Rekordinėms būsto kainoms įtakos dar turi 2021 metais susiformavęs optimizmas

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų rugsėjo mėnesio reikšmė išaugo 2,2% (2022 metų rugpjūtį taip pat buvo fiksuojamas 2,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,7% (2022 metų rugpjūtį metinis augimas siekė 22,0%).

2022 metų rugsėjo mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 2,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.504 Eur (+59 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje rugsėjo mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,9%, 2,2%, 1,7% ir 1,4% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.671 Eur (+32 Eur/m²), 1.588 Eur (+33 Eur/m²), 1.064 Eur (+18 Eur/m²) ir 1.051 Eur (+14 Eur/m²).

Per metus (2022 metų rugsėjo mėnesį, palyginti su 2021 metų rugsėjo mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 26,1%, Kaune – 19,3%, Klaipėdoje – 18,2%, Šiauliuose – 17,3% ir Panevėžyje – 17,8%.

„Naujausi būsto rinkos duomenys rodo, kad rudeniop pirminėje butų rinkoje pirkėjai nuspaudė stabdžius ir naujų susitarimų dėl butų įsigijimo skaičius sumenko iki itin žemo lygio. Pavyzdžiui, „Ober-Haus“ duomenimis, šių metų trečiąjį ketvirtį šalies sostinės pirminėje rinkoje realizuota tik kiek daugiau nei 270 butų. Pastarąjį kartą tokį žemą aktyvumą pirminėje rinkoje fiksavome tik 2012 metais ir 2020 metais pirmosios COVID-19 bangos metu. Tuo tarpu antrinėje senesnės statybos butų rinkoje pardavimų apimtys išlieka pakankamai gausios. VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 metų rugsėjo mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota šiek tiek daugiau nei 2.300 arba 14% mažiau nei 2021 metų rugsėjo mėnesį. Nepaisant to, kad pirkėjų aktyvumas šalies antrinėje butų rinkoje mažėja jau nuo 2022 metų kovo mėnesio, tačiau bendras sandorių skaičius laikosi 2019-2020 metų lygyje ir didesnio nuosmukio dar nėra fiksuojama.

Kalbant apie butų pardavimo kainas, tai akivaizdžių neigiamų pokyčių dar nematome, išskyrus mažėjančius kai kurių pardavėjų lūkesčius, kurie jau nėra tokie optimistiški kaip anksčiau ir tam tikrai atvejais galima matyti šiek tiek mažėjančias parduodamo būsto pasiūlymų kainas. O vertinant pastaraisiais mėnesiais faktiškai įregistruojamų butų sandorių pardavimo kainas, matome, kad būsto rinka išlieka savo kainų pike. Pavyzdžiui, analizuojant didžiausią Vilniaus butų segmentą – senos statybos butus gyvenamuosiuose mikrorajonuose, jų kainos jau su kaupu viršija pardavimo kainas buvusias ankstesniame jų pike 2007–2008 metais. Ir didžiausias šių kainų pokytis fiksuojamas per pastaruosius 12 mėnesių. Įregistruotų butų pirkimo-pardavimo sandorių analizė rodo, kad tipiniuose miesto gyvenamuosiuose rajonuose butų pardavimo kainos per metus augo net 20-40%. Pavyzdžiui, vienoje didžiausių pagal gyventojų skaičių Fabijoniškių seniūnijų, 2022 metų liepos–rugsėjo mėnesiais 1987–1991 metų statybos blokiniuose namuose esančių 1–4 kambarių butų kvadratinio metro pardavimo kainos mediana sudarė 2.117 Eur/kv. m. Ir ši pardavimo kaina yra net 43% didesnė nei 2021 metų tą patį laikotarpį. Šeškinėje senos statybos blokiniuose namuose kvadratinio metro kainos mediana per metus ūgtelėjo 36% iki 2.012 Eur, Pilaitėje augo 33% iki 1.984 Eur, o pavyzdžiui Karoliniškėse kainos per metus ūgtelėjo 18% iki 1.809 Eur. Jeigu dar prieš metus šiuose sostinės mikrorajonuose pardavimo kainos buvo iki dešimtadalio žemesnės nei ankstesnio kainų piko laikotarpiu (2007 metų pabaigoje – 2008 metų pradžioje), tai šiuo metu jos su kaupu viršijo visus ankstesnius kainų rekordus. Paprastai tariant, po itin spartaus būsto kainų augimo 2021-2022 metais, bent jau šalies sostinėje, visi būsto segmentai yra brangiausi per visą šalies istoriją.

Žinoma, reikia įvertinti ir tai, kad šiuo metu gyvename itin aukštos infliacijos aplinkoje, kuomet sparčiai brangsta ne tik nekilnojamojo turto kainos, bet ir visos kitos prekės ir paslaugos. Skaičiuojant būsto pardavimo kainų pokyčius, matome, kad reikšmingą įtaką galutinei nekilnojamojo turto kainai turi ir jo įrengimo kaštai, kurie dažnai sudaro nemažą nekilnojamojo turto kainos dalį. Pastaruoju metu itin sparčiai brangusios būsto įrengimo ir apstatymo medžiagų bei remonto darbų kainos, pastebimai atsispindi ir galutinėje būsto kainoje. Pavyzdžiui, sostinės tipiniuose gyvenamuosiuose rajonuose jau fiksuojame butų pardavimo sandorius, kuomet už naujai įrengto buto senos statybos blokiniame name vieną kvadratinį metrą pirkėjai sumoka daugiau nei 2.500 Eur/kv. m. Dar prieš metus nieko panašaus nefiksavome. Todėl nepaisant būsto rinkoje pastaraisiais mėnesiais pastebimai mažėjančio optimizmo, faktinėse būsto kainose šiuo metu vis dar matome 2021 metais suformuotų lūkesčių inerciją“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. rugsėjo mėn.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.