Baltijos šalių sostinėse balandį butai brango Vilniuje ir Rygoje

shutterstock_41708782

Šalies sostinėje balandį fiksuojami jau didesni butų kainų pokyčiai

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), šių metų balandžio mėnesio reikšmė išaugo 0,4%. Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių ūgtelėjo 1,0% (kovą metinis augimas siekė 1,6%).

Didžiausias butų kainų pokytis balandžio mėnesį užfiksuotas Vilniuje. „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje kainos ūgtelėjo 0,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 1 292 Eur (+9 Eur/m2). Per metus butų kainos Vilniuje augo 1,7%, о nuo pastarojo žemiausio kainų lygio, kuris buvo pasiektas 2010 metų gegužę, jos yra išaugusios 12,0% (+138 Eur/m2). Klaipėdoje ir Šiauliuose balandžio mėnesį buvo užfiksuotas 0,1% kainų augimas. Vidutinė kvadratinio metro kaina Klaipėdoje pakilo iki 976 Eur (+1 Eur/m2), o Šiauliuose vidutinė kaina sudarė 559 Eur/m2. Tuo metu Kaune užfiksuotas 0,1% kainų sumažėjimas ir vidutinė kaina siekia 940 Eur/m2.Panevėžyje butų kainos nekito ir išliko tokios pačios kaip ir kovą – 529 Eur/m2.

Per paskutinius dvylika mėnesių butų kainos Kaune augo 0,4%, Panevėžyje – 0,1%. Klaipėdoje ir Šiauliuose per tą patį laikotarpį kainos mažėjo atitinkamai 0,1% ir 0,4%.

„Sparčiausias kainų augimas šių metų balandį užfiksuotas naujos statybos projektuose Vilniuje. Jeigu sostinėje praeitą mėnesį senos statybos butai brango 0,2%, tai naujos statybos butų pardavimuose fiksuotas 1,2% kainų augimas. Tarpusavyje konkuruojančius naujų butų plėtotojus turėjo nuraminti pakankamai geri šių metų pardavimo rodikliai ir panašu, kad pesimistinės prognozės, jog auganti pasiūla lems naujos statybos butų kainų nuopuolį, kol kas nesitvirtina“,- teigia Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.

Didžiausias būsto rinkos aktyvumas išlieka Taline

„Ober-Haus“ duomenimis, 2015 metų balandžio mėnesį Rygoje butų kainos išaugo 0,1% ir vidutinė kvadratinio metro kaina siekė 1 048 Eur/m2.Per pastaruosius 12 mėnesių bendras butų kainų lygis Latvijos sostinėje ūgtelėjo 0,5%. Tuo metu Taline užfiksuotas 1,3% butų kainų mažėjimas ir balandžio mėnesį vidutinė buto kaina siekė 1 560 Eur/m2.

Sparčiausias metinis butų kainų augimas ir toliau fiksuojamas Taline, balandžio mėnesį jis siekė 7,5%, tuo metu Vilniuje kainos per metus augo 1,7%, o Rygoje – 0,7%.

2015 metų sausio–balandžio mėnesiais daugiausia butų pardavimo sandorių atlikta vėlgi Taline, čia buvo sudaryti 2 729 butų sandoriai ir tai yra 8% daugiau nei tuo pačiu metu 2014 metais. Tuo metu Rygoje sandorių skaičius sumažėjo 19% (sudaryta 2 418 butų sandorių), o Vilniuje – 26% (sudaryti 2 729 butų sandoriai), lyginant su tuo pačiu periodu 2014 metais.

Lyginant Baltijos šalių sostines, matyti, kad lyderio pozicijas dėl būsto rinkos aktyvumo vėl perėmė Talinas. Reikia pastebėti, kad nuo pat 2008-ųjų metų Taline buvo sudaroma daugiausia butų sandorių 1 000-iui miesto gyventojų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, tik 2014 metais Vilnius buvo perėmęs lyderio pozicijas, kai 1 000-iui vilniečių vidutiniškai per mėnesį teko 1,51 buto sandorio. Vertinant šių metų pirmuosius keturis mėnesius, Taline 1 000-iui gyventojų tenka 1,57 buto sandorio, Vilniuje – 1,27, o Rygoje, kaip ir ankstesniais metais, mažiausiai – 0,94.

Apžvalgą rasite ČIA

 

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. 8 5 210 97 17
Mob. 8 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.