Šiuo metu pirkėjai domisi tik rinkos kainą atitinkančiu būstu

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2022 metų spalio mėnesio reikšmė išaugo 1,4% (2022 metų rugsėjį buvo fiksuojamas 2,2% augimas). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 22,5% (2022 metų rugsėjį metinis augimas siekė 22,7%).

2022 metų spalio mėnesį butų pardavimo kainos šalies sostinėje augo 1,7% ir vidutinė kvadratinio metro kaina pasiekė 2.546 Eur (+42 Eur/m²). Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje spalio mėnesį atitinkamai užfiksuotas 1,3%, 1,2%, 0,2% ir 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina atitinkamai pakilo iki 1.692 Eur (+21 Eur/m²), 1.607 Eur (+19 Eur/m²), 1.066 Eur (+2 Eur/m²) ir 1.054 Eur (+3 Eur/m²).

Per metus (2022 metų spalio mėnesį, palyginti su 2021 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 25,5%, Kaune – 19,6%, Klaipėdoje – 18,5%, Šiauliuose – 16,9% ir Panevėžyje – 17,1%.

„Galima sakyti, kad šių metų antrąjį pusmetį būsto rinka gyvena laukimo nuotaikomis. Būsto pirkėjai išlieka atsargūs ir neskuba priimti sprendimo dėl būsto įsigijimo, tuo tarpu būsto pardavėjai bando surasti balansą tarp realios turto rinkos kainos ir savo lūkesčių. Sparčiai augančių būsto pardavimo kainų aplinkoje būsto pardavėjai dažnai į rinką įžengia su aukštesnėmis nei rinkos kainomis. T. y., prašydami aukštesnės nei rinkos kaina pardavėjai tikisi, kad bendras būsto kainų lygis greitu metu pasivys jų prašomas parduodamo būsto kainas ir taip jų nekilnojamasis turtas bus parduotas už maksimaliai aukštą kainą. Tokie pardavėjų lūkesčiai prie anksčiau vyravusio optimizmo ir spartaus kainų augimo, daugeliui iš tiesų pasitvirtindavo. Tačiau šių metų antrąjį pusmetį pirkėjų optimizmas nekilnojamojo turto rinkoje išblėso, o tai sumažino bendrą rinkos aktyvumą ir prailgino būsto pardavimo laikotarpį. Todėl pardavėjai, kuriems reikia būstą parduoti skubiau, yra priversti peržiūrėti savo pasiūlymų kainas ir mažinti šiandienos realijų neatitinkančius lūkesčius. Todėl galima stebėti, kaip tokie pardavėjai po truputį mažina parduodamo būsto kainas, tačiau dažniausiai net ir po kainos pakoregavimo, jos vis tiek išlieka aukštesnės nei rinkoje vyraujantis kainų lygis.

Tuo tarpu tie pardavėjai, kurie realistiškai žvelgia į dabartinę situaciją ir rinkai pasiūlo būstą už rinkos kainą, gali tikėtis, kad jų būstas sulauks pakankamo susidomėjimo iš pirkėjų pusės ir jis bus parduotas per rinkoje įprastą laikotarpį. Naujausi butų rinkos duomenys rodo, kad šių metų antrąjį pusmetį aktyvumas didžiausiame ir svarbiausiame šalies būsto segmente nors ir smuktelėjęs, bet išlieka stabilus. VĮ Registrų centro duomenimis, 2022 metų spalio mėnesį Lietuvoje senesnės statybos butų parduota šiek tiek daugiau nei 2.300, t. y. fiksuojamos iš esmės tokios pačios pardavimo apimtys kaip ir šių metų liepos, rugpjūčio bei rugsėjo mėnesiais. Bendras antrinės butų rinkos aktyvumas šalyje yra smuktelėjęs 15% (2022 m. liepos-spalio mėn., palyginti su 2021 m. liepos-spalio mėn.), todėl norintys parduoti pardavėjai turi objektyviai įvertinti savo lūkesčius ir pakoreguoti pardavimo kainą bent jau iki rinkos kainos lygio. Matome, kad būstas, kurio siūloma pardavimo kaina yra aukštesnė nei rinkos, šiuo metu sulaukia minimalaus pirkėjų susidomėjimo“, – teigia Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ Rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims.

Pilna apžvalga (PDF): OHBI apžvalga 2022 m. spalio mėn.

Naujienos

Visos naujienos
Kam rūpi aukštos lubos?
2023-12-13

Kam rūpi aukštos lubos?

Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
2023-11-16

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), 2023 metų spalio mėnesio reikšmė sumažėjo 0,1% (2023 metų rugsėjo mėnesio reikšmė nesikeitė). Bendras butų kainų lygis Lietuvos didmiesčiuose per pastaruosius 12 mėnesių augo 1,1% (2023 metų rugsėjį metinis augimas siekė 2,6%). 2023 metų spalio mėnesį Vilniuje, Kaune ir Panevėžyje butų pardavimo kainos atitinkamai sumažėjo 0,1%, 0,1% ir 0,4% ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 2.565 (-3 Eur/m²),  1.722 Eur (-2 Eur/m²) ir 1.074 Eur (-4 Eur/m²). Tuo tarpu Klaipėdoje spalio mėnesį užfiksuotas 0,3% butų kainų augimas ir vidutinė kvadratinio metro kaina pakilo iki 1.619 Eur (+6 Eur/m²). Šiauliuose butų kainos per mėnesį nesikeitė ir vidutinė kvadratinio metro kaina sudarė 1.103Eur. Per metus (2023 metų spalio mėnesį, palyginti su 2022 metų spalio mėnesiu) butų kainos augo visuose šalies didmiesčiuose: Vilniuje – 0,8%, Kaune – 1,8%, Klaipėdoje – 0,7%, Šiauliuose – 3,4% ir Panevėžyje – 1,9%. „Reikšmingai žemyn pasikoregavęs būsto rinkos aktyvumas ir nustojusios augti pardavimo kainos, akivaizdžiai koreguoja ir naujo būsto plėtotojų sprendimus. Naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, pradėtų statyti būstų skaičius daugiabučiuose (trijų ar daugiau būstų pastatuose) Lietuvoje 2023 m. I-III ketv., palyginti su 2022 metų tuo pačiu laikotarpiu,…

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?
2023-11-07

„Ober-Haus“ švenčia 25-erius metus: kaip pasikeitė NT rinka per ketvirtį amžiaus?

Maža būstų pasiūla, prastos kreditavimo sąlygos ir neišvystytas komercinio nekilnojamojo turto sektorius – taip atrodė Lietuvos NT rinka 1998 metais. Per 25 metus daugiau nei 10 kartų išaugo pardavimui statomų butų skaičius, beveik 4 kartus didėjo būsto rinkos aktyvumas, kreditavimo palūkanos sumažėjo nuo dviženklio iki vienaženklio skaičiaus, o šiuolaikiškų biuro pastatų ir prekybos centrų jau priskaičiuojama šimtais – tokį pokytį rodo „Ober-Haus“ nekilnojamojo turto rinkos 1998-2023 metų apžvalga, atlikta įmonės 25-erių metų jubiliejui pažymėti. 2000-ieji  – Lietuvos NT rinkos formavimosi pradžia 1998-2000-uosius galima laikyti visos Lietuvos nekilnojamojo turto sektoriaus formavimosi pradžia. Dėl neišvystytų kreditavimo paslaugų Lietuvos gyventojai būstą įsigyti dažniausiai galėjo tik iš nuosavų lėšų, o komercinė statyba su tikslu parduoti ar išnuomoti buvo tik pradėta vystyti. Taigi prieš 25 metus investuotojai plėtojo pavienius daugiabučius, verslo ir prekybos centrus ir bet koks pardavimui ar nuomai statomas naujas objektas buvo reikšmingas įvykis nekilnojamojo turto rinkoje. 1998 m. prasidėjusi Rusijos ekonominė krizė turėjo ilgalaikių neigiamų pasekmių Lietuvos ekonomikai bei mažiausiai keleriems metams užkirto kelią spartesnei nekilnojamojo turto sektoriaus plėtrai. Nepaisant neigiamų Rusijos krizės padarinių Lietuvos ekonomikai, tuo metu naujos statybos būstas pamažu tapo prieinamas daug platesnei visuomenės daliai. Buvo fiksuojamas būsto kainų sumažėjimas, o kreditavimo rinka pradėjo daug sparčiau augti. Palyginimui, Vilniuje…

Visos naujienos

Šioje svetainėje naudojami slapukai. Paspaudę "Aš sutinku" arba naršydami toliau, patvirtisite savo sutikimą. Aš sutinku

Mail sent!

This site is registered on wpml.org as a development site.