiruose šalies miestuose prekybinio ploto pasiūla yra ne tiek jau daug mažesnė ir lenkia net Vilniaus rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, Kaune, Klaipėdoje ir Šiauliuose tradicinių ir kitų prekybos centrų pasiūla 1 000-iui gyventojų tenka labai panašiai ir sudaro apie 1 100 m², Vilniuje šis rodiklis siekia 946 m², o Panevėžyje mažiausiai – 620 m².

„Mažėjantis gyventojų skaičius Lietuvoje, skatina plėtotojus imtis naujų projektų tik didžiausiuose šalies miestuose, kurie prekybos centrų valdytojams garantuoja pakankamą ne tik vietinių pirkėjų srautą, bet ir pritraukia lankytojus iš viso regiono ar kaimyninių šalių“, – teigia S. Vagonis. Todėl didesni projektai plėtojami ir planuojami tik Vilniaus ir Kauno miestuose: šalia „IKEA“ statomas „Nordika“ prekybos centras Vilniuje, kuris greitu laiku pasiūlys virš 35 000 m² prekybinio ploto, taip pat vyksta „DomusPro“ prekybos centro plėtra bei baigiamas statyti virš 5 000 m² prekybos centras šalia Geležinio Vilko ir Žalgirio gatvių sankirtos, tuo metu Kaune ruošiamasi prekybos centro „Mega“ plėtrai, po kurios šis centras taps antru pagal dydį prekybos centru Lietuvoje.

Mažėjantis gyventojų skaičius Latvijos didmiesčiuose atbaido plėtotojus

Jeigu Lietuvos ir Estijos didžiausi miestai tikrai gali pasigirti nemažu kiekiu modernaus prekybinio ploto, tai Latvijos didmiesčiai, išskyrus Rygą, demonstruoja mažesnius rodiklius. Mažėjantis gyventojų skaičius bei didelė gyventojų koncentracija Rygos regione, nesuteikia plėtotojams didesnių plėtros perspektyvų net ir didesniuose miestuose. „Ober-Haus“ duomenimis, antrame, trečiame ir ketvirtame pagal dydį Latvijos miestuose modernus prekybinis plotas 1 000-iui gyventojų siekia pastebimai mažiau nei, pavyzdžiui, penktame pagal dydį Lietuvos mieste Panevėžyje: Daugpilyje – 574 m², Liepojoje – 380 m² ir Jelgavoje – 612 m².

Net Rygoje – pačiame didžiausiame ir aktyviausiame Latvijos regione – plėtotojai neskuba plėtoti naujų projektų, nors potencialių vietų ir projektų rinkai pristatyta išties daug. Šiuo metu rinkai pristatyti bent 7 nauji ir plėtros projektai, kurie rinkai teoriškai galėtų pasiūlyti virš 200 000 m² prekybinio ploto. S. Vagonio nuomone, plėtotojai nėra tikri dėl sėkmingos naujų prekybos taškų veiklos ir greičiausiai per artimiausius kelis metus pamatysime nebent jau esamų ir sėkmingai veikiančių prekybos centrų plėtrą.

Tuo tarpu prekybinio ploto lyderis Estija ir šalies sostinė Talinas nežada sustoti. Šiuo metu Taline ir jo apylinkėse plėtojami net 6 prekybos centrai, kurie iki 2017 metų vidurio rinkai pasiūlys dar 110 000 m2 prekybinio ploto. „Estija pateisina ekonomiškai stipriausios Baltijos šalies statusą ir sėkmingos plėtros atveju galbūt galėtų labiau paskatinti Latvijos ir Lietuvos plėtotojus. Vis dėlto kvadratinių metrų kiekis negali būti esminis rodiklis ir tolimesnė plėtra turėtų būti vykdoma tik gerai įvertinus perkamosios galios realijas ir perspektyvas konkrečiuose šalių regionuose, miestuose ar jų rajonuose“, – teigia S. Vagonis.

Pilną apžvalgą rasite ČIA

Kontaktinis asmuo:
Raimondas Reginis
„Ober-Haus“ Vyresnysis rinkos analitikas

Tel. 8 5 210 97 29
Mob. 8 699 73 377

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.