Sandėliavimo sektoriaus plėtrą stabdo ir nuomos kainų sąstingis

Vienas iš „apleistų“ nekilnojamojo turto segmentų tarp plėtotojų per pastaruosius penkerius metus buvo ir išlieka sandėliavimo bei logistikos sektorius. Ganėtinai neapibrėžta sandėliavimo patalpų paklausa, specifiniai nuomininkų reikalavimai bei sulėtėjęs nuomos kainų augimas nesukuria palankių sąlygų plėtotojams planuoti naujus projektus. Tačiau finansiniai šio sektoriaus rodikliai bent jau pastaruoju metu išlieka stabilūs, skelbiama „Ober-Haus“ pranešime. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, per 2016 metų pirmąjį pusmetį sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos be PVM siekė 60,8 mln. eurų arba 0,3% ir 10,1% daugiau, atitinkamai palyginti su tuo pačiu 2015 ir 2014 metų laikotarpiu. Tačiau palyginus šių metų pirmojo pusmečio rodiklius su tuo pačiu 2012-2013 metų laikotarpiu, sandėliavimo ir saugojimo įmonių pardavimo pajamos vidutiniškai yra 14% mažesnės.

Sandeliavimo„Turto plėtotojams abejingai žvelgiant į šį sektorių, visgi negalima teigti, kad sandėliavimo pastatų plėtra yra visiškai sustojusi, tiesiog finansiškai pajėgesnės įmonės pačios įgyvendina savo poreikius atitinkančius projektus“, – atkreipia dėmesį Saulius Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per devynis 2016 metų mėnesius Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose buvo pastatyti 6 nauji sandėliavimo ir logistikos patalpų projektai, kurių bendras sandėlių plotas sudaro apie 33 200 m². Daugiausiai skirtingų projektų buvo įgyvendinta Vilniaus regione: „Layher Baltic“, „Litcargus“, „Woodline“, „Wirtgen Lietuva“ ir šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje bendras sandėliavimo patalpų plotas išaugo iki 488 200 m². Šių metų viduryje alaus gamintojas „Volfas Engelman“ Kaune atidarė savo produkcijos sandėlį ir bendras sandėliavimo patalpų plotas šiame mieste išaugo iki 283 700 m². Didžiausias sandėliavimo paskirties projektas šiais metais buvo įgyvendintas Klaipėdos rajone – beveik 17 500 m² ploto sandėliavimo pastatą su administracinėmis patalpomis įgyvendino „VPA Logistics“ ir bendras sandėliavimo patalpų plotas Klaipėdos regione išaugo iki 193 600 m². Iš visų šių projektų net 4 projektai buvo pastatyti ir skirti išskirtinai plėtojusių įmonių reikmėms.

2017 metais Vilniuje turėtų būti įgyvendinti bent 3 didesni sandėliavimo paskirties projektai ar jų etapai, kurių bendras sandėliavimo patalpų plotas sudarys 34 000 m². Šiuos projektus plėtoja „Baltic Sea Properties“, „Ad Rem“ ir „Sirin Development“. Tuo tarpu Kaune statomas 16 000 m² bendro ploto prekybos įmonių aljanso „Aibė“ logistikos centras, kurio atidarymas numatytas 2017 metų liepos mėnesį.

Per pastaruosius 12 mėnesių Vilniaus regione naujų ir senų sandėliavimo patalpų nuomos kainos augo tik 2-3%, tuo metu Kauno ir Klaipėdos regionuose sandėliavimo patalpų nuomos kainos išliko nepakitusios. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Vilniuje naujos statybos sandėliavimo patalpas siūloma nuomotis už 3,7–5,2 Eur/m², o senos – už 1,6–3,0 Eur/m². Kaune nauji sandėliai – 3,5–5,0 Eur/m², seni – 1,5–3,0 Eur/m², o Klaipėdoje nauji sandėliai – 3,4–4,7 Eur/m², seni – 1,4–3,0 Eur/m². Sandėliavimo patalpų nuomos kainų sąstingis taip pat stabdo aktyvesnę šio sektoriaus plėtrą. „Spartus naujų sandėliavimo patalpų kainų „atšokimas“ nuo pastarojo žemiausio lygio 2010 metais pastaraisiais metais pastebimai sulėtėjo. Nuo 2014 metų pabaigos, beveik per dvejus metus Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos regionuose naujų sandėliavimo patalpų kainos vidutiniškai paaugo 3-4 procentais. Palyginimui, biuro ir prekybos patalpų nuomos kainos šiuose regionuose per tą patį laikotarpį vidutiniškai augo 8-10 procentų“, – teigia S. Vagonis.

Pilną komercinio NT rinkos komentarą su grafikais rasite ČIA.

Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas

Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.