Vilniaus ir Kauno biurų rinkai gali prireikti tarptautinių kompanijų pagalbos
Vertinant bendras komercinio nekilnojamojo turto plėtros tendencijas Lietuvoje, matyti, kad šiuo metu komercinio turto plėtotojų žvilgsnis iš esmės nukreiptas tik į kelis turto segmentus ir tik į kelis šalies miestus: Vilnių ir Kauną. Vilniuje ypatingo dėmesio susilaukia biurų ir viešbučių segmentai, o Kaune, atrodo, prasideda tikras verslo centrų statybų bumas. Kituose šalies regionuose investicijų į komercinio turto plėtrą gerokai mažiau – likusioje Lietuvoje iš esmės galima stebėti dažniausiai maisto ir statybinių medžiagų parduotuvių statybas, jau esamų prekybos centrų atnaujinimą ar vieną kitą pramoninės paskirties projektą vienoje iš Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų. Kadangi rinkos poreikiams plėtojamų komercinės paskirties objektų, siekiant juos išnuomoti ar parduoti, apimtys tiesiogiai priklausomos nuo regionų ekonominių perspektyvų, logiška, kad plėtotojai pastaruoju metu koncentruoja savo investicijas tik į stipriausių šalies regionų centrus ir vargu ar artimiausiu metu bus stebimos kitokios tendencijos, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
Vilniuje šių metų trečiąjį ketvirtį baigti plėtoti du nauji verslo centrai: verslo centras „CITY“ Žalgirio g. ir I etapas „Quadrum“ Konstitucijos pr. Rinka vienu metu pasipildė net 42 500 m² naudingo biuro ploto, o tai atsiliepė ir užimtumo rodikliams. Nors didžioji dalis patalpų šių verslo centrų atidarymo dienai jau buvo išnuomota, tačiau likęs neužimtas plotas šiuose dviejuose centruose (apie 14 000 m²) laisvų modernių biuro patalpų lygį Vilniaus verslo centruose per šių metų trečiąjį ketvirtį padidino nuo 3,5% iki 5,5% (t.y. iki 32 400 m²). Iki šių metų pabaigos šalies sostinėje duris planuoja atverti dar 4 nauji projektai, kurių naudingas biuro patalpų plotas sieks 38 300 m².
Šiuo metu naujų biuro patalpų įsisavinimas sostinėje išlieka aukštame lygyje ir tai matoma iš išnuomoto patalpų kiekio. Per šių metų devynis mėnesius Vilniaus verslo centruose išnuomota 41 200 m² ploto arba 2% daugiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį. Naujos pasiūlos šuolis šiais metais augins ir išnuomotų patalpų kiekį, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad iš viso šiais metais bus išnuomota apie 70 000 m² modernių biuro patalpų arba trečdaliu daugiau nei per 2015 metus. Tačiau dar didesni iššūkiai biuro patalpų rinkos laukia kitais metais. Per 2017 metus plėtotojai planuoja rinkai pateikti dar 85 000 m² naudingo ploto biuro patalpų net 15-oje projektų ar jų etapų. „Jeigu rinka išlaikytų tokius pačius biurų įsisavinimo rodiklius kaip ir šiais metais, tai galėtume tikėtis tvarios šio sektoriaus plėtros net ir esant tokiam pasiūlos šuoliui. Akivaizdu, kad itin sparčiai besiplečiantys tarptautinių kompanijų paslaugų centrai Vilniuje lėmė tokį pasiūlos ir paklausos šuolį, tačiau prognozuoti tolimesnę jų plėtrą ar naujų įmonių atėjimą į Lietuvos rinką yra pakankamai sudėtinga. Kaip matome iš šių metų projektų pavyzdžių, naujai atidaromi verslo centrai jų atidarymo dieną nėra pilnai išnuomojami, todėl tikėtina, kad ir toliau stebėsime, kaip naujai atidaromi projektai augins laisvų patalpų kiekį“, – kalba Sauliaus Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Platus biuro patalpų pasirinkimas Vilniaus mieste stabdo iki šiol buvusį spartų nuomos kainų augimą. Per šių metų pirmąjį pusmetį Vilniuje modernių biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo tik 1%, o šių metų trečiąjį ketvirtį nebuvo fiksuojama jokių kainų pokyčių. Palyginimui, 2012-2015 metais modernių biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai kasmet kilo 5% per metus. Šiuo metu sostinėje B klasės biurai siūlomi nuomotis už 8,5-13,0 Eur/m², A klasės – 13,5-16,5 Eur/m².
Pagaliau matomas proveržis ir Kauno modernių biuro patalpų rinkoje. Per šių metų trečiąjį ketvirtį Kaune buvo baigti 3 nedideli projektai: „Daimonda“ Taikos pr., Pramonės pr. ir Partizanų g., kuriuose rinkai pasiūlyta beveik 4 400 m² biuro patalpų. Bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Kaune ūgtelėjo iki 95 600 m². Naujai pasiūlyti projektai taip pat šiek tiek augino laisvų patalpų lygį Kauno mieste, kuris per šių metų trečiąjį ketvirtį augo nuo 2,1% iki 3,9%. Tačiau dabartinis laisvų patalpų lygis ir toliau išlieka mažiausias tarp trijų didžiausių šalies miestų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras laisvų biuro patalpų plotas sudaro 3 750 m². Iki 2016 metų pabaigos Kaune planuojami užbaigti dar 2 administracinės paskirties projektai ar jų etapai: „Prospekto verslo parkas“ Vytauto pr. ir „Elsis“ administracinis pastatas Taikos pr. Po šių projektų įgyvendinimo per 2016 metus Kaune iš viso bus įgyvendinti 6 skirtingi administracinės paskirties projektai, kuriuose iš viso bus įrengta 10 400 m² ploto biuro patalpų.
„Plėtotojai matydami modernių biuro patalpų trūkumą Kaune, kuomet besiplečiančios įmonės pačios statosi administracinius pastatus, o tarptautinės kompanijos kuria savo paslaugų centrus Vilniuje, nusprendė nepraleisti progos. Galima teigti, kad plėtotojai vienu metu nusprendė panaikinti modernių biuro patalpų trūkumą Kauno mieste“, – teigia S. Vagonis. Didžiausio dėmesio sulaukė naujiena apie biurų projektą „Magnum“ taip ir neužbaigto statyti „Respublikos“ viešbučio vietoje. Taip pat šalia šio projekto jau pradėtos verslo centro „Arka“ statybos. Anot S. Vagonio, vien šie du projektai centrinėje Kauno miesto dalyje galėtų pasiūlyti apie 20 000 m² modernaus biuro ploto. 2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje SBA koncerno valdoma įmonė taip pat planuoja įgyvendinti 2 didelius projektus Kaune. Šie projektai Jonavos ir K. Donelaičio g. Kauno rinkai galės pasiūlyti dar virš 20 000 m² naudingo biuro ploto. Per 2017-2018 metus be aukščiau paminėtųjų planuojama pastatyti dar 7 įvairaus dydžio administracinės paskirties projektus Savanorių pr., Jonavos g., A. Juozapavičiaus g., K. Baršausko g., Vytauto pr. ir Studentų g., čia turėtų būti pasiūlyta dar 18 000 m² naudingo biuro ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per ateinančius kelerius metus plėtotojai Kaune žada padidinti modernių biuro patalpų esamą plotą 60%.
Akivaizdu, kad Kauno plėtotojai bando žengti Vilniaus pavyzdžiu ir didina konkurenciją ne tik šio miesto biurų rinkoje, tačiau meta iššūkį ir šalies sostinei. Vietinių įmonių plėtra Lietuvoje tikrai nėra tokia sparti ir tik finansiškai pajėgios įmonės gali leisti sau nuomotis biuro patalpas moderniuose verslo centruose, todėl projektus Kaune plėtojančios įmonės turbūt viliasi, kad vis dar Lietuvoje besiplečiantys paslaugų centrai sparčiau kursis ir Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Kaune B klasės biurai siūlomi nuomotis už 6,0-10,0 Eur/m², A klasės – 10,5-13,0 Eur/m².
„Bendras Vilniaus ir Kauno miesto biuro patalpų plėtros potencialas 2017-2018 metų laikotarpiu yra virš 200 000 m² ploto. Dalis šių patalpų jau yra išnuomota, dalis plėtojama savo reikmėms, dalis per ateinančius kelis metus turėtų sulaukti vietinių įmonių susidomėjimo, tačiau preliminariais skaičiavimais, bent pusei iš šio suplanuoto ploto gali reikėti „išorės“ pagalbos – naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų plėtros“, – teigia S. Vagonis. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje įkurtuose paslaugų centruose šiuo metu dirba apie 11 000 darbuotojų, o tai reiškia, kad dar tiek pat darbo vietų reikėtų sukurti, norint sulaukti sėkmingo visų Vilniuje ir Kaune suplanuotų projektų įgyvendinimo. Kitu atveju, ambicingi plėtotojų planai gali tapti daug kuklesniais. Jeigu nebus tokios pačios sparčios paslaugų centrų plėtros kaip iki šiol, dalis projektų arba nebus įgyvendinti, tai yra jų įgyvendinimas bus nukeltas vėlesniam laikui, arba stipriai augs laisvų patalpų kiekis. Augant vakansijos lygiui, tikėtina, kad plėtotojai pristabdytų ir būsimų projektų plėtrą.
Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Vertinant bendras komercinio nekilnojamojo turto plėtros tendencijas Lietuvoje, matyti, kad šiuo metu komercinio turto plėtotojų žvilgsnis iš esmės nukreiptas tik į kelis turto segmentus ir tik į kelis šalies miestus: Vilnių ir Kauną. Vilniuje ypatingo dėmesio susilaukia biurų ir viešbučių segmentai, o Kaune, atrodo, prasideda tikras verslo centrų statybų bumas. Kituose šalies regionuose investicijų į komercinio turto plėtrą gerokai mažiau – likusioje Lietuvoje iš esmės galima stebėti dažniausiai maisto ir statybinių medžiagų parduotuvių statybas, jau esamų prekybos centrų atnaujinimą ar vieną kitą pramoninės paskirties projektą vienoje iš Lietuvos laisvųjų ekonominių zonų. Kadangi rinkos poreikiams plėtojamų komercinės paskirties objektų, siekiant juos išnuomoti ar parduoti, apimtys tiesiogiai priklausomos nuo regionų ekonominių perspektyvų, logiška, kad plėtotojai pastaruoju metu koncentruoja savo investicijas tik į stipriausių šalies regionų centrus ir vargu ar artimiausiu metu bus stebimos kitokios tendencijos, skelbiama „Ober-Haus“ apžvalgoje.
Vilniuje šių metų trečiąjį ketvirtį baigti plėtoti du nauji verslo centrai: verslo centras „CITY“ Žalgirio g. ir I etapas „Quadrum“ Konstitucijos pr. Rinka vienu metu pasipildė net 42 500 m² naudingo biuro ploto, o tai atsiliepė ir užimtumo rodikliams. Nors didžioji dalis patalpų šių verslo centrų atidarymo dienai jau buvo išnuomota, tačiau likęs neužimtas plotas šiuose dviejuose centruose (apie 14 000 m²) laisvų modernių biuro patalpų lygį Vilniaus verslo centruose per šių metų trečiąjį ketvirtį padidino nuo 3,5% iki 5,5% (t.y. iki 32 400 m²). Iki šių metų pabaigos šalies sostinėje duris planuoja atverti dar 4 nauji projektai, kurių naudingas biuro patalpų plotas sieks 38 300 m².
Šiuo metu naujų biuro patalpų įsisavinimas sostinėje išlieka aukštame lygyje ir tai matoma iš išnuomoto patalpų kiekio. Per šių metų devynis mėnesius Vilniaus verslo centruose išnuomota 41 200 m² ploto arba 2% daugiau nei per tą patį 2015 metų laikotarpį. Naujos pasiūlos šuolis šiais metais augins ir išnuomotų patalpų kiekį, „Ober-Haus“ prognozuoja, kad iš viso šiais metais bus išnuomota apie 70 000 m² modernių biuro patalpų arba trečdaliu daugiau nei per 2015 metus. Tačiau dar didesni iššūkiai biuro patalpų rinkos laukia kitais metais. Per 2017 metus plėtotojai planuoja rinkai pateikti dar 85 000 m² naudingo ploto biuro patalpų net 15-oje projektų ar jų etapų. „Jeigu rinka išlaikytų tokius pačius biurų įsisavinimo rodiklius kaip ir šiais metais, tai galėtume tikėtis tvarios šio sektoriaus plėtros net ir esant tokiam pasiūlos šuoliui. Akivaizdu, kad itin sparčiai besiplečiantys tarptautinių kompanijų paslaugų centrai Vilniuje lėmė tokį pasiūlos ir paklausos šuolį, tačiau prognozuoti tolimesnę jų plėtrą ar naujų įmonių atėjimą į Lietuvos rinką yra pakankamai sudėtinga. Kaip matome iš šių metų projektų pavyzdžių, naujai atidaromi verslo centrai jų atidarymo dieną nėra pilnai išnuomojami, todėl tikėtina, kad ir toliau stebėsime, kaip naujai atidaromi projektai augins laisvų patalpų kiekį“, – kalba Sauliaus Vagonis, „Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas.
Platus biuro patalpų pasirinkimas Vilniaus mieste stabdo iki šiol buvusį spartų nuomos kainų augimą. Per šių metų pirmąjį pusmetį Vilniuje modernių biuro patalpų nuomos kainos vidutiniškai ūgtelėjo tik 1%, o šių metų trečiąjį ketvirtį nebuvo fiksuojama jokių kainų pokyčių. Palyginimui, 2012-2015 metais modernių biurų nuomos kainos Vilniuje vidutiniškai kasmet kilo 5% per metus. Šiuo metu sostinėje B klasės biurai siūlomi nuomotis už 8,5-13,0 Eur/m², A klasės – 13,5-16,5 Eur/m².
Pagaliau matomas proveržis ir Kauno modernių biuro patalpų rinkoje. Per šių metų trečiąjį ketvirtį Kaune buvo baigti 3 nedideli projektai: „Daimonda“ Taikos pr., Pramonės pr. ir Partizanų g., kuriuose rinkai pasiūlyta beveik 4 400 m² biuro patalpų. Bendras naudingas modernių biuro patalpų plotas Kaune ūgtelėjo iki 95 600 m². Naujai pasiūlyti projektai taip pat šiek tiek augino laisvų patalpų lygį Kauno mieste, kuris per šių metų trečiąjį ketvirtį augo nuo 2,1% iki 3,9%. Tačiau dabartinis laisvų patalpų lygis ir toliau išlieka mažiausias tarp trijų didžiausių šalies miestų. „Ober-Haus“ skaičiavimais, bendras laisvų biuro patalpų plotas sudaro 3 750 m². Iki 2016 metų pabaigos Kaune planuojami užbaigti dar 2 administracinės paskirties projektai ar jų etapai: „Prospekto verslo parkas“ Vytauto pr. ir „Elsis“ administracinis pastatas Taikos pr. Po šių projektų įgyvendinimo per 2016 metus Kaune iš viso bus įgyvendinti 6 skirtingi administracinės paskirties projektai, kuriuose iš viso bus įrengta 10 400 m² ploto biuro patalpų.
„Plėtotojai matydami modernių biuro patalpų trūkumą Kaune, kuomet besiplečiančios įmonės pačios statosi administracinius pastatus, o tarptautinės kompanijos kuria savo paslaugų centrus Vilniuje, nusprendė nepraleisti progos. Galima teigti, kad plėtotojai vienu metu nusprendė panaikinti modernių biuro patalpų trūkumą Kauno mieste“, – teigia S. Vagonis. Didžiausio dėmesio sulaukė naujiena apie biurų projektą „Magnum“ taip ir neužbaigto statyti „Respublikos“ viešbučio vietoje. Taip pat šalia šio projekto jau pradėtos verslo centro „Arka“ statybos. Anot S. Vagonio, vien šie du projektai centrinėje Kauno miesto dalyje galėtų pasiūlyti apie 20 000 m² modernaus biuro ploto. 2017 metų pabaigoje – 2018 metų pradžioje SBA koncerno valdoma įmonė taip pat planuoja įgyvendinti 2 didelius projektus Kaune. Šie projektai Jonavos ir K. Donelaičio g. Kauno rinkai galės pasiūlyti dar virš 20 000 m² naudingo biuro ploto. Per 2017-2018 metus be aukščiau paminėtųjų planuojama pastatyti dar 7 įvairaus dydžio administracinės paskirties projektus Savanorių pr., Jonavos g., A. Juozapavičiaus g., K. Baršausko g., Vytauto pr. ir Studentų g., čia turėtų būti pasiūlyta dar 18 000 m² naudingo biuro ploto. „Ober-Haus“ skaičiavimais, per ateinančius kelerius metus plėtotojai Kaune žada padidinti modernių biuro patalpų esamą plotą 60%.
Akivaizdu, kad Kauno plėtotojai bando žengti Vilniaus pavyzdžiu ir didina konkurenciją ne tik šio miesto biurų rinkoje, tačiau meta iššūkį ir šalies sostinei. Vietinių įmonių plėtra Lietuvoje tikrai nėra tokia sparti ir tik finansiškai pajėgios įmonės gali leisti sau nuomotis biuro patalpas moderniuose verslo centruose, todėl projektus Kaune plėtojančios įmonės turbūt viliasi, kad vis dar Lietuvoje besiplečiantys paslaugų centrai sparčiau kursis ir Kaune. „Ober-Haus“ duomenimis, šiuo metu Kaune B klasės biurai siūlomi nuomotis už 6,0-10,0 Eur/m², A klasės – 10,5-13,0 Eur/m².
„Bendras Vilniaus ir Kauno miesto biuro patalpų plėtros potencialas 2017-2018 metų laikotarpiu yra virš 200 000 m² ploto. Dalis šių patalpų jau yra išnuomota, dalis plėtojama savo reikmėms, dalis per ateinančius kelis metus turėtų sulaukti vietinių įmonių susidomėjimo, tačiau preliminariais skaičiavimais, bent pusei iš šio suplanuoto ploto gali reikėti „išorės“ pagalbos – naujai ateinančių tarptautinių kompanijų arba jau įsikūrusių paslaugų centrų plėtros“, – teigia S. Vagonis. „Investuok Lietuvoje“ duomenimis, Lietuvoje įkurtuose paslaugų centruose šiuo metu dirba apie 11 000 darbuotojų, o tai reiškia, kad dar tiek pat darbo vietų reikėtų sukurti, norint sulaukti sėkmingo visų Vilniuje ir Kaune suplanuotų projektų įgyvendinimo. Kitu atveju, ambicingi plėtotojų planai gali tapti daug kuklesniais. Jeigu nebus tokios pačios sparčios paslaugų centrų plėtros kaip iki šiol, dalis projektų arba nebus įgyvendinti, tai yra jų įgyvendinimas bus nukeltas vėlesniam laikui, arba stipriai augs laisvų patalpų kiekis. Augant vakansijos lygiui, tikėtina, kad plėtotojai pristabdytų ir būsimų projektų plėtrą.
Pilną apžvalgą su grafikais rasite ČIA
Kontaktinis asmuo:
Saulius Vagonis
„Ober-Haus“ Vertinimo ir rinkos tyrimų departamento vadovas
Tel. +370 5 210 97 17
Mob. +370 685 78 228
Naujienos

Projekte „Vilniaus Džiazas“ pradėti unikalaus tarpukario pastato tvarkybos darbai
Gegužę prabangaus NT vystytoja „Unique Properties“ pradėjo vilniečiams puikiai pažįstamo, šalia pietinio Senamiesčio apvažiavimo stovinčio 1936 m. statybos administracinio dviejų dalių pastato tvarkybos darbus. Šioje teritorijoje bendrovė 2024 m. vasarį pradėjo statyti kompleksą „Vilniaus Džiazas“, sudaro dviejų korpusų daugiabutis su 62 butais ir 11 komercinių patalpų, tvarkomas tarpukario statybos 1200 kv. m administracinės paskirties kultūros paveldo objektas ir viešosios erdvės. „Kelis dešimtmečius apleistas unikalios architektūros kultūros paveldo statinys K. Vanagėlio gatvėje iki šiol yra išsaugojęs autentiškų langų, plytelių ir kitų elementų fragmentus, kuriuos ketinama prikelti naujam gyvenimui. Trijų aukštų pastatas bus skirtas administracinei veiklai, o jo erdvės yra universalios ir gali būti pritaikytos įvairioms paskirtims: nuo biurų iki klinikos ar ugdymo įstaigos“, – sako Darius Tumas, „Ober-Haus“ investicinių sandorių ekspertas. Aktyvius pastato tvarkybos darbus šį mėnesį pradėjo UAB „Ekstra statyba“ – kultūros vertybių darbuose besispecializuojanti bendrovė, per daugiau kaip du dešimtmečius veiklos tvarkiusi ar restauravusi tokius išskirtinius istorinius objektus kaip Sapiegų rūmai Vilniaus Antakalnyje, Vilniaus Šv. Kotrynos bažnyčia, Trakų pusiasalio pilies bokštai, Trakų Dominikonų vienuolynas, Medininkų pilis, Užutrakio dvaro ansamblio statiniai, Medinės miesto architektūros muziejus Polocko g. 52, Vilniuje, Vilniaus gynybinės sienos bastėja, Kernavės muziejus, Jašiūnų dvaras, Dubingių piliavietė, Druskininkų miesto muziejus ir kt. Tvarkyti pradėta 1200 kv. m. ploto…

Kam rūpi aukštos lubos?
Kiekvienas įėjęs į butą aukštomis lubomis iškart atkreips dėmesį į jų kuriamą erdvės ir prabangos pojūtį. Bet realų žmonių susidomėjimą šia funkcija išduoda tai, kad NT skelbimų portaluose net nerastume „aukštų lubų“ paieškos funkcijos. Architektų ir istorikų teigimu, aukštos lubos visais laikais buvo prabangos simbolis, kurio vertė matuojama daugiausia subjektyviais kriterijais. Tačiau ši niša išlieka, o pavieniuose projektuose netgi projektuojama sąmoningai nepaisant ekonominės logikos. Vien pats lubų aukštumas yra subjektyvus kriterijus. Dauguma tipinių sovietinių daugiabučių turėjo 2,45 m lubas, tad šiandienos teisinės bazės nustatytas minimalus 2,70 m aukštis daugeliui gyventojų atrodo kaip nežemos lubos. O trijų metrų lubas daugelis laikytų aukštomis. Bet Vilniaus Senamiestyje, ypač antruose namų aukštuose, jau dominuoja 3,40 m lubos, dar kitoks efektas jaučiamas maždaug nuo 4 metrų, kai lubų aukščio pakanka antresolei įrengti. Lubų aukštį visais laikais ribojo ekonominiai motyvai – didesnės išlaidos plytoms, tinkui, konstrukcijoms ar langams statybų metu ir brangesnis šildymas ar vėdinimas gyvenant. Visi supranta papildomų kvadratinių metrų kuriamą vertę ir funkciją, bet papildomas metras į aukštį, sukuriantis nebent subjektyvią emociją, daugiau šviesos ar erdvės pojūčio arba vietos dideliems paveikslams daugumai gyventojų neatrodo racionalu. Šią logiką šiandien puikiai iliustruoja loftai: turėdami itin aukštas lubas buvusiose industrinėse patalpose, absoliuti dauguma naujųjų savininkų patalpų aukštį…

Butų plėtotojų investicijos susitraukė kelis kartus
Pastaruosius kelis metus Lietuvoje stebėjome sparčiai besitraukiantį būsto rinkos aktyvumą, kuris jau atsiliepia ir naujo būsto plėtros apimtims. Pastaruoju metu su didžiausiais iššūkiais susidūrė šalies didmiesčiuose daugiabučius plėtojančios įmonės, kurios 2022–2023 metais fiksavo itin kuklius butų realizacijos rodiklius. „Ober-Haus“ duomenimis, palyginti su būsto rinkoje rekordiškai aktyviais 2021 metais, 2023 metais Vilniaus pirminėje rinkoje realizuota 68% mažiau, Kaune – 55% mažiau, o Klaipėdoje – 57% mažiau butų. „Tačiau nepaisant 2–3 kartus susitraukusių naujos statybos butų realizacijos apimčių, 2023 metais šalies didmiesčiuose dar buvo baigtas statyti itin gausus butų skaičius. Kadangi buvo baigti plėtoti projektai, kurie pradėti statyti 2021–2022 metais“, – sako Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ rinkos tyrimų vadovas Baltijos šalims. „Ober-Haus“ duomenimis, 2023 metais Vilniuje plėtotojai daugiabučiuose pardavimui pastatė 4.915 butų arba 18% daugiau nei 2022 metais. Žvelgiant į pastaruosius 20 metų, tai yra vienas aukščiausių rodiklių, kuris nusileido tik 2007, 2008 ir 2020 metams, kuomet faktiškai pardavimui buvo pastatoma po daugiau nei 5.000 butų. 2023 metais pirkėjai galėjo kurtis 52-uose skirtinguose daugiabučių projektuose (skaičiuojant ir tęstinius projektų etapus). Šalies sostinė gali pasigirti ne tik pardavimui statomų daugiabučių gausa, bet ir nuomai plėtojamų projektų skaičiumi. Po aktyvios plėtros 2022 metais sostinės būsto nuomos segmentas 2023 metais sulaukė dar gausesnio papildymo. Sostinėje buvo…