Sandėliavimo sektoriaus plėtrą stabdo ir nuomos kainų sąstingis
Vienas iš „apleistų“ nekilnojamojo turto segmentų tarp plėtotojų per pastaruosius penkerius metus buvo ir išlieka sandėliavimo bei logistikos sektorius. Ganėtinai neapibrėžta sandėliavimo patalpų paklausa, specifiniai nuomininkų reikalavimai bei sulėtėjęs nuomos kainų augimas nesukuria palankių sąlygų plėtotojams planuoti naujus projektus. Tačiau finansiniai šio sektoriaus rodikliai bent jau pastaruoju metu išlieka stabilūs, skelbiama „Ober-Haus“ pranešime. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2016 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos be PVM siekė 60,8 mln. eurų arba 0,3% ir 10,1% daugiau, atitinkamai palyginti su tuo pačiu 2015 ir 2014 metų laikotarpiu. Tačiau palyginus šių metų pirmojo pusmečio rodiklius su tuo pačiu 2012-2013 metų laikotarpiu, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos vidutiniškai yra 14% mažesnės.
„Turto plėtotojams abejingai žvelgiant į šį sektorių, visgi negalima teigti, kad sandėliavimo pastatų plėtra yra visiškai sustojusi, tiesiog finansiškai pajėgesnės įmonės pačios įgyvendina savo poreikius atitinkančius projektus“, – atkreipia dėmesį Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per devynis 2016 metų mėnesius Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose buvo pastatyti 6 nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, kurių bendras sandėlių plotas sudaro apie 33 200 m². Daugiausiai skirtingų projektų buvo įgyvendinta Vilniaus regione: „Layher Baltic“, „Litcargus“, „Woodline“, „Wirtgen Lietuva“ ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas išaugo iki 488 200 m². Šių metų viduryje alaus gamintojas „Volfas Engelman“ Kaune atidarė savo produkcijos sandėlį ir bendras sandėliavimo patalpų plotas šiame mieste išaugo iki 283 700 m². Didžiausias sandėliavimo paskirties projektas šiais metais buvo įgyvendintas Klaipėdos rajone – beveik 17 500 m² ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis įgyvendino „VPA Logistics“ ir bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos regione išaugo iki 193 600 m². Iš visų šių projektų net 4 projektai buvo pastatyti ir skirti išskirtinai plėtojusių įmonių reikmėms.
2017 metais Vilniuje turėtų būti įgyvendinti bent 3 didesni sandėliavimo paskirties projektai ar jų etapai, kurių bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys 34 000 m². Šiuos projektus plėtoja „Baltic Sea Properties“, „Ad Rem“ ir „Sirin Development“. Tuo tarpu Kaune statomas 16 000 m² bendro ploto prekybos įmonių aljanso „Aibė“ logistikos centras, kurio atidarymas numatytas 2017 metų liepos mėnesį.
Per pastaruosius 12 mėnesių Vilniaus regione naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo tik 2-3%, tuo metu Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos išliko nepakitusios. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,7–5,2 Eur/m², o senos – už 1,6–3,0 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,5–5,0 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,4–4,7 Eur/m², seni – 1,4–3,0 Eur/m². Sandėliavimo patalpų nuomos kainų sąstingis taip pat stabdo aktyvesnę šio sektoriaus plėtrą. „Spartus naujų sandėliavimo patalpų kainų „atšokimas“ nuo pastarojo žemiausio lygio 2010 metais pastaraisiais metais pastebimai sulėtėjo. Nuo 2014 metų pabaigos, beveik per dvejus metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose naujų sandėliavimo patalpų kainos vidutiniškai paaugo 3-4 procentais. Palyginimui, biuro ir prekybos patalpų nuomos kainos šiuose regionuose per tą patį laikotarpį vidutiniškai augo 8-10 procentų“, – teigia S. Vagonis.
Pilną komercinio NT rinkos komentarą su grafikais rasite ČIA.
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Naujienos
Visos naujienosProjekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…
Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…
Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…