Baltijos šalių sostinėse balandį butai brango Vilniuje ir Rygoje
Šalies sostinėje balandį fiksuojami jau didesni butų kainų pokyčiai
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,0% (kovą metinis augimas siekė 1,6%).
Didžiausias butų kainų pokytis balandžio mėnesį užfiksuotas Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 292 Eur (+9 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,7%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 12,0% (+138 Eur/m2). Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje pakilo iki 976 Eur (+1 Eur/m2), o Šiauliuose vidutinė kaina sudarė 559 Eur/m2. Tuo metu Kaune užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina siekia 940 Eur/m2.Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir kovą – 529 Eur/m2.
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune augo 0,4%, Panevėžyje – 0,1%. Klaipėdoje ir Šiauliuose per tą patį laikotarpį kainos mažėjo atitinkamai 0,1% ir 0,4%.
„Sparčiausias kainų augimas šių metų balandį užfiksuotas naujos statybos projektuose Vilniuje. Jeigu sostinėje praeitą mėnesį senos statybos butai brango 0,2%, tai naujos statybos butų pardavimuose fiksuotas 1,2% kainų augimas. Tarpusavyje konkuruojančius naujų butų plėtotojus turėjo nuraminti pakankamai geri šių metų pardavimo rodikliai ir panašu, kad pesimistinės prognozės, jog auganti pasiūla lems naujos statybos butų kainų nuopuolį, kol kas nesitvirtina“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Didžiausias būsto rinkos aktyvumas išlieka Taline
„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų balandžio mėnesį Rygoje butų kainos išaugo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 048 Eur/m2.Per pastaruosius 12 mėnesių bendras butų kainų lygis Latvijos sostinėje ūgtelėjo 0,5%. Tuo metu Taline užfiksuotas 1,3% butų kainų mažėjimas ir balandžio mėnesį vidutinė buto kaina siekė 1 560 Eur/m2.
Sparčiausias metinis butų kainų augimas ir toliau fiksuojamas Taline, balandžio mėnesį jis siekė 7,5%, tuo metu Vilniuje kainos per metus augo 1,7%, o Rygoje – 0,7%.
2015 metų sausio–balandžio mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta vėlgi Taline, čia buvo sudaryti 2 729 butų sandoriai ir tai yra 8% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tuo metu Rygoje sandorių skaičius sumažėjo 19% (sudaryta 2 418 butų sandorių), o Vilniuje – 26% (sudaryti 2 729 butų sandoriai), lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.
Lyginant Baltijos šalių sostines, matyti, kad lyderio pozicijas dėl būsto rinkos aktyvumo vėl perėmė Talinas. Reikia pastebėti, kad nuo pat 2008-ųjų metų Taline buvo sudaroma daugiausia butų sandorių 1 000-iui miesto gyventojų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, tik 2014 metais Vilnius buvo perėmęs lyderio pozicijas, kai 1 000-iui vilniečių vidutiniškai per mėnesį teko 1,51 buto sandorio. Vertinant šių metų pirmuosius keturis mėnesius, Taline 1 000-iui gyventojų tenka 1,57 buto sandorio, Vilniuje – 1,27, o Rygoje, kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai – 0,94.
Apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228
Šalies sostinėje balandį fiksuojami jau didesni butų kainų pokyčiai
„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,0% (kovą metinis augimas siekė 1,6%).
Didžiausias butų kainų pokytis balandžio mėnesį užfiksuotas Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 292 Eur (+9 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,7%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 12,0% (+138 Eur/m2). Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje pakilo iki 976 Eur (+1 Eur/m2), o Šiauliuose vidutinė kaina sudarė 559 Eur/m2. Tuo metu Kaune užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina siekia 940 Eur/m2.Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir kovą – 529 Eur/m2.
Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune augo 0,4%, Panevėžyje – 0,1%. Klaipėdoje ir Šiauliuose per tą patį laikotarpį kainos mažėjo atitinkamai 0,1% ir 0,4%.
„Sparčiausias kainų augimas šių metų balandį užfiksuotas naujos statybos projektuose Vilniuje. Jeigu sostinėje praeitą mėnesį senos statybos butai brango 0,2%, tai naujos statybos butų pardavimuose fiksuotas 1,2% kainų augimas. Tarpusavyje konkuruojančius naujų butų plėtotojus turėjo nuraminti pakankamai geri šių metų pardavimo rodikliai ir panašu, kad pesimistinės prognozės, jog auganti pasiūla lems naujos statybos butų kainų nuopuolį, kol kas nesitvirtina“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Didžiausias būsto rinkos aktyvumas išlieka Taline
„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų balandžio mėnesį Rygoje butų kainos išaugo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 048 Eur/m2.Per pastaruosius 12 mėnesių bendras butų kainų lygis Latvijos sostinėje ūgtelėjo 0,5%. Tuo metu Taline užfiksuotas 1,3% butų kainų mažėjimas ir balandžio mėnesį vidutinė buto kaina siekė 1 560 Eur/m2.
Sparčiausias metinis butų kainų augimas ir toliau fiksuojamas Taline, balandžio mėnesį jis siekė 7,5%, tuo metu Vilniuje kainos per metus augo 1,7%, o Rygoje – 0,7%.
2015 metų sausio–balandžio mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta vėlgi Taline, čia buvo sudaryti 2 729 butų sandoriai ir tai yra 8% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tuo metu Rygoje sandorių skaičius sumažėjo 19% (sudaryta 2 418 butų sandorių), o Vilniuje – 26% (sudaryti 2 729 butų sandoriai), lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.
Lyginant Baltijos šalių sostines, matyti, kad lyderio pozicijas dėl būsto rinkos aktyvumo vėl perėmė Talinas. Reikia pastebėti, kad nuo pat 2008-ųjų metų Taline buvo sudaroma daugiausia butų sandorių 1 000-iui miesto gyventojų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, tik 2014 metais Vilnius buvo perėmęs lyderio pozicijas, kai 1 000-iui vilniečių vidutiniškai per mėnesį teko 1,51 buto sandorio. Vertinant šių metų pirmuosius keturis mėnesius, Taline 1 000-iui gyventojų tenka 1,57 buto sandorio, Vilniuje – 1,27, o Rygoje, kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai – 0,94.
Apžvalgą rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228
Naujienos
Visos naujienos
Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…
Visos naujienos